Iškalba nesiskundžiu, tik sprendžiu, ar verta burna aušint, tarkim diskusijoi... kartais pašnekovas nevertas kalbų, nes ieško priekabių, arba bando įpiršti savo požiūrį, tuomet nesivarginu kalbėt. Kaip sako jei neturi ką žmogui gero pasakyt, tai blogo neverta
QUOTE(tiktiks @ 2012 04 26, 22:33)
Būtų įdomu sužinoti kokie jūsų gebėjimai?Ar įgimti ar išlavinti ?Ir ar išties galima išmokti to oratorystės meno?
Nei įgimti, nei išlavinti. Ir iliuzijų apie kada nors užplūsiančius oratorinius gebėjimus neturiu. Bet
, bile susikalbu
galima sakyti praradus kalbos dovana 
nezinau ar psichologines ar kitos - loginės problemos, bet anksciau buvau plepe kalbininke ir apskritai nebijanti ir megstanti kalbeti, dabar dazniausiai tyliu, raudonuoju, nevisavertiskumo jausmas 
atrodo gal ir noreciau ka pasakyti, bet viskas uzsiblokuoja, pamirstu, bijau nusisneketi
nezinau ar psichologines ar kitos - loginės problemos, bet anksciau buvau plepe kalbininke ir apskritai nebijanti ir megstanti kalbeti, dabar dazniausiai tyliu, raudonuoju, nevisavertiskumo jausmas atrodo gal ir noreciau ka pasakyti, bet viskas uzsiblokuoja, pamirstu, bijau nusisneketi
Pastaruoju metu visai mazai kalbu. Gyvenu su zmonemis, kurie labai nervina ir nuo kuriu jau greit pabegsiu gyvent kitur, tik pataupyt reikia, gyvenant cia mano kalbos dovana tiesiog pradingo. Vos ieina i kambari jau mano nuotaika staiga pasikeicia i - nemoku ir neturiu noro kalbeti. Dar visokie kompleksai visada vargino...
