Du trumpi atsiliepimai apie spektaklius, matytus Nacionaliniame dramos teatre.
Spektaklis ,,
Kankinys" - labai patiko, ėjome žiūrėti su paaugliu sūnumi. Daug veiksmo, gyvenimiškos dramos, viskas su sveiku jumoru ir labai aiškia, suprantama žinute žiūrovui. Ypač rekomenduoju pažiūrėti su vyresniųjų klasių moksleiviais. Pamokanti istorija. Mielai pažiūrėčiau antrą kartą.
Spektaklis ,,
Apreiškimas Marijai". Premjera. O Dieve, Dieve...

laukiau spektaklio pabaigos ne aš viena, nes žiūrovai salėje vis išsitraukdavo mobiliuosius pasižiūrėti (spėju, tikrino, kiek valandų ar šiaip, kas naujo Facebooke

).

Labai sunkus ir slegiantis turinys. Ką norėjo pasakyti - nesupratau. Lyg ir panaudotos visos scenos galimybės: ir iškylantis stalas, ir nusileidžiantys iš viršaus medžiai plikomis šaknimis, sneigas ir apšvietimas, projekcijos cool, ir aktorių drabužiai nuostabūs, ir dekoracijos puikios, bet ... neužkabino, buvo nuobodu, išėjau skaudančia galva. Nesitikėjau, kad bus lengvo turinio, bet tikrai ne tokio sunkumo. Tekstas kalbamas greitakalbe, be akcentų. Antros dalies pradžioje užleido šlapimo/fekalo kvapo smilkalų (nu ok ok - toks sumanymas - vaizdavo pragarą, raupsuotuosius...), bet žiūrovų salėje tokiu kiekiu smarvės nereikėtų žudyti.

Šiais laikais, kai tiek yra astmininkų, alergiškų žmonių, tiek paleisti specifinės smarvės, kad šalia sėdinčio nematai per dūmus, tikrai nereikėtų. Anksčiau ar vėliau bus žiūrovų su anafilaksiniu šoku.
Nerekomenduočiau draugui