Santuoka ir nuolankumas

Gerai, kad pas jus mato ką reikia padaryti, pas mus indai gali stovėti savaitę, kol man trūksta kantrybė ir juos išplaunu, nes paprasčiausiai jau nėra iš ko valgyti. Ir taip su kiekvienu namų darbu, jei aš nepadaryčiau taip ir kauptusi mėnesių mėnesius - būtų neskalbti rūbai, nesiurbtos grindys, o jau apie dulkes iš vis kelabu, gal po metų tik pastebėtų...

Na padariau ką žadėjau, aišku buvo pasiutęs, suprato, kad aš atkeršijau, prigrasino, kad daugiau mašinos nebegausiu, šitas aišku mane nuteikė ne kaip, bet nesureagavau, toliau buvau geros nuotaikos. įdomu buvo patikrinti patarimą iš knygos, kažin kaip bus toliau, ar suveiks iki galo, ar pasimokins iš šito mano poelgio ir kitą kart gerbs mano poreikius...

Jei jusu vyras, nors puse panasus i mane. Tuomet nieko gero nebus. Pameginsiu paaiskinti kodel.

1. Kerstas parodo, jog pats asmuo negerbia zmogaus. O jei negerbi tu, kokio velnio gerbti tave. (Jums paciai patiktu, jog kas nors is jums arimu zmoniu kerstautu?)
2. Kersas is jusu pauses, jam puikus pasiteisinimas nieko nedaryti, jis ta savo "nepaklusnumo akcija" ivardins - kerstu jums... Taip galima iklimpti iki ausu, vienas kitam nieksybiu darymu. Svarbiausia, nieks is jusu neatsimins savu nieksybiu, o akcentuos kito, jausis nuskriaustais, pateisins savo atsakomaji kersta.
3. Tokie zaidimai nuzudo jausmus.

Klaidos padarytos is pat pradziu, jus istvirkinot vyra, ar itvirtinot jo mamos pradeta tvirkinimo darba. Dabar reikia protingai permesti dali savo darbu jam. Nesakau, jog tai bus lengva, kuri cia is musu atsisakys "gero gyvenimo", vyrai irgi nekvaili, priesinsis, bet padaryti tai imanoma, viskas priklauso nuo jusu diplomatijos, mokejimo manipuliuoti. O mes, Ievos dukros, sugebam stimuliuoti vyrus, juk jus norite buti sterva, tai bukite ja

labai protingi žodžiai:)))
Silva80, ilgų metų įdirbio per mėnesius ar net metus nepakeisite, o tuo labiau skelbdama ultimatumus

Šiaip tai įdomu, o iš ko vyras valgė, kai baigėsi visi švarūs indai? Ir ką apsirengtų, kai baigtųsi visi švarūs drabužiai?

Bet Moonte labai gerai pastebėjo, tokie kerštavimo vienas kitam žaidimai greit užsisuka į nesustojantį ratą. Ir dar greičiau žudo jausmus, nes labai greit pradedam mąstyti, kaip čia vienam kitą nugalėti, kaip kur prišikt, kad labiau smirdėtų, ir užmirštam, kad bendradarbiauti reiktų, o ne kariaut.

Jums paciai patiktu, jog kas nors is jums arimu zmoniu kerstautu?

Nepatiktų, bet aš visų pirma nepasielgčiau taip kiauliškai, o netinkamas elgesys turi turėti pasekmes, kodėl jos negali būti lygiavertės? dėl baimės?
kuo jis pranašesnis prieš mane, kad man gali sugadinti vakarą ir dėl to nejausti jokios sąžinės graužaties?

Taip, yra rizika įsitraukti į užburtą kerštavimų ratą, bet tam galima užkirsti kelią tampant dar labiau nuo jo nepriklausoma - kai man iš jo nieko nereikia, nieko iš jo nesitikiu, jis netenka priemonių kuriomis galėtų manipuliuoti.

ar manot, kad negerbiant manęs, ne tik šiuo atveju, bet ir kitom progom, yra išlikę kokie nors jausmai? argi galima kažko negerbti ir tuo pačiu puoselėti šiltus jausmus (apie meilę net nekalbu)?


Mylimuke, išsiplautų lėkštę tik sau, nes jam nepatogu plauti indus kai visa kriauklė jų prigrūsta. o iki tokio lygio neskalbimo, kad nebeliktų rūbų dar nebuvau priėjus

Tai pabaiga.

Jei jau kariaujat... O jūs tik sau skalbkit, vaikui, vyro nešvarius gražiai į krūvelę dėkit.

1. Omaro Chajamo rubajata ismokiau savo vaikus

Ar siam pasauly kas be nuodemes, sakyk?
Kodel gi be demes tik rodomes sakyk?
As blogas, o Tu man uz tai piktu atmoki
Ar nesame abu vienodi mes, sakyk?

Sio ketureilio reziume: kam save menkinti, tapti tokia pat kiaule... Kam daryti tuos pacius veiksmus, kurie tau nepatinka?

Kita vertus, o kodel jam turi grauzti sazine, jei eile metu jis taip gyveno. Jis mano jog tai yra norma. Cia daugiau jusu problema, kad per tiek metu jus neisgirdo, gal ne taip kalbejotes, ne tuos zodzius sakete?

2. Tuomet kas cia per seima? Gal tuomet geriau skirtis, netampant vienas kitam nervus, civilizuotai. Susiraskite vyra, kuris labiau jus tenkintu, juk ne karo metas. Kam kankintis?

Gera mintis




Žinai, tau pasisekė. Aš esu kalė nuo pat pradžios, bet maniškis yra dar didesnė kalė, tai kažkaip sunkiai sekasi mums
Tikrai nesu gera mergaitė, stoviu piestu už save ir savo poreikius, bet jis tiesiogine to žodžio prasme bando lipt man ant galvos kiekvieną dieną. Aš mėgstu tvarką, daiktai savo vietose ir švara, nu man čia būtina. Ne pedantiškai, bet tvarkingai. Jis tą puikiai žino ir žino, kad jis gali nieko nedaryt, nes aš neištvėrus padarysiu. Bandžiau ne vieną kartą nieko nedaryt, net tris savaites iškentėjau nevalius dulkių ir nesiurbus kilimo, bet rezultatas 0. Jis tiesiog žino, kad pasiduosiu, nes netvarka mane veikia. Tai vat ir nežinau, nesu gera mergaitė, bet nesu ir laiminga...
Konfliktai pas mus baigiasi įvairiai, bet dažniausiai jis bando visą kaltę suverst man. Dar labai mėgsta aiškinti, kad juo naudojuosi, kad viskas yra pagal mane ir kad viskas taip kaip aš noriu (tai tikrai netiesa, nes aš tik kovoju už lygybę, o jis tai priima kaip grėsmę vyriškumui).
Situacija: jo gimtadienis. Aš užsikrovus darbais, juodai laiko neturiu. Iškart įspėjau, kad planuotų ne namie, nes aš negaliu tiek laiko gaišt ruošimams r tvarkymams. Ką jūs manot, gimtadienis buvo namie. Po gimtadienio pasakiau, kad tvarkyk pats, nes aš neturiu laiko ir šiaip įspėjau, kad namie nedarytum, nes neturėsiu laiko tvarkyt. Jis netvarkė. Motyvavo tuo, kad vyras atlieka vyriškus darbus, o moteris moteriškus (t.y. viską). Po kelių dienų prireikė pakeisti maišytuvą vonioje. Aš dirbau prie kompiuterio. Atėjo ir garsiai pareiškė, kad ateičiau jam padėti. Sakau, tikrai neisiu, nes gi vyram vyriški darbai moterim moteriški. Kaip pasiuto Bumbėjo visą laiką gręždamas. Bet aš irgi turiu principus. Bandau dar iš šitų santykių kažką padaryt, nes jau ilgai kartu esam, patogu būt kartu, o reikėtų viską griaut, turtą dalytis ir t.t. Gal galit man patart kaip jį perauklėt, kad padėtų namuose daugiau? Nes realaus motyvo, kodėl aš viena tą darau kaip ir nėra - abu užimti vienodai, net jis daugiau laisvo laiko turi.

Ir kiek manai taip, savo "seimos" egsistencija pratesti?Manai galima suaugusi zmogu peraukleti? Jei taip- tai sudie seimyniniam gyvenimui. Principai zudo santykius.O juos vertinti turi noreti abu,o ne vienas .Tavo situacijoje, tu viena nori.Ir kur tu matai patoguma?

Egzistenciją nors ir visą gyvenimą galima tęsti, bet klausimas ar verta. Nemanau, kad galima perauklėti, bet žinau, kad pradžioje jis buvo kitoks Situacija gaunasi tokia, kad jis nenori stengtis ir tiek, nes žino, kad yra dalykų, kurių aš negaliu nedaryt Tu teisi, principai žudo santykius, bet jų nesilaikyti būtų beprotybė, nemanai? Ir taip jau lipa ant galvos, o jei dar ir principų neturėčiau, tai nežinau... Išvis situacija keista, nes jis turbūt labiau nori santykius išsaugoti, nei aš. Aš jau nebeturiu motyvacijos, o jis dar bando prieiti, palaikyti kažkokį kontaktą, bet vėlgi, įtariu, kad jam patogu Jam patogu, nes viskas padaryta, sutvarkyta, pasirūpinta. O abiems patogu, nes gyvenam bendram būste, patogu, nes mūsų šeimos gerai sutaria ir realiai žmonės iš šalies nepastebėtų nieko ne taip. Patogu, nes nereikia stengtis Tai vat ir pabundu kas rytą galvodama, kaip geriau pasielgt. Ar mest tą patogumą, ar bandyt gaivint meilės likučius.

Be abejo, vyra peraukleti, kai jis pripranta prie gero, labai sunku. Bet is pradziu viskas buna kitaip! Uz viska, ka padarai, vyras dekoja, dziaugiasi, vertina ir pats stengiasi dalyvauti, daryti smulkiais paslaugas. Jei butu aiski riba, kai padetis pasikeicia, butu bepigu. Taciau mano pareigu daugejo po truputi, vyro paslaugu mazejo irgi po truputi. Man atrode kvaila kariauti del keleto nesvariu leksciu, kol pasijutau daranti beveik viska.
Uzmuskit, netikiu, kad visi vyrai is Marso, tai labai priklauso nuo charakterio ir auklejimo. As pastebejau, kad vyras stengiasi man uzkrauti darbus ne tiek is tingejimo, kiek is principo - namuose jis nori buti ponas, koks buvo jo mylimas tevelis. Skirtumas tik toks, kad tevelis islaike seima, o mama buvo namu seimininke.
Man sitokie reikalavimai kvepia nepagarba ir nemeile. Teisi buvo Subjektyvi rasydama, kad nera atgalinio rysio. Galeciau labai pavargusiam vyrui atnesti slepetes (teoriskai!), taciau noreciau, kad ta pati jis padarytu man. O jis, deja, nepadarytu!
Zinoma, karas namie yra blogai. Bet jei siaip ar taip jautiesi blogai, tai koks skirtumas? Tegu ir vyrui buna blogai, tada gal susesime ir aptarsime, kas vyksta. Kol kas vienintelis jo atsakymas, kad mano bjaurus charakteris. Mat vakar ryta isvire kavos, paskui parnese geliu ir pamane, kad visos problemos issprestos, viskas bus kaip anksciau. O nebuvo

Pienes - pukas, mūsų situacija praktiškai identiška, tik aš su savuoju esu tris metus Tiesą pasakius, viskas buvo idealu, bet... Teko vienu metu apie porą mėnesių pagyventi pas mamą jo, kol susitvarkėm būsto dokumentus. Prieš tai buvom pragyvenę kartu metus. Tada persikėlėm į savo būstą ir čia jau gyvenam taip pat metus, tai paskutiniai metai ir yra košmaras. Aš stengiuosi neleisti lipti ant galvos ir dėl to nuolat pykstamės, ir dėl tų lėkščių ir dėl visko. Galvoju, gal visi tokie? Ką galiu padaryti, kad situacija bent kažkiek pasikeistų? Namų netvarkyt du mėnesius negaliu
O kaip jūs sutariat dėl vaikų auklėjimo? Įtariu viena viską ir darot.. Nes mes šunį turim, tai vien dėl to kiek ginčų būna, nors iš esmės šuo mano, tai kaip būtų su vaiku išvis baisu pagalvoti.