Psichologinės problemos ir nevaisingumas

šiandien sužinojau, kad pas manęs antras negimdiminis nėštumas

prisiminkite savo paauglystę: juk buvo metas, kai jūsų tėvai atrodė paskutiniai kvailiai? Mirksnis, ir jūsų žaviai vakar besišypsojęs kūdikis šiandien laikys jus nieko neišmanačiais senais durniais. gerai, prašokam audringą kvailystę, o kas tada? Abitūros egzaminai, per kuriuos jūs visduriuosite labiau nei jūsų vaikai. O jie be gailesčio, nežiūrėdami į jūsų piniginės turinį brausis studijuoti į Vilnių. Kolegės su vyru brido į paskolas statydami namą bei apželdindami kiemą, kad nebūtų gėda prieš pirmosios dukros sutuoktinį užsienietį, o dabar, būdami jau per 50, dar labiau veršis diržus nuomodami Vilniuje butą būsimai pirmakursei antrajai dukrai. O pagrandukas į mamos būsimo išsiskyrimo graudulį atsako sarkastiška šypsenėle. prieš keletą dienų viena moteris paatviravo, kad 20-metį sūnų turėjo išgabenti iš miesto, nes reikėjo slėpti nuo draugų, prekiaujančių narkotikais.
Papildyta:
Patys geriausi, nuostabiausi vaikai suteikia skausmo. Skauda, kai jiems skauda. Skauda jums, kai skauda vaikams fiziškai, skauda, kai jiems skauda dvasiškai, skauda, kai aplanko nesėkminga pirmoji meilė, skauda, kai dukra gimdo ir t.t. Skauda ir kelia siaubą, kai negrįžta vakare, skauda, kai šoka klube, skauda ir bijai, kai skaitai spaudoje apie "dėdės" nusivestą į miškelį mažametę mergaitę, bijai, kad tavo vaikui neatsitiktų tas pats, baisu, kai kraujo vėžiu miršta tavo draugų 15-metė mergaitė, o tu galvoji apie savo vaiką...
Papildyta:
pažįstama moteris, jau virš 30-ties, negalėjo susilaukti vaikų ir medicinos laimėjimų pagalba pastojo. Nėštumas, be abejo, daugiavaisis. Gimė trynukai. Dviems iš jų diagnozuotas dauno sindromas. Vaikučiai artėja prie 1,5 metukų amžiaus. Masažai ir kitoks gydymas brangiai kainuoja. kažkada buvęs puikus vyras tapo visiškai nenaudingu nenaudėliu, o moteris absoliučiai išsekusi.
Papildyta:
Mielos moterys, dabar geriausias jūsų laikas. Ir jei jau NEDUOTA, tai reiškia, kad neduota. O jei bus DUOTA, tai ateis savaime, anksčiau ar vėliau. Kai mano dukra sako nenorinti vaikų, nieko neatsakau, bet tylomis jai pritariu. Tiesiog gaila savo vaiko, kuris gyveno tiek mažai, o būsima gyvybė atimtų ir tuos GYVENIMO trupinius.

Miela Helen, jeigu jau mes sėdime šiame forume, tai vadinasi TIKRAI norime vaikų, ir jokie gąsdinimai, atkalbinėjimai, pavieniai pavyzdžiai čia nepadės Pagalvokit apie tai

Tokių pavyzdžių pakankamai prisiskaitome delfio komentaruose po straipsniais apie nevaisingumą. Ačiū už pakartojimą

Atleiskit bet is jusu zodziu sklinda toks nusivylimas savim, savo gyvenimu ir savo vaikais kad nenuostabu kad jusu dukros nenoras tureti vaiku puikiai atspindi jusu vidine busena. Siame skyrelyjesusirinkusios stiprios moterys gerokai stipresnes nei galit isivaizduoti ir jos tikrai renkasi ne Trupinius o iesko pilnavercio Gyvenimo...Linkiu ji atrasti ir jums.

O kodėl jūs gimdėte vaikus? Todėl kad savo laiku jums niekas nepapasakojo viso šito ką čia dabar mums pasakojate?
Čia pilna moterų, kurios su įvairia pagalba bando susilaukti jau nebe pirmo vaiko, reiškia iš principo žino kas tai yra.

Helen, jusu zodziuose daug tiesos, tik jus geraja ir graziaja puses pamirsote pamineti. Ju daug daugiau, nei sunkumu ir negandu Ir jos, eidamos paraleliai kompensuoja skausma, nerima ir baimes.

Helen, man labai gaila, kad jums like tik tokie jausmai.

Ryana, labai uzjauciu.

Labai gaila, užjaučiu...
Tame pačiame kiaušintakyje?

Oi, kiek daug panašumų
Maniškis irgi pasyvus. Iš pradžių viską jam pasakojau, bandžiau įtraukti į procesą, na lyg viską kartu darytume. Bet su laiku viskas gavosi taip, kad dabar pati jam nesakau nieko, o jis nieko ir neklausia. Nei kada pas kokius daktarus, nei kaip ten sekėsi, nei kodėl ir kokius vaistus vartoju. Iš pradžių tai ir pykdė, ir erzino, ir skaudino, o dabar jau kažkaip pripratau, turbūt susitaikiau...

laikykis

Laikykis...


Helen 40 sutinku su Jumis, del visu sunkumu, kuriuos patiria moteris, augindama vaika (-us), bet ar ne tam mes sutvertos, ar tai nera tiesiogine musu paskirtis?
Ar kudikio sypsena, pirmas pasakytas zodis, miela gudrybe, apsikabinimas, miegancio vaiko vaizdas, ka tik atsibudusio..., vaiko pasitikejimas tavim... Ar tai nera dalykai, kurie atperka visus sunkumus?
Manau, kad vaikai moteru gyvenimui suteikia prasmes, gilumo, duoda daug patirties, be kurios ji butu tuscia, neispildyta, neisbaigta.
Kita vertus, kam tada teketi? Taigi lygiai taip pat pergyveni, kai vyras serga, nerimauji, kai ilgiau darbe uzsibuna, buna pykciu ir susitaikymu, skausmo, neistikimybes, dziaugsmo ir staigmenu...
Ko vertas gyvenimas be vaiku, be artimo zmogaus? Ko vertas gyvenimas be tu visu isgyvenimu, kokie jie sunkus bebutu, kai po ju vel pateka saule, ir ateina pasveikimas, susitaikymas, problemu sprendimas?
Del santuokos (santykiu su vyru) cementavimo vaiku pagalba... Galiu pasakyt tik tiek. Vaiku neturejimas yra didele problema, galeciau ja sulyginti su liga, rimtais isgyvenimais, kai santuoka ar dvieju zmoniu rysys yra isbandomas, tai tik dar vienas sunkumas, kuri kiekvienas seimos naris bando isgyventi savaip, savaip susislifuoti, savaip prisitaikyti. Tai nera lengva, bet viskas, kas musu nenuzudo, tik uzgrudina
Helen 40 isivaizduokite savo gyvenima be vaiku, koks jis butu? Ka dabar veiktumete? Kokia butumete? Kokia matote savo ateiti be ju ir ar ji turi prasmes? Koks jums atrodytu jusu gyvenimas, ar ne tusciai, egoistiskai nugyventas vien del saves ir del savo malonumu?
Atsiprasau, jeigu kurioje nors vietoje ka nors izeidziau, tikrai to nenorejau

Mergytės, mielosios, jei jūs esate šiame forume, aš tikrai ŽINAU, kad jūs NORITE vaikelio.