Norėčiau ir aš pasipasakoti.
Baigus mokyklą įsigijau automobilį, pradėjau gyventi su draugu, mečiau rūkyti - gyvenimo tempas sulėtėjo. Po studijų pradėjau dirbti sėdimą darbą, ko pasekoje prikaupiau milžinišką antsvorį.
Niekada dėl to nepergyvenau, nes visada jaučiuosi gerai, darau viską, ką noriu, savęs nevaržau dėl nieko. Draugų ir pažįstamų turiu pakankamai. Gyvenimo draugas pastovus nuo mokyklos laikų.
Prieš gerą pusmetį, po ilgo laiko, nuėjau pas endokrinologą, kadangi turiu striumą. Gavau nemažai pylos už antsvorį. Sakė pagal viską jau reiktų chirurginiu būdu šalinti jį, bet kadangi esu jauna (man 25 m.), liepė susiimti, kol neturiu sveikatos problemų.
Buvau pradėjusi skaičiuoti kalorijas, tai truko apie 5 savaites, tačiau po kurio laiko susiklostė aplinkybės ir mečiau šį "užsiėmimą". Ir šiaip seniau jei imdavausi kažkokių svorio mažinimo būdų, jie trukdavo ne ilgiau nei keletą dienų.
Tačiau kažkas manyje atsitiko ir nuo šių metų vasario 22 dienos susiėmiau (svėriau 136,9 kg.). Vienas iš postūmių buvo tai, kad vasarą laukia svočios vaidmuo vestuvėse, tai ir pačiai norisi gražiai atrodyti. Tačiau kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad viską darau tik dėl savęs. Ir tai darau su noru, o ne iš pareigos kažkam.
Stengiuosi savęs nealinti, nekankinti. Jei tik pajaučiu kad prasčiau jaučiuosi, metu tą dietą kurios laikausi ir ieškau kažko naujo. Užsibrėžiau tikslą, kad per savaitę numesti 2 kg. arba mažiausiai 10 kg. per mėnesį. Kol kas užsibrėžtas tikslas vykdomas pagal planą
Lieknėjimo procesą pradėjau su 7 dienų kefyro dieta, tada nukrito pirmieji 7 kilogramai, tada kurį laiką valgydavau viską, kas atrodė sveikesnis maistas. Dabar laikausi 4 savaičių kiaušinių dietos.
Šiai dienai po 7 savaičių susiėmimo atsikračiau 16 kg. Ir manau, kad tai tik pradžia, nes aš taip lengvai nepasiduosiu
Kartais tik nervina tai, kad kilogramai lyg ir tirpsta sklandžiai, o apimtys ne taip ryškiai mažėja, bet aš nenuleidžiu rankų ir tikiu, kad viskas bus su laiku
