Psichologinės problemos ir nevaisingumas

#97
QUOTE(rausva debesele @ 2012 06 26, 20:43)
As IVF nelaikau gydymusi. Tai apvaisinimas. Gydymas yra procesas kurio sekmes atveju turetu pora naturaliai pastoti.

Aš irgi tai laikau apvaisinimu. Taip ir yra. Ir hemodializę laikau gyvybės palaikymu. Bet tie žmonės gyvena. Ar jiems reikėjo geriau mirtį pasirinkti ? Nes pakeisti inkstą jau vadinasi transplantacija. Ne gydymas, o organo užkeitimas kitu. Tai pačiai gyvybei, kuri atėjo neapvaisinimo būdų, o natūraliai. Kai kam sunku gimti, tada cezaris. Ar leisti numirti pilve? Kai kam sunku pastoti. Tada apvaisinimas.
Man atrodo, tai tiesiog barjeras, kurį turite peržengti, jei be vaikelio gyvenimas nemielas. Nes psichologinės problemos pasitaiko daug rečiau nei imuninės, pvz. Tai gali būti, kad reiktų net ir daug daugiau padaryt, nei tik IVF. Jei viskas gerai pas abu ir nepavyksta ilgą laiką.
Mano vyrą gydytojai irgi teko padrąsinti dėl IVF. Ir man ši visą procedūra, nors psichologiškai labai sunki , bet buvo stebuklas. Sudėjome visus tris vaikelius ir mačiau kaip jie spindi ekranėlyje. Ir tikėjau, kad liks. Vakar buvau pirmam pasimatyme. Du. Mums stebuklas. Didelis didelis.
Ai, ir tiesa, aš va gal dar taip kaip jūs pykčiau, jei negalėčiau to padaryti dėl finansų stokos. Tokia išraiška panašiai būtų. Nes pinigėlius ir mes kaupėme kruopščiai ir kantriai.
Aš neslepiu , kad darėme šią procedūrą, kalbu su artimais, su draugais kai kuriais . Būtų buvę labai sunku tai ištverti be palaikymo ir pokalbių. Bet tikrai nesakau kiekvienam.
Sėkmės jums. Labai labai linkuiu , kad vaikelis ateitų pats ir kuo greičiau.
Atsakyti
#98
Pasislepusi, Valio ir Aciu! wub.gif
Atsakyti
#99
Rausva debesėle. Yra tokia lietuviška patarlė - nespjauk į šulinį.... Linkiu, kad lialius į jūsų šeimą ateitų greitai, natūraliai, džiaugsmingai ir be problemų.

Bet kartais pagalvokit, kaip būna toms šeimoms, kurios po n metų gydymosi, po n persileidimų sužino, kad įmanoma tik nenatūraliai - tuo baisiuoju mėsininkišku būdu. Arba, gindie, po savo vaiko laidotuvių. Ko linkiu niekam niekada neišgirsti.
Atsakyti
#100
QUOTE(pasislepusi @ 2012 06 27, 10:39)




o dėl ivf, kaip apie procedūrą, diskutuoti sau leidžiu tik su tai išgyvenusiomis moterimis. nes praktika parodė, kad to neišgyvenęs nesupras visų tų emocijų,kurios aplanko. iš šalies atrodo labai viskas paprasta: vaistai, punkcija, įsodinimas, laukimas ir teigiamas rezultatas.
bet tiesa ta, kad einant tuo keliu, iškyla nemažai įvairiausių jausmų, kuriuos ne taip lengva suvaldyti.

aš nesijaučiu nusikaltusi kažkam, kad pasirinkau ivf, na tiesa yra ta, kad ir kito kelio nebuvo. blogiau jausčiausi, jei būčiau nieko nedariusi.

laikykitės  4u.gif

drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif
Atsakyti
#101
Manau, kad kiekvienas turi teise tureti savo nuomone, tik svarbu nesuklysti.
Tik mes pacios susigalvojam sau taisykles, moralines normas, barjerus, statome sienas ir pacios per jas kopiame. Zmoniu poziuris i nevaisingumo problemas tikrai keiciasi, kas anksciau buvo neimanoma - siandien tapo imanoma, nors ir tai nevisada padeda. Svarbu nepaveluoti i traukini nors ir su IVF pagalba ir susilaukti taip laukiamo stebuklo, kad senatveje (arba brandziame, bet jau nebevaisingame amziuje) negrauzti nagu, kad neisnaudojai visu imanomu galimybiu, kai tikrai galejai tai padaryt.
Ir dar, nereiktu ant teisingos nuomones formavimo leisti daug laiko, kalbu is savo patirties. Ne pas visas po pirmo IUI, arba IVF atsiranda du bruksniukai ant NT, o kai nesigauna, piniginiai ir psichologiniai klausimai atitolina sekanti bandyma neribotam laikui, ir vel... ir vel... Laikas tiksi ne musu naudai.
Juk pas vaikus ant kaktos neparasyta is kur jis, kokiu budu "pagamintas", juo labiau, kad dazniausiai tai yra musu kunas ir kraujas, tik isgautas su medicinos ir Dievo pagalba.
Pazistu seima, kuri ilga laika planavo vaikuti, ir kas menesi su viltim daresi testus ir lauke teigiamo rezultato, o kai nesulauke... nesikreipe i medikus, o tiesiog isivaikino du vaikucius. Zaviuos jais!!! Bet pati negaliu uzmust savyje vilties susilaukti savo vaikucio, ir nenuleidziu ranku bandydama... Kazin, kiek dar istversiu... unsure.gif
Atsakyti
#102
QUOTE(Triumfante @ 2012 06 27, 13:06)
Pasislepusi, Valio ir Aciu!  wub.gif


nelabai supratau, už ką? blush2.gif


aš asmeniškai nesmerkiu kitaip mąstančių šiuo klausimu. anksčiau jautresnė buvau šiuo klausimu. matyt, atbukau jau.
man visiškai vienodai, ką kokia moteriškė ar koks vyriškis mąsto apie IUI ar apie IVF.
tai yra mūsų šeimos reikalas. man svarbiau, kad vyras mane palaiko, kad vyras tai priima kaip mūsų abiejų reikalą, o ne nuėjo lengviausiu keliu - galėjo susirasti kitą, "nebrokuotą", moterį ir viskas.
ar man gėda dėl IVF? ne. bet ir nenoriu su bet kuo apie tai kalbėti. dėl asmeninių priežasčių. kaip jau rašiau, galiu kalbėti ta tema, su tom, kurie žino kas tai yra.



Atsakyti
#103
Paisislepusi, uz pasisakyma. 4u.gif smile.gif

Kas del gailejimosi po daugelio metu, o taip, pazystu moteri, kuri savu laiku sake, kad nesidarys ivf, siandien ji del to labai isgyvena, kremtasi nepadariusi visko... Ir butent jos patirtis, mintys mane padrasino, kad nemesciau visko.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Triumfante: 27 birželio 2012 - 13:52
#104
QUOTE(Triumfante @ 2012 06 27, 14:46)
Paisislepusi, uz pasisakyma.  4u.gif  smile.gif

Kas del gailejimosi po daugelio metu, o taip, pazystu moteri, kuri savu laiku sake, kad nesidarys ivf, siandien ji del to labai isgyvena, kremtasi nepadariusi visko... Ir butent jos patirtis, mintys mane padrasino, kad nemesciau visko.



ko gero nėra nieko baisiau už suvokimą, kad turėjei galimybes, bet jų neišnaudojei.
o laiko, deja, nebesugražinsi.

sėkmės Tau 4u.gif
Atsakyti
#105
QUOTE(Gule @ 2012 06 26, 16:25)
Diskutuojate apie tai, sakyti ar ne aplinkiniams, kad pastojote pagalbiniu būdu. Aš nesakyčiau, nes neįsivaizduoju savo aplinkinių nuomonės šia tema. Tad kam sakyti? Bijočiau to, kad gal į vaiką žiūrėtų kitaip, gal net ir atstumtų.

Turiu kitą klausimą: ar sakysite vaikui ateityje kaip jis buvo pradėtas?

Tie (aplinkiniai ir artimieji) kurie "augo" kartu su tavo problema - jiems net nereikia nieko aiskinti, nes nuo pat pirmu minuciu (planavimo...na beveik pirmuju smile.gif )buvo kartu ir zinojo tiesa. Taciau visiems kitiems nemanau kad reikia zinoti visu detaliu jau po visko (turiu omeny IVF smile.gif juk koks gi skirtumas kas ir kaip jau ivyko - svarbiausiai rezultatas ant ranku wub.gif

o vaikui ne tik pasakyciau bet ir knyga parasyciau apie jo laukima biggrin.gif kad jis zinotu kaip labai buvo laukiamas ir jau mylimas, nors dar nebuvo net mamytes isciose wub.gif

4u.gif
Papildyta:
QUOTE(pasislepusi @ 2012 06 27, 15:39)

galiu kalbėti ta tema, su tom, kurie žino kas tai yra.

labai labai sutinku drinks_cheers.gif tik tos kurios isgyveno ta pati - supras 100%, kitos - bandys suprasti, bandys gailetis, bandys uzjausti, taciau ...
Atsakyti
#106
QUOTE(pasislepusi @ 2012 06 27, 15:16)
ko gero nėra nieko baisiau už suvokimą, kad turėjei galimybes, bet jų neišnaudojei.
o laiko, deja, nebesugražinsi.


Taip, as jau verciau gailesiuos del to, kad kazka padariau, nei del to, kad ko nepadariau drinks_cheers.gif
Atsakyti
#107
Apskritai apie IVF noreciau pasakyti - siaip as tolerantiskai ziuriu i labai daug ka. Toleratiskai ziurejau ir i tai. Bet sau anksciau netaikiau, kazkaip moraliai "nesimatavau" IVF minties, ar man tiktu. Iki IVF priejau, kai atejo suvokimas, kad kitaip tiesiog nepastosiu. Susitaikyti su mintim, kad nebus vaiku? Na, as galiu su ta mintim susitaikyti. Bet kokia as turiu teise atimti galimybe tureti vaikuti is savo vyro?.. Jokios. Ir mintis tiems, kas mano, kad tai drastiskas budas, priestaraujantis moralei: tiems, kam nelemta, joks IVF nepades. O kitiems lemta ideti daug visko, kol sulauks savo dziaugsmo: ir tikejimo, ir vilties, ir tarpusavio santykiu isbandymo, ir pinigu. Tam, kad dar labiau sutvirtinti seima. Ir kad nekiltu abejoniu, ar laukiamas vaikutis, ar jis laiku. Kiekvienam savos priezastys. As pasiruosusi gyventi daug be ko dabar, be elementariausiu dalyku, kuriuos visos turi ir santaupas aukoju tam, ko nepapastai laukiu wub.gif o visa kita... atsigriebsiu paskui.
Tad renkantis tarp "pritariu IVF" ar "nepritariu IVF" manau, verta pirmiausia atsakyti i klausima, "ar nuo sio sprendimo priklauso tik mano ateitis?" Manau, kad ne tik. Bet cia tik mano nuomone, iki kurios irgi ejau ne taip jau lengvai.
Atsakyti
#108
QUOTE(stryga @ 2012 06 27, 17:15)
...kad tai drastiskas budas, priestaraujantis moralei: tiems, kam nelemta, joks IVF nepades. ....

as tada dar prideciau prie sio sakinio, kad tada ir saugojimasis, ir prezervativai priestarauja tokiai moralei.. savo sveikatos prieziura gydytoju pagalba priestarauja moralei, chemoterapija priestarauja moralei... juk jeigu lemta - tai bus ir vaikai, ir liga, ir ligos nebuvimas, ane?
Atsakyti