QUOTE(Dios @ 2006 04 14, 10:20)
kodėl daugumai vyrų (bent jau kiek man teko susidurti, įskaitant šeimos narius ir giminaičius) sveikata atrodo neprioritetinis reikalas, daktaras -- priešas, o vaistai/vitaminai -- nuodai?
suprantu, kad vyrui "ne fasonas" lakstyt po gydytojus dėl kiekvieno nusičiaudėjimo kaip senai bobutei. Nu bet kai reikalas toks, kad sveikata reikėtų rimčiau susiprūpinti, dažniausias atsakymas būna MAN NIEKO.
topinis pavyzdys buvo mano ex. Susižeidė koją, šlubavo sukandęs dantis porą mėnesių, kiekvieną patarimą nueit pas gydytoją demonstratyviai ignoruodavo, arba aprėkdavo už kišimąsi ne į savo reikalus. galų gale nuėjo, kai dar kartą susižeidė.
Vitaminus naudočiau tik tada, kai ant mano stalo jau nebebūtų kur dėti vaisių ir daržovių, šaldytuve būtų pridėta kokybiško (turbūt brangaus) maisto, ir pan., ir taip būtų nuolatos. Tik tada pagalvočiau, ar reikia man vitaminų, maisto papildų. Didžiausia kvailystė pirkti pigų blogą maistą, ir dar "ryti" vitaminus. Beprotybė.
Sveikata privalo rūpintis kiekvienas, tačiau tai neturi peraugti į nesveiką polinkį, kada jau "perlenkiama lazda", pamirštama kas dedasi aplinkui, ir galvojama tik apie save.
O vyrai šiais laikais, kiek pastebėjau ypač nuvertinę save, daug rūko, geria (apie moralę jau net nekalbu), vaizduoja "protingus" labai, nors moterys į juos žiūri iš šono, ir juokiasi, o gudrios dar ir naudojasi

. Visa tai, manau, lemia trumpesnę jų gyvenimo trukmę. Taip jiems ir reikia. Gerbiu tuos, kurie tvarkingi