
Gundytojos

Sveikos Uliso skaitytojos
Skaitant man atrodė, kad mūsų herojui svarbu bandymas gyventi pagal savo susikurtą filosofiją ir principus. Jis ne šiaip sau nori "nežinia ko", bet stebi ir analizuoja savo ir aplinkinių veiksmus, kol galiausiai suvokia savo gyvenimo būdo fiasko.
Na, man "Tėvynė" palyginus su "Ulisu" atrodo kaip saldainiukas. Tačiau Jakučiūnas parašė naują romaną "Lalagė", kuris savo neperskaitomumu gali perspjauti patį "Ulisą". Taigi, galime didžiuotis, jog turime lietuviškąjį Džoisą.

QUOTE(Jurzole @ 2012 06 22, 14:52)
"Nezinojimas, ko nori" man is dalies buvo net labai suprantamas, erzino tik tas naivus (mano poziuriu) laisves supratimas.
Skaitant man atrodė, kad mūsų herojui svarbu bandymas gyventi pagal savo susikurtą filosofiją ir principus. Jis ne šiaip sau nori "nežinia ko", bet stebi ir analizuoja savo ir aplinkinių veiksmus, kol galiausiai suvokia savo gyvenimo būdo fiasko.
QUOTE(giluze @ 2012 06 26, 14:04)
Man siaubas buvo Jakučiūno "Tėvynė". Kai tik ją prisimenu, Ulisas saldainiukas pasidaro. Irgi viena diena aprašoma, bet tuo panašumai ir baigiasi
. Daugiau kaip 4 lapus neįveikiau. 


Na, man "Tėvynė" palyginus su "Ulisu" atrodo kaip saldainiukas. Tačiau Jakučiūnas parašė naują romaną "Lalagė", kuris savo neperskaitomumu gali perspjauti patį "Ulisą". Taigi, galime didžiuotis, jog turime lietuviškąjį Džoisą.

QUOTE(Darbinga @ 2012 07 04, 11:40)
Tačiau Jakučiūnas parašė naują romaną "Lalagė", kuris savo neperskaitomumu gali perspjauti patį "Ulisą". Taigi, galime didžiuotis, jog turime lietuviškąjį Džoisą. 

skaitei?
beje, o kas iš Lietuvos autorių perspjautų Prustą?
QUOTE(Brūkšniukas @ 2012 07 04, 14:40)
Atsakymas:

Papildyta:
QUOTE(Brūkšniukas @ 2012 07 04, 11:33)
Nori pasakyti, kad nesusigundysi? 
QUOTE(Jurzole @ 2012 06 30, 21:07)
Ateinu issibraukti is potencialiu intelektualiu saraso...
Skaityti "Ulisa", nesigilinant i visas tas aliuzijas, kazkaip nesigauna ir atrodo siek tiek beside the point, o gilintis - truksta kantrybes
Gal ilgais ziemos vakarais geriau skaitytusi? O gal i pensija isejus?
Siaip ar taip, man dar matyt ne laikas...




matysiu, kaip man seksis. Be išnašų visgi daug prasmės dings.
Bet bent jau tiek, kad užsidegusi "Uliso" idėja pasiryžau "Odisėją" perskaityti. Tik skaitysiu ilgai, nes dozuoju po skyrių (giesmę) į dieną, nes kitaip hegzametru pati pradėčiau kalbėti, o knygės šviesiaakės protingos

QUOTE(Brūkšniukas @ 2012 07 03, 10:43)
- kol kas man regis, kad originalus "Odisėjas" geresnis
(aš skaičiau seną, seną knygą - reiks pas tėvus pasižiūrėti leidimo informaciją) gal todėl, kad graikų mitologija europiečiams kaip ir "sava", o ploni, airiški dalykai tokie tolimi....
- na, pabandykim įsivaizduoti pasaulinio populiarumo romaną, kurio veiksmas vyksta Balbieriškyje
su visa pagarba - ten puiki spirito varykla buvo 


- na, pabandykim įsivaizduoti pasaulinio populiarumo romaną, kurio veiksmas vyksta Balbieriškyje


- mano 'suskaitmenintas pagal projektą' Homero variantas iš 1979 m. leidimo.
-

QUOTE(Darbinga @ 2012 07 04, 11:40)
Sveikos Uliso skaitytojos
įdomu, kiek iš mūsų visgi įveiks Ulisą. Aš nepasižadu per šiemet įveikti

QUOTE(Helianta @ 2012 07 04, 16:25)
Aš jau 1 knygą perskaičiau. Ir visai nesikankinau.



Smagu buvo šiandien susibėgti. Foto jau albume.

QUOTE(klopedija @ 2012 07 04, 21:27)
ačiū, smagu buvo pasimatyti

Mano sūneliui 'egzistencinis nerimas' pasibaigė dar neprivažiavus prie mašinos - pamatė, kaip kita mašina parkuojasi, ir iš smalsumo pamiršo verkti. O grįžęs namo po minutės jau ir krykštavo, aš ramiai mikrobangėj pasišildžiau kavinės maistą ir pavakarieniavau

QUOTE(Helianta @ 2012 07 04, 22:44)
Mano sūneliui 'egzistencinis nerimas' pasibaigė dar neprivažiavus prie mašinos - pamatė, kaip kita mašina parkuojasi, ir iš smalsumo pamiršo verkti. O grįžęs namo po minutės jau ir krykštavo, aš ramiai mikrobangėj pasišildžiau kavinės maistą ir pavakarieniavau
Bet parodė vaikinas charakterį: nuoseklus ir nenumaldomas. 


Bet neblogas "grybas" po lietaus išaugo. Susirinko mūsų visos 7

Padiskutavom apie bendrai skaitytas knygas, Brūkšniukas iškėlė mintį, kad išsirenkam knygas, kur pagrindinis herojus nervina.

Daug kas skaito "Ulisą", Helianta - "Odisėją", o aš pagalvojau, kad norėčiau paskaityt "Kalevalą"


QUOTE(klopedija @ 2012 07 04, 23:11)
Bet neblogas "grybas" po lietaus išaugo. Susirinko mūsų visos 7

Padiskutavom apie bendrai skaitytas knygas, Brūkšniukas iškėlė mintį, kad išsirenkam knygas, kur pagrindinis herojus nervina.

Daug kas skaito "Ulisą", Helianta - "Odisėją", o aš pagalvojau, kad norėčiau paskaityt "Kalevalą"


Kaip jums smagu, kaunietės


Klopedija, smagu, kad patiko
Kazkas is knyginius tinklarascius rasanciu buvo imetes i facebooka, pagalvojau, kad tiks temai atgaivinti, tai ir nukopijavau
Masciau as masciau, ar bandyti tapti snobe intelektuale kartu su jumis, bet nutariau, kad man anksti kolkas
As net V. Jerofejevo "Moskva - Petushki" su E.Vlasovo komentarais niekaip neiveikiu, nes vos ne kiekvienai eilutei po pastraipa maziausiai komentaru prirasyta (pati poema siek tiek ilgesne negu 100psl., o komentaru 430 psl.)
Taigi, kol kas lieku su antraja G.R. Martino "Ledo ir ugnies dainos" knyga "Karaliu kova".


Masciau as masciau, ar bandyti tapti snobe intelektuale kartu su jumis, bet nutariau, kad man anksti kolkas


Taigi, kol kas lieku su antraja G.R. Martino "Ledo ir ugnies dainos" knyga "Karaliu kova".
MĖNESIENA
Didžiuliam aukse pilnaties
Dangus, žolė ir sapnas mirksta,
Ir rausvas pumpuras širdies
Tokį vidunaktį numiršta
Tik tam, kad gimtų kaip gėlė,
Tą auksą gertų kaip artistė
Plojimą, idant kaip vėlė
Skrajotų skliauto ametiste;
Kad, kaip armonika, giliai
Kvėpuodama, nerastų vietos,
Kur pasilsėt, idant žolėj
Tarškėtų žiogo kastanjetais;
Spindėtų auksu ir džiaugsmu,
Langų stiklais ir mėnesiena,
Sonetais, vynu ir jausmu -
Kaip girtas beprotis Verlaine'as.
Kad net akliausiais vakarais
Sprogdintų širdį meilės norai, -
Yra mėnulio ežerai,
Pavasariai ir meteorai.
Henrikas Radauskas. Fontanas: eilėraščiai. Kaunas, 1935.
Didžiuliam aukse pilnaties
Dangus, žolė ir sapnas mirksta,
Ir rausvas pumpuras širdies
Tokį vidunaktį numiršta
Tik tam, kad gimtų kaip gėlė,
Tą auksą gertų kaip artistė
Plojimą, idant kaip vėlė
Skrajotų skliauto ametiste;
Kad, kaip armonika, giliai
Kvėpuodama, nerastų vietos,
Kur pasilsėt, idant žolėj
Tarškėtų žiogo kastanjetais;
Spindėtų auksu ir džiaugsmu,
Langų stiklais ir mėnesiena,
Sonetais, vynu ir jausmu -
Kaip girtas beprotis Verlaine'as.
Kad net akliausiais vakarais
Sprogdintų širdį meilės norai, -
Yra mėnulio ežerai,
Pavasariai ir meteorai.
Henrikas Radauskas. Fontanas: eilėraščiai. Kaunas, 1935.
