3 m berniuką skriaudžia darželyje. ką daryti?

kas savaite sunus pareina is darzelio nubrezta nosimi ar paakiu. paklausiu kas buvo. atsako meda skriaude arba rokas skriaude. ir visada tie patys vaiku vardai. paklausus aukletojos kas ivyko, jos niekada nieko nezino. as bandau sakyti, jei tau brezia, brezk atgal taciau pirmas niekada taip nedaryk... bet jis nemegejas taip elgtis. klausiau aukletojos ar sunus musasi, braizosi ar pan? sake jog nea. man regis jis letesnis, labai draugiskas tai ir kencia. ka daryti? kaip man elgtis? nenoriu, kad visada ji skriaustu. su tu vaiku mamom nesnekesiu,mat kitais metais gali skriausti kiti vaikai. todel mane domina kaip savo vaika ismokyti apsiginti. skaitau literatura, bet i si klausima dar atsakymo negavau. visur patarimai museiku tevams, bet ne tiems, kuriu vaikai skriaudziami. as jau kartais pastebiu, kad jis nebenori i darzeli del to. karta verke sunus, nenoriu i darzeli. paklausiau, kodel? atsakymas buvo trumpas ir aiskus: meda ten mane skriaudzia gal zinot kokia knyga kur apie tokiu vaiku auklejima paskaityti?

Tai gal Jus visgi apginkit ta savo vaika, ar taip ji leisit skriaust visiems. Pasitikejimo vaikas neigaus tikrai, jei bus visu skriaudziamas, o svarbiausias zmogus pasaulyje JO MAMA neapgins. Gal pati galit su ta "meda" ar kuom pakalbet. Aiskiai pasakykit aukletojom, kad netoleruosit jei jusu vaikas bus skriaudziamas. Ne gi taip sunku uz savo vaika pastovet, uzuot tas psichologines knygeles skaicius. Igaves pasitikejimo vaikas ismoks ir pats apsigint, o jei dabar apleisit ateityje jis isvis jums nieko nepasakos, juk naudos ner.

kalbėt su tų vaikų mamom reikia. mano draugės dukra irgi mušdavo vieną margaitę,bet draugė to nežinojo,paskui tos mušamos mergaitės mama pasakė kas vyksta, su mažąja mušeika buvo pašnekėta ir viskas baigės. Mano draugė jokiu būdu netolėruoja ir niekada netoleruos,kad jos vaikas muštų kitus,bet nežinojo,kad jos mažė mušasi,auklėtojos ar nematė,ar joms buvo dzn-neaišku. Bet dar tos dalykas-ta mušeika baigingai nstebo,kad negalima muštis ir dar paklausė-o kodėl bet jai buvo paaiškinta ir tiek.
Ramaus ir taikaus vaiko muštis neišmokinsi,geriau mokit vengt tos medos ar roko,gintis irgi yra neblogai,bet ir pati mama turi pastovėt už savo vaiką,o ne palikt jam pačiam spręst šitą bėdą.

Gyvenimas taip sutvarkytas, kad nuolatos apie mus atsiranda potencialių skriaudikų. Kiekvienam tenka išmokti nuo jų apsiginti PAČIAM. Gynybos būdai turi būti tik legalūs. Stumdymasis ar mušimasis netinka, bet vaikai dar tik mokosi bendrauti su aplinkiniais. Kartais jiems nelabai sekasi pasirinkti tinkamus problemų sprendimo kelius. Nuolat pagelbstinti mama daro vaikui meškos paslaugą. Mamos pagalba turi būti labai diplomatiška. Auklėtojos greičiausiai matė, bet skraudžiamasis pats turi surasti sprendimo būdą, suaugusiųjų įsikišimas yra momentinis, jis nieko nesprendžia, tik apsaugo tą sekundę. Ar gynėjai taip visuomet stovės šalia iki sūnaus pilnametystės? Gali būti, kad berniokėlio savivertė nepakankama. Tai lyg patvirtina mamos žodžiai, kad kitais metais vaiką skriaus jau kiti ... Turėtų padėti DAŽNESNI`PAGYRIMAI, sūnaus paskatinimai savarankiškai daryti tai, ką iki šiol padarydavo tėvai, gal - pačiam rengtis, praustis rankas, susidėti daiktus, pačiam pavalgyti, na sudaryti sąlygas vaikui pačiam daryti tai, ko jis iki šiol nemokėjo, ar nenorėjo, o gal - bijojo savarankiškai atlikti... Skatinti, kad daug pasakotų apie savo dieną darželyje, analizuoti situacijas, bet neskubėti gailėti, gailesčio atvirai nerodyti, taip pat atminti, kad neretai vaikai tėvams nematant gali elgtis kitaip nei namie. Jei paklaustume tų skriaudikų, jie, ko gera, pasakytų, kad berniukas pats juos skriaudžia. Ir paprašykit auklėtojų pastebėti, kaip yra iš tiesų, kas prie ko eina pirmas, dėl ko būtent vyksta tas procesas. Su kitų vaikų tėvais taip pat verta pasikalbėti.
Kartais gerai "suveikia" trumpas griežtas pokalbis su "skriaudikais", bet ar turime teisę barti svetimus vaikus?

Na turbūt gyvenimas dar sutvarkytas ir taip, kad mes turim artimuosius, į kuriuos galima kreiptis ir iš kurių gaunam palaikymą.

Todėl nereikia galvoti, kad visas situacijas vaikas, net trimetis turi spręsti TIK PATS.

Manau, kad taip manyti ir diegti vaikui yra labai pavojinga, nes yra situacijų, kad vaikas su jomis tiesiog negali pats susitvarkyti.


Papildyta:


Mūsų vieno vaiko nubrėžta akis baigėsi pakeitus darželį, nes grupėje buvo vaikas smurtautojas (akivaizdžiai namuose mušamas ir nemylimas). Pokalbiai su auklėtojom nepadėjo, nes jos nespėjo jo suvaldyti, pokalbiai su motina nepadėjo, nes pats vaikas pas motiną nenorėjo eiti (greičiausiai buvo asociali). Kentėjo daug vaikų: buvo apmušti, apkandžioti ir t.t.

Yra vienas straipsnis va čia: http://gyvenimas.del...;categoryID=407

Aš manau, kad iš vienos pusės vaikas turi "mokėti apsiginti", o iš kitos pusės turi mokėti paprašyti pagalbos, nes būna situacijų, kai jis negali apsiginti, o sprendimai atsiranda pakeitus aplinką. Viskas priklauso nuo situacijos.

būtent yra situacijos,kai vaikai išsiaiškina patys,yra,kai PRIVALO padėti tėvai ar kiti artimieji. Ir taip yra ir turėtų būti visada. Yra skriaudikai,yra ir juos drausminti skirti būdai. Net suaugęs žmogus,kai nebegali susitvarkyti su kažkokiu skriaudėju kreipiasi pagalbos į tam tikras institucijas,galingesnes už skriaudiką.
Papildyta:

o skaitėt ką rašo temos autorė? jei ne,tai dar kartą paskaitykit.viską,visą žinutę,ne pusę.

kaip jau minejau anksciau, aukletojos "nieko nemato". vis sako, kad kita aukletoja tuo metu buvo. pradedu manyti, kad reikia leisti vaikui po truputi suaugti. iki siol ji rengdavau (taip greiciau ) ir pavalgyti neretai padedavau. na jis pas mus vienas tai palepinam kazkiek gal jei jis viska po truputi pradetu daryti pats gal pasijustu savarankiskesnis ir labiau pasitiketu savimi. manau nuo to ir pradesiu. o del pokalbiu su skriaudiku tevais, dar palauksiu, paziuresiu kaip toliau seksis. jei dar negeres situacija, kalbesiu su tevais.

Man tai keistas Jusu mastymas vistiek. Parasykit, kaip turi elgtis "suauges" 3-metis
Kaip 18-metis, ar kaip 30-metu vyras. Jei 3-metis suauges turi but, o aukletojos nieko nemato, seka isvada, kam isvis tas darzelis. As pvz, kai palieku savo vaika darzelyje tikiuos jog bus palavintas, pavalgydintas ir PRIZIURETAS. na bent jau priziuretas, kiti punktai dar ne tiek svarbus.Zinoma visko atsitinka, bet aukletoja TURI zinoti, kodel taip nutiko. Tarkim mano vaikis, kelia nusibrozdino, man atejus aukletoja priejo ir paaiskino kur ir kaip tai atsitiko.
jei man jos sakytu, kad vis kita aukletoja buvo, paprasyciau telefono ir vienos aukletojos akivaizdoje kitai paskambinciau. Situacija turbut nepaaisketu, tuo metu, bet jos tikrai suprastu, kad jus to netoleruosit ir pradetu ziuret atidziau, kas ten vyksta su Jusu vaiku

man irgi keista,nu kažkaip mano nuomone,jei vaikas grįžta sudraskytas,ar skundžiasi,kad jį skriaudžia,tai mama turi išsiaiškinti kas,kaip,kodėl,kada. Ir man keistas nenoras pasišnekėti su mušeikų tėvais,bnes jeigu vaikas nebenori eit daržan,tai jau problema. Mano draugės mama irgi ją taip augino-tipo ką aš teneisiu aiškintis,vistiek kitur atsiras kitų skriaudikų,tai tą mano draugė tokia trauma dabar,visur įžvelgia pavojų:visi vyrai duos jai į galvą,visi darbaviai ją engs ir išmes ir t.t.
Labai apie vaiką tupinėti nereikia,bet jis turi žinoti,kad turi tą,kas jį pagins ir apsaugos,o ne gyventi su mintim,kad kažkur kitur jį skriaus,išvis su tokia nuostata gyventi,tai...

pritariu kiekvienam zodziui, kai vaikas auga nesaugus, apie joki pasitikejima nei savim, nei supanciu pasauliu, net kalba neina

Ar reikia mokinti vaiką apsiginti - peržiūrėkite, gal kils kokių minčių.

Welche Wƶrter... Toll