QUOTE(Ramune! @ 2012 04 11, 11:40)
Turbut apie mano vyra rasei
vadinasi musu vyrai vienodi
zinok kol nera maziuko pas jus dbr, su laiku suprasi, kad tavo vyras yra tau pats svarbiausias gyvenime

as tai jau supratau
Papildyta:
QUOTE(Pieva* @ 2012 04 11, 11:52)
Ramune, Kneziauskiene - skaitau jūsų mintis ir man viskas atrodo normalu. Na, taip ir turi būti - pyktis, neviltis, atmetimo reakcija ir t.t. - visa tai tokie patys natūralūs ir žmogiški jausmai, kaip po artimo žmogaus netekties. Bet juk taip ir turi būti

Nieko nepadarysi, tik laikas gydo žaizdas, tik laikas suteikia galimybių į visa, kas patirta žvelgti kitu kampu, tik laikas suteikia užmarštį.
O kažkur skaičiau, kad prisirišti prie iškeliavusio vaikučio nėra gerai. Ne va, būna moterys skaičiuoja: dabar būtų penki

mėnesiai, dabar gimdyčiau, dabar Kalėdas švęstume kartu, dabar jau būtų trys metai ir t.t. Ir dažniausiai, kol moterys taip graužiasi nepavyksta vėl pastoti.
Na, o dabar aš su savo klausimais: jūs daug, ilgai kraujavot? Aš palyginus mažai... Bet pilvą skaudėjo gan stipriai

Įdomu, įdomu, kaip čia toliau bus...
pirma karta po abrazijos tai vos keliata dienu patepliojo ir viskas, bet pilva ilgai skaudejo, o dbr tai va 5 diena snd ir jau baigesi,o siaip visomis dienomis buvo gausu ir su kresuliais, pilva taip pat maude..