QUOTE(Kristule05 @ 2012 05 06, 15:41)
Kai prisimenu,kaip mano mama beveik 3 mėn kankinosi kol išėjo,tai taip ''pavydu''kad jūsiškė greitai

Baisiu žiūrėti,kai iš pradžių atimamos fizinės jėgos po truputį,po to ir protas kažkur išeina

Tik vienas džiugus dalykas buvo,kad nesikankino skausmuose maniškė

tikrai jus teisi,slaugiau mociute,sergancia veziu,tai pries pabaiga net meldziausi,kad Dievas greiciau ja pasiimtu,nes jau tik egzistavo,nekalbejo,nevalge,tik vandenuka gere,dar diziaugemes,kad skausmu nekente,tiksliau kente,bet nesusijusius su sia liga.Chemijos jai irgi netaike.gal ir gerai,vargu ar jos garbiame amziuje butu atlaikiusi.bandziau dar ieskot seseles kokios,kad laseline kokia pastatytu,kad pastiprintu ja,nes to skysto maistelio ji nenoredavo.deja,neradom,tokios seseles,c vitamina leisdavom,bet mazai begelbejo jis.zodziu,liudna,bet buvom palikti su savo problema vieni,nei psichologines,nei kitokios pagalbos is mediku nesulaukem.netikiu,kad tokia pat situacija ir kitose Europos salyse.bet,viskas praejo,jau 5 metai kaip neturiu brangiausio zmogaus pasaulyje.bet,zinot tikiu,kad ji saugo is aukstybiu mano dukryte,kuria labai mylejo,ir mane turbut

uzuojauta Anema del mamytes,laikykis ir tikek,kad ji tavo angelu sargu tapo,jai ten lengviau,tikek tuo.