QUOTE(Vvarliokas @ 2012 05 06, 16:17)
Ach mamytes... Kokia siandien grazi diena buvo - ryte sauleta, sauleta... 12 val piknika lauke pasidarem

Pasedejom ramiai prie agurkiukais ir mesyte kvepiancio stalo

O po pietuku kai dejo lyt... su perkunija... griausmais

Mano spokai net miegot bijojo

Tai dabar, paveluotai pucia i aki
Isivaizduojat atsibundu ... 10 val ryto... tylu... langas vos pravertas... gaivus ryto kvapas pasklydes po kambari... Girdziu vaiku krizenima gretimam kambary... Seniai nebuvau atsibudusi 10 val ryto

)) Bet cia, situose namuose, kur bego mano vaikyste yra vienas stebuklingas zmogus, kuris paslapcia 6,30 val islenka i musu kambari ir kaip dantuku feja is maniezu issinesa jau bundancius mano padauzas

)) Tas zmogus - mano MAMYTE... Mano padauziukai jau nuo 7 val. visada judesy... O kartais norisi pasivartyti
Seniai jau nesu buvusi pazadinta kavos ir sviezuteliu sausainiu aromato... nes dazniausiai tas zmogus, kuris ja virdavo budavau as pati

))
...o va siandien vel ir vel supratau, kad nera nieko nuostabiau uz mama... ramu jos veida namu prieangi... nera nieko nuostabiau už tylų jos alsavimą stebint mano miegą (netyčia užsnudus ant sofos gerajam kambary), kai giliam snaudulį pajunti užtraukiamo pledo šilumą!!! Tu jau pats supi ant rankų savo stebuklą... o Ji vis dar žiūri į tave ir mato šviesų vaiką... Tą patį, kurį su pirmu oro gurkšniu priglaudė prie širdies ir glaus (nors mintimis) iki iškvėps paskutinį savo oro gurkšnį...
Siandien man tokia melancholiska diena... ir dziaugsmas su pasididziavimu ir liudesys, ir meile, ir dar bala zino kokie jausmai uzplude... sedziu prie lango, stebiu kaip nuo kavos puodelio kyla balksvas garas ir toks noras parasyt uzejo... nu retai taip buna, bet pasirodo buna
Siandien pagalvojau, kad kazkada seniai, seniai 99 proc savo laiko masciau apie karjera, sekme, simtus darbu kuriuos darau ir dar darysiu... Ir vienu metu jau buvau bepradedanti galvoti, kad tai tikrai yra mano pasaukimas - bet tas tikejimas baigesi tada, kai tik pradejes vaikscioti mano kudikis man padovanojo puokstele saujoje apglamzytu zibuokliu... Kai supratau, kad vaiko sypsena yra kaip tatuiruote mano sirdyje - nepakeiciamas meno kurinys!!! Atrodo per tuos metus kai pati tapau mama atsitiko labai daug, ir dziugiu, ir labai skaudziu dalyku... Bet nepaisant silpnumo akimirku - kai pati nezinau kas su manimi daros... esu be galo laimingas ir turtingas zmogus - patirtimi, isgyvenimais, praradimais, triumfais... labai labai daug kuo

Gerai kad yra tokiu akimirku ir tokiu popieciu, kai gali apie viska pamastyti - gerai kad yra apie ka mastyti
Taip gražiai ir šiltai parašei, kad net apsiverkiau.
Mano diena taip pat buvo nuostabi

Iš ryto vyro ir vaikų paruošti pusryčiai (didžioji dėliojo lėkštutes

), paskui gėlės ir nuostabūs du puodukai kavai su išgraviruotais vaikų vardais (čia jau vaikų atstovas - vyras pasistengė

). Pietums pasidarėm iškylą su mano mama prie Dubysos su šašlykais. Prisibuvom gamtoje, prisirinkom vaistažolių, taip gaivu ir gera buvo. Vos parvažiavom, lietutis prapliupo. Vakare pas vyro mamą...
Šiaip diena tokia graži ir turininga

Nieko atrodo ir daugiau nereikia, kai tavo šeima ir mama šalia :wu
Aš pati labai dažnai galvoju kokia aš esu mama. būnu visokia tikriausia kaip ir visos: pavargus, pikta, linksma, švelni ir t.t. Bet vienu dalyku aš tikrai skiriuosi ir manau, kad ir jūs tuo skiriates iš kitų - tai suvokimu, koks stebuklas kiekvienas vaiko šypsnis, kiekvienas naujas išmoktas dalykas. Tai didžiausia dovana

Dabar augindama antrą dukrytę ir matydama jos sparčią raidą, man tai tikras stebuklas

Džiaugiuosi kiekviena smulkmena kaip ir pirmosios dukrytės pasiekimais. Draugai kurie augina sveikus vaikus kartais manęs nesupranta, nes jiems viskas natūralu ir įprasta. O aš, džiaugiuosi kiekviena smulkmena ir esu laiminga kaip vaikas gavęs saldainį