Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Maidenana, tiksliai pasakyta.

Man kazkaip atrodo, kad ne taip mane supratai... Nes siaip tai mes toj pacioj barikadu pusej... Mano lemta reiskia, kad jokie gydymai kartais nepadeda... As uz tai, kad isbandyti viska. O ta lemtis musu atveju isaisket gali tik kai sulauksim kokiu 50 metu. O as tikiu, kad tos, kurios yra cia, sulaukusios 50 tures jau paaugusiu vaiku. Netikiu, kad nepadarys visko, kas imanoma. O viska padarius ateina rezultatas.
Ko visoms ir linkiu

Aš pirma parašiau, o po pagalvojau - taip, Jūs teisi. Papildomai skausmo duotų tiems, kurie norėjo, planavo IVF, bet negalėjo pasinaudoti šia galimybe dėl finansinių ar kitų priežasčių. Jūsų atveju tai tiesiog pasirinkimas.

Medicinoje daug kur naudojamos pagalbinės "priemonės" - širdies stimuliatoriai, klausos aparatai, dirbtiniai sąnariai ir t.t. Na taip, žmonės iš esmės nepagydomi, bet pilnai atstatomos prarastos funkcijos. Todėl teiginys, kad IVF nėra gydymo metodas, man atrodo nepagrįstas.
Pasitaiko atveju, kada šeima pirmo vaikelio susilaukia po IVF, o antras ateina savaime. IVF lyg atrakina duris. Todėl IVF kartais galime vadinti gydymu pačia tiesiogine prasme.
O kas liečia etinius dalykus, tai jau taip, kiekvienas turime savo vidines etines normas. Čia labai subtilūs ir asmeniški dalykai, vienos teisingesnės tiesos nėra.

Šaunu, kad galite rinktis (kitiems IVF yra vienintelis kelias). Šaunu, kad rūpinatės savo fizine ir psichologine sveikata, kad mokotės save pamilti iš naujo. Iš tiesų, tai gana lėtas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, bet vaisiai tikrai saldūs

as kalbu apie ta pati - kad malones ir 'lemties' gali laukti nelaukiusi. bet kartais reikia kazka daryti ir paciam, prideti pastangu. ir tai ar chemo ar IVF - jokio skirtumo.

Nesusilaikiau. Užvirė kraujas iki negalėjimo. Pritariu Maidenana ir priduriu, kad dėl tokių asmenų turinčių tokią "nepopuliarią nuomonę" , mūsų nevaisingumas Lituvoje ir yra nepripažįstamas kaip liga bei negauname finansavimo kaip kitose šalyse. Pirmiausia reikėtų įsigilinti į taikomas procedūras, o tik tada kalbėti apie mėsininkystę.

Ir dar rausva debesele, įdomu kokio amžiaus esate? Tikrai po 10 metų bandymo ir nusivylimų kitaip kalbėsit.

Labai daug tokiu issireiskimu (gal net tiksliai tokiu!) esu maciusi Delfi komentaruose po straipsniais apie pagalbini apvaisinima Ar ten jus juos rasete?
Ar jusu nuomone susiformavo juos beskaitant? Siaip smalsu Bandau suprasti is kur kyla toks poziuris...

Aš kiek esu girdėjusi visą šitą beletristiką iš asmenų priklausančių tam tikroms religijoms. Arba ale D baimingos davatkos. Aš atsiprašau tų , kurios tikrai yra tikinčios. Manau mane teisingai suprasit.

taigi priespriesa IVF'ui yra tie naprotechnologiju kursai, kurie ir paremti tuo pagrindu, kad IVF - ne gydymas, mesinejimas, zudymas, o vat savo vaisingumo pazinimas tai ir yra nevaisingumo gydymas. Sita gerbiami kunigai sugalvojo ir durina zmonems smegenis. Nesakau, kad nereikia savo vaisingumo pazinti, bet kas nepastoja metus ir ilgiau, jau savo vaisinguma pazines skersai isilgai ir akivaizdu to jau nepakanka..na bet religingiesiems smegenys vistiek plaunami.. bet aisku - jeigu zmogus protingas, issilavines tai jis anksciau ar veliau turetu pats suprasti kas ilgainiui tik laiko gaisimas, kas padeda, kas yra medicinos pagalba, o kas yra krikscioniskas kvailinimas... tik aisku nevisiems lemta susiprasti...

as irgi atsiprasau is anksto tikinciuju, bet tikrai giliai tikiu, kad ne visi tikintieji tokie kvaili, kad atskirtu kas yra mesinejimas, o kas yra tikra reali medicinos pagalba peace


Papildyta:
P.S. gal galetumete pagrysti sita kategoriska teigini? Na, kadangi Jus IVF nedarote, tai aisku apie save nepasakysit..bet gal galit tada pasakyti kiek as nuzudziau vaiku iki susilaukdama savojo? arba kuri kita mergina? kiek desimciu? ar cia jus pati taip sugalvojote, ar kur perskaitete, ar kas papasakojo? labai idomu butu isgirsti

Pelargonija, ar Jums teko tai išgyventi?
Kaip šiaip sekasi?
Jau sakiau, esat man pilna lobių. Vis pakibinu, pakrapštau, o Jūs vis sprunkat į krūmus. Aš žinokit kantri. Ir atkakli. Ir įkyri, jei matau, kad reikia.

Ir naktimis neturite ka veikti . Nepykit, as draugiskai O gal kaip as, laukiat, kol vyras baigs ziureti fule?

Strygut, tau reikia silto apkabinimo, jauciu.. tai toki ir siunciu, nors ir internetini.

O kodel manote kad neisigilinau? Butent del to kad isigilinau, ir priemiau tokia pozicija. Man 30. Mano apsisprendimas del IVF yra ne tame kontekste kad galbut pavyks kitaip, o, kaip ir apsisprendimas pries abortus, yra paremtas poziuriu i gyvybe.
Mano poziuris neitakoja jusu galimybiu, turit pripazinti, kad daugelis nevaisingu poru visom keturiom UZ bet kokias galimybes, nei viena nera atmetama ir moraliai daugelis ju net nesvarsto, nes nori tureti vaiku. Taigi virintis del mano pozicijos realaus pagrindo jums nera. O jei mano pozicija ir nuomone jums nepatogi nes tiesiog neduoda ramybes, priminsiu kad nieko asmenisko cia nera. Manau galim sia tema dalintis mintimis ramiai, nepamirsdamos, kad visas cia susirinkusias vienija tas pats troskimas ir bendras skausmas.

Toks poziuris i naprotechnologijas visiskai nepagristas. Jei pasidometumete, tai yra medicininis metodas ir taiko ji gydytojai, o ne kunigai. Vien tai kad kunigai ji siulo vaisingumo problemu turincioms poroms, nedaro jo nemokslisku ar nepagristu. Yra taikomos kruvos issamiu tyrimu, kurie drauge su stebejimu rezultatais duoda labai issamia informacija apie poros reprodukcine sveikata ir jos sutrikimus. Ir nepro yra ypatingai naudinga toms poroms, kuriu nevaisingumo priezasciu musu vaisingumo specialistai neranda, o gal tiesiog neiesko, nes juk daug labiau apsimoka parduoti dar viena IUI ar IVF procedura. O is kur istraukete kad yra pilamos srutos ant IVF? Kiek Lietuvoje jusu nuomone is viso yra naprotechnologijas taikanciu gydytoju?

Zinau tiksliai, kad toks pasirinkimas nesinaudoti kazkuria galimybe yra labai asmeniskas ir svarbus ir intymus. Nekeliu pirsto ir nebaksnoju moterims, turincioms vienintele IVF galimybe susilaukti biologiniu vaiku, kad jokiais budais to nedarytu, nors ir laikau toki pasirinkima neteisingu. Turiu savo nuomone, taciau net artimiausiai draugei nepulciau skersai kelio ir nesakyciau "neturi teises taip elgtis", nes zinau, kiek kainuoja toks apsisprendimas geriau, nei manot, nes esu tai praejusi. Viskas ka galiu, issakyti savo nuomone ir pasistengti sustiprinti ir palaikyti. Poziurio persivertimo nepaskubinsi, nepaforsuosi ir juo labiau nepriversi.

O po desimties metu? Na, jei mums su vyru nebus duota tureti biologiniu vaiku, yra netgi pernelyg daug vaiku kuriems reikia tevu. Kai tik turesim tam galimybes, imsim dairytis ivaikinimo link. Ir labai tikiuosi kad tos galimybes atsiras gerokai anksciau, nei po sitiekos metu.