Sveikos,
kartais būna taip, kad viena pusė (susidarė įspūdis, kad dažniausiai toji pusė yra moteris) jau nori vaikelio, kita - ne, nes jaučiasi nesubrendusi, neturinti pakankamai lėšų išlaikyti šeimai, dar neatsilakstė ir panašiai.
Kaip sakė viena ginekologė: vyrai niekuomet nesijaus subrendę vaikams, jiems vis bus per anksti ir per anksti. Jos nuomone, jei moteris jau nori vaikelio, ji turi pilną teisę imtis veiksmų (nustot vartot kontraceptikus, t.t.) norimam tikslui pasiekti.
Kažkada vienam moteriškam žurnale skaičiau panašų straipsnį, kurio pagrindinė mintis yra ta, kad moteris pati renkasi, laiką kada pastoti.
Galvoju, kaip tokiu atveju turėtų pasielgti moteris, stengtis įtikinti ar paruošti vyrą morališkai šeimos pagausėjimui; tiesiog nustoti saugotis ir palikti viską savieigai;
galbūt moteris turėtų kantriai laukti kol vyras tam žingsniui subręs (metus, 2, 3 ... n, čia kažkuriuo momentu gali pasidaryt panašu į mazochizmą) arba ne, skirtis ir ieškoti kito vyro (nors su esamu santykiai puikūs), kt.
Žinoma, galima primastyti įvairių būdų man pačiai atrodo labiau priimtinas variantas, kai vaikelio pradėjimas yra abiejų pusių sprendimas...ką manote jūs?
asmenishkai manau, kad nebus ishvengta atveju, kai moteris "nusprendzia ir pastoja", nes siuo atveju svertai jos puseje, bet esu shventai isitikinusi, jog vyras turi teise dalyvauti priimant sprendima.. ir mazhu mazhiausiai nesazhininga nepaisyti jo nuomones, JEIGU dar galima rinktis. t.y. jeigu tai ne netychiukas..
Zinoma, kad vyro zodis siame reikale svarbus. Tik mes, moterys, turim daug gudrybiu pakeisti jo nuomone. Svarbu subtilumas ir niekur neskubeti. O pastoti, kai vyras nusiteikes priesiskai, manau, gana rizikinga. Ypac, jei moteris nenusiteikusi likti viena su vaikeliu.
as niekada nedaryciau pries savo vyruko valia...nezinau...musu santykiai netokie...gal lengva man taip sneketi kai jis pirmas uzsimane leliuko!
Sari, gera tema retorikai
Vyrai... teisinga ta mintis buvo apie jų "niekados" subrendimą... Žinoma ir ačiū Dievui, kad ne 100 % (tai liečia abi lytis).
Optimalus variantas subręsti kartu naujai gyvybei, kartu pajausti orgazmą, kartu plauti indus, kartu mėgautis vienas kitu... Kaip dažnai ir ar pas daug ką TAI būna.
Jei mano vyryas nenorėtų vaikų, aš manau, kad tikrai ir pati nenorėčiau nuo jo pastoti. Gal ir gyventi kartu nebenorėčiau. Kodėl? Skirtųsi mūsų tolimesni tikslai, norai. Kam kankinti vienas kitą "noru/nenoru"?
O mano tikrajame gyvenime aš savo mylimajam pasakiau, kad nebevartosiu KT ir jei jis nori saugotis - teks pačiam, rinktis yra iš ko: prezervatyvas, nutraukimas, susilaikymas
Šiuo istoriniu momentu abu norime vaikučio ir nenuleidžiame rankų
Vyrai... teisinga ta mintis buvo apie jų "niekados" subrendimą... Žinoma ir ačiū Dievui, kad ne 100 % (tai liečia abi lytis).
Optimalus variantas subręsti kartu naujai gyvybei, kartu pajausti orgazmą, kartu plauti indus, kartu mėgautis vienas kitu... Kaip dažnai ir ar pas daug ką TAI būna.
Jei mano vyryas nenorėtų vaikų, aš manau, kad tikrai ir pati nenorėčiau nuo jo pastoti. Gal ir gyventi kartu nebenorėčiau. Kodėl? Skirtųsi mūsų tolimesni tikslai, norai. Kam kankinti vienas kitą "noru/nenoru"?
O mano tikrajame gyvenime aš savo mylimajam pasakiau, kad nebevartosiu KT ir jei jis nori saugotis - teks pačiam, rinktis yra iš ko: prezervatyvas, nutraukimas, susilaikymas
Šiuo istoriniu momentu abu norime vaikučio ir nenuleidžiame rankų
As kaip ir Tushka, pranesiau, kad nebegeriu KT ir tegu sprendzia pats - saugotis ar ne. Jis zino, kad esu moraliskai pasiruosusi tureti vaikiuka ir labai to noriu. Atrodo, pats jau irgi nori
Man tai pat priimtinesnis variantas, kai dėl vaikelio nusprendžia abu.
Aš savo vyrą taip pat informavau, kad jo teisė rinktis- ar mes jau norime, ar dar ne, nes aš jau pasiruošusi. Pasirinkimas buvo aiškus- dvi atžalėlės
Na, o kaip jūs manote, ką daryti tiems vyrams, kurie nori vaikučių, o žmona "nepasirašo" ? Netyčiuko juk padaryti nepavyks, kaip kad gali moterys, jei vyras ir nenori?
Aš savo vyrą taip pat informavau, kad jo teisė rinktis- ar mes jau norime, ar dar ne, nes aš jau pasiruošusi. Pasirinkimas buvo aiškus- dvi atžalėlės
Na, o kaip jūs manote, ką daryti tiems vyrams, kurie nori vaikučių, o žmona "nepasirašo" ? Netyčiuko juk padaryti nepavyks, kaip kad gali moterys, jei vyras ir nenori?
sari, tu teisi, aš irgi manau, kad didesnė iniciatyva dėl vaikelio dažniausiai iš moters pusės.Teoriškai turėtų abu dėl to nutart, bet praktiškai tai sunku, retai taip sutampa, todėl dažniausiai didesnė kažkurio vieno iniciatyva priartina kitą prie tos minties ir
Mano 1 ir 3 vaikelis -labiausiai mano iniciatyva (pirmo vyras dar būtų taip neskubėjęs ), antras gavosi mums abiems neplanuotai , o dėl trečio (jau antroj santuokoj) sprendimas priklausė faktiškai tik nuo manęs, vyras sakė, kaip nori, taip nuspręsk, man visaip tinka , o ir mano charakteris toks-ko noriu, tą gaunu , net jei ir grumtis ar gudraut reikia , sunkumai dar įdomiau, būčiau vistiek kaip nors susiorganizavus , jam nesuprantant. Man atrodo, kad moterys drąsesnės tuo atžvilgiu , jei būčiau svyravus, vyras būtų juo labiau svyravęs, bet, kai matė mano drąsą, pasiryžimą, didžiulį norą, spindinčias akis, pamačius nėščią ar -pradėjo dar labiau gerbt ir palaiko mane už tokią iniciatyvą
O villte teisi dėl to, kad rizikinga pastot prieš vyro valią (ypač dar nesusituokus ar jo gerai nepažįstant ), bet čia jau kita tema
Mano 1 ir 3 vaikelis -labiausiai mano iniciatyva (pirmo vyras dar būtų taip neskubėjęs ), antras gavosi mums abiems neplanuotai , o dėl trečio (jau antroj santuokoj) sprendimas priklausė faktiškai tik nuo manęs, vyras sakė, kaip nori, taip nuspręsk, man visaip tinka , o ir mano charakteris toks-ko noriu, tą gaunu , net jei ir grumtis ar gudraut reikia , sunkumai dar įdomiau, būčiau vistiek kaip nors susiorganizavus , jam nesuprantant. Man atrodo, kad moterys drąsesnės tuo atžvilgiu , jei būčiau svyravus, vyras būtų juo labiau svyravęs, bet, kai matė mano drąsą, pasiryžimą, didžiulį norą, spindinčias akis, pamačius nėščią ar -pradėjo dar labiau gerbt ir palaiko mane už tokią iniciatyvą
O villte teisi dėl to, kad rizikinga pastot prieš vyro valią (ypač dar nesusituokus ar jo gerai nepažįstant ), bet čia jau kita tema
Mano vyras taip pat pasakė, kad gal ir laikas turėt antrą (nors pirmam jau net septinti eina). Žinoma aš norėjau, kad maniškis manęs prašytų (ant kelių atsiklauptų ), bet realybė yra tokia, kokia yra. Paklausus jo apie antrą, pasakė, kad gal ir metas. jei nepaklausčiau, ar išvis ateitų tokia diena, kai užsimanytų jis...Ai, dabar planuojam ir viskas
Tureti vaikeli mes su vyru nusprendem abu vienu metu... Kazkaip abu uzsigeidem, kad laikas i si pasauli paleisti musu meiles irodyma Is kart mums nesigavo Kad vaikiukas apsigyventu mano pilvelyje prireike mazdaug puses metu Bet teigiamas nestumo testas buvo didziule svente abiems
manau, kad ir vaika mano vyras taip myli vien del to, kad zinojo, ka daro, kam pasiryzo
Dabar jis antro dar nenori ir sako, kad netyciuko taip nemyletu, kaip pirmosos
manau, kad ir vaika mano vyras taip myli vien del to, kad zinojo, ka daro, kam pasiryzo
Dabar jis antro dar nenori ir sako, kad netyciuko taip nemyletu, kaip pirmosos