QUOTE(Net @ 2007 04 19, 11:10)
Labai tave suprantu ir sutinku, kad maistui, gamintam svečioje šalyje namuose net negalima atsispirti. Ir ne tik dėl šeimininkų, dėl paties pažinimo ir supratimo - juk tokiu būtu ir aura, ir tradicijos, ir receptai įvertinami bei pajuntami. Jau nekalbu apie tai, kad bendravimas prie stalo yra labai svarbus ritualas, kurį mes jau linkstame prarasti (jau nekalbant, kad Lietuvoj svetimas patampa bednras šeimos susibūrimas ir bendravimas ne švenčių metu - juk visi bizi. O kiek žinau, graikai, labai daug dėmesio kreipia šeimos susibūrimams, tradicijų išsaugojimui ir kt. Ar tikrai taip? Ir kaip tu jautiesi, t.y. ar mūsų šiaurietiška pasaulėžiūra tam neprieštarauja?). Tikrai labai šaunu, kad tau pavyksta pamatyti tikrąjį Kretos kaloritą, o ne viešbutinį turistinį variantą. Aš abejoju, kad netgi ir jei pavyks apsilankyti daugelyje tavernų galėsiu pasakyti, kad ragavau tikrojo Kretiečių maisto. Kita vertus, i to chleb

...Ir, beje, mano svajonių kelionės yra tokios, kokias tu patiri: apsistoti pas draugus, kurie aprodo, supažindina su dar daugiau žmonių ir aplinka, parodo tikrai tai, kas yra ypatinga ir užtikrina, kad viešnagė atitiktų realią šio žodžio prasmę
Vienu žodžiu, mano mintys jau atostogose, riekės susikaupti, paskaityti dar kartą, ką parašėt apie keliones ir lankytinus objektus, bet kažko matau, kad kretietiškas lėtumas jau valdo mane

Jeigu kils klausimų, būtinai paklausiu
apie tuos susibūrimus... žinai, graikas graikui tikriausiai nelygu... kaip ir lietuvis lietuviui... vieni stengiasi tas tradicijas išsaugot... kiti ne... man pasisekė šiuo atžvilgiu, nes MB šeima tikrai iš tų, kuri saugo ir laikosi tų tradicijų.. viskas, aišku, paveikta dabartinio skubėjimo, nemaža dalis modernizuota, bet vistiek... kad imkim, ir tą patį Didįjį Penktadienį prieš Velykas... kaip ir rašiau, Velykos Graikijoje didžiausia šventė, taigi ir tas šventimas trunka... taigi, pas mus kažkokių didžiojo pentadienio apeigų aš neatsimenu... na, mišios.. o Kretoje tai ištisas vakaras, daugybė religinių papročių, ir kas man labai gražu, kad ištisos šeimos ateina į bažnyčią, su jau paaugusiais ir dar visai mažais vaikais, ritualai trunka iki pat vidurnakčio, ir visi bendrauja, linki laimingų metų...
man žiauriai patinka tie jų susibūrimai, tik minusas tas, kad aš dažnai lieku nuošaly, nes nors ir esu kartu prie stalo, ten kalbama graikiškai, ir aš, deja, pokalbyje dalyvauti negaliu... bet šiaip tikrai buvo stengiamasi mane visaip įtraukti, buvau kviečiama kiek įmanoma rodyti daugiau iniciatyvos, ir pati pradėti naujas pokalbio temas... visi tiesiog džiūgaudavo dėl kiekvieno mano bandymo pasakyti ką nors graikiškai...
dar dėl maisto... galiu nurodyt vienos tavernos koordinates, kur mes dažnai lankydavomės, taigi, galiu užtvirtinti, kad ten maistas tikrai bus tikras... tos tavernos šeimininko tėvas pats yra piemuo...

taip, taip, jie iki šiol tokius turi.. vėliau dar daugiau apie tai papasakosiu.. taigi, sūriai toje tavernoje bus naminiai, daryti paties šeininko ar jo tėvo.. vynas taip pat.. ir dauguma kitų patiekalų... dar vienas pastebėjimas, kad graikai retai kada valgo kažkokį vieną patiekalą tavernoje, kaip kad mes įpratę daryti, kai einam į restoraną ar pan. jie užsisako daug įvairių
mezedes, keliaujančias vieną po kitos ant stalo, valgo dažniausiai visi iš vieno indo, ir žinoma raki ar vynas...
ok, išsiplėčiau vėl...

jei tik yra klausimų, visad mielai atsakysiu...
QUOTE(maliavka @ 2007 04 19, 12:08)
na kur gi tos foto...

man tuoj lomkes prasides be ju dozes
sorry, mergaitės ir berniukai, nu nespėju... patys suprantat, po atostogų kokios darbų krūvos laukia... nu bet pažadu per savaitgalį visą reportažą padaryt...