Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuotai

bet ar gasinta tai mamai, kad "jei neauklesi vaiko, primusiu tave, dantis isbarskinsiu!"?


arba nemoka ji, tiesiog nezino, kaip rasti iseiti is susidariusios padeties... ar tuose pokalbiuose su mama, kas nors klause, kokia situacija seimoje? kaip butu galima jai padeti?

Sūnaus grupėje buvo tokia situacija, kai vienas vaikas žalodavo kitus. Direktorė ir auklėtojos irgi kaip susitarę aiškino, kad padaryti nieko negali. Situacija pasikeitė, kai užregistravau pareiškimą su medicininės kortelės išrašu iš klinikų dėl vaiko sužalojimo ir pareiškime nurodžiau, kad jei dar kartą pasikartos panašus dalykas, išimsiu abdukciją ir kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas dėl mažamečio sužalojimo jam esant darželyje.
Pasirodo yra tų priemonių, kai darželio administracija ir vaiko tėvai pasidaro labai rimtai suinteresuoti tuo, kad vaikas taip nebesielgtų. Nei abdukcijos, nei pareiškimo policijai neprireikė.

O aš manau, kad dabar labai madinga viską pridengti agresyvumo ,,lygiu '' visuomenėje-oi tipo vaikas agresyvus, nes visi aplinkui agresyvūs. Bet, kad taip nėra. Mano nuomone tai reikėtų kalbėti ne apie kažkokį agresyvumą, o apie elementarų vaikų neauklėjimą, visišką. Nuo to ir atsiranda tas agresyvumas pas vaiką. Kirtau draugui, mama ai ten švelniu tonu pasakė ,,negalima'', ir ką ir nieko. Patampiau šuniuką, nu jsi gi nepasiskūs, o tėvai tolerantiškai žiūri į savo genijų. Auklėtoja neturi teisės bausti-nes pasiskųsiu tai išmes iš darbo, kito vaiko tėvai vėl negali griežto žodžio pasakyti, nes pažeistos vaiko teisės, tuoj policija, moralinė žala ir t.t., o patys tėvai , kaip ir nereguoja į savov aiko išdaigas, jiems linksma, nu gi šitokį indigo augina. Ir auga monstriukas toks-,,be tabu, be ribų''.
Dabar gi kai pažiūri tai visiškai viskas vaikus ,,traumuoja''-mokytojos griežtesnis žodis, kaimyno pagrūmojimas už nulaužtą medelį, tėvo griežtesnė kalba už tai kad įkando jo vaikui, pardavėjos griežtas pasakymas, kad nemėtytų prekių ir t.t.

- grasinta, tik ne dantis ismalt grasinta, kad surinksim parasus ir vaika ismes is darzelio.

--taigi buvo susirinkimai, siulytos psichologo paslaugos, aukletoja su ja snekejus asmeniskai, siulius padeti. jinai nemate problemos, jos argumentas pagrindinis - vaikui toks amziaus tarpsnis , kuris nuo manes nepriklauso, isaugs.

as nesakau, kad gerai padariau uzsipuldama ta vaika, bet tuo momentu buvau tokia pikta, kad motinai isvis nezinau ka buciau padarius.
Papildyta:


variantas nesugalvojau tokio.
Papildyta:


as irgi manau, kad ne aplinka kalta visgi del vaiko neauklejimo. nes ne dauguma tokiu vaiku, jei vaikus aukletu aplinka, tai kokiu 18 vaiku is 20 grupej butu agresyvus, kazkodel taip nera
o kiekvienos seimos problemu vidiniu as nesiruosiu sprest, jei vaika tevai leidzia i darzeli, mokykla, jie turi moket elgtis deramai, laikytis vidiniu taisykliu, nesmurtaut ir t.t.

Žinot tokios kalbos man primena politikų kalbas. Kai kalbama, tik tam , kad kalbėti. Kai iš šono kažkoks žmogus turėtų ateiti ir aiškinti šeimai gyvenimo taisykles. Dar gražiau, klausti kokia, pas jį šeimoje situacija, nu gerai paklausiu, ir jei gausiu atsakymą, kad ne mano reikalas, ką toliau daryti? Gi problema tai liko ta pati.
Reali situacija. Vaikas problemiškas nuo mažiuko. Mama pas psichologus kokius 4-5 m. vežiojo. Ir kas. Tėvas vakare-durniai tie psichologai, pasakyk , kad mokytoja durnė, 15 m.jau veža girtą tėvą su mašina, abu tąsosi visur. Tai ką ateiti ir auklėti tėvą pradėti? Klausti kuo jam padėti? Nejuokinkit.

Pažįstama pasakojo, kad vaikas mažiukas, 2,5 m. mušasi,sako ateina ir kerta, nu kai pamačiau realiai, tai ir supratau, kodėl mušasi, nu kai kerta atėjęs, tai sako, negalima, kerta dar kartą, nu negalima, tada tas taip stipriai užsimoja ir kerta, tai ji juoktis pradeda, oi kaip juokinga, tipo, va koks stiprus, tas kirsdamas net nugriūva, vėl keliasi ir kerta, ir jau žaidimas gaunasi. Tai ko vaikui nesimušti, kerta jis ir kiemo draugui. Tik tam jau ne juokinga. Sakau, ko tu žvengi, kai jis mušasi, ai sako, kad juokas suima, nu žinau, kad negerai, bet juokinga... O paskui , ojetau kaip stebisi, ir kaip čia mano vaikas agresyvus, tuoj pas psichologą lekia, kad priežastį nustatytų, kai ta priežastis aiškių aiškiausia..

Tai kokie būtų pasiūlymai, kaip elgtis tokiose situacijose? Kur dėti tuos vaikus, kurie nesilaiko taisyklių? Ką daryti su tomis šeimomis, kurios pagal dabartinius įstatymus nėra "asocialios" ir tėvų teisės neatimamos, tačiau jų auklėjimo rezultatai apverktini? Griežtinti įstatymus ir atiduoti į vaiknamius? Palikti auklėti gatvei? Jūsų nuomone visuomenė tokia tobula, geriau išauklės ne netobuli tėvai? Padidinti mokesčius "tobulai" visuomenės daliai, kad galėtume iki 18 "netobulus" auginti vaiknamiuose, o po to laikyti kalėjimuose?

Nes pasiūlymas daugiau orientuoti visuomenę į socialinį darbą su šeimomis atrodo atmestas

Mamytė, Jūsų postai yra labai dviprasmiški, iš vienos pusės Jūs griežtai prieš bausmes, bet iš kitos prieš bausmes tik SAVO vaikui, o visiems kitiems ne bėda ir dantis iškabinti
Pavizdys kurio prašote: Sūnėnas 9 metai, antrokas, nuo mokyklos iki namų 15 min kelio, pasibaigus pamokoms ateina po 2-jų valandų (mobilaus piktybiškai nekelia - žino, kad tėvai prašys ateiti namo). Kalbėta apie tai jog tėvai plaukus raunasi, eina jo ieškoti buvo N kartų. Kai tas įvyko 55 kartą tėvas paėmė dirža. Rezultatas: jei nori po mokyklos pasivaikščioti - paskambina ir atsiklausia, praneša kur jis bus.
Mano nuomonė - kiekvienas vaikas skirtingas ir reikalingas skirtingas priėjimas prie to vaiko. Vieniem padeda pokalbiai, kitiems kompo draudimas ar saldainių nepirkimas, kitiems reikia rykštelės kaip paskatinimo.
Vos nepamiršau dar viemo gero pvz: Vyro krikštamotė turi 3 dukras, 2 vyresnėlės išaugo - no problem. Nuo 3 skyrė nemažas amžiaus skirtumas, auga jau dabartinėje "protingoje vaikystėje", mama neleidžia nakvoti pas draugę, ta pareiškia jei neleisi trenksiuos galva į sieną ir sakysiu vaikų teisėm jog tu mane sumušei. Ir kaip galvojate ar užtektų pakalbėti su ja ??? nejuokinkit Mano manymu reikia gerai šikna išperti ir pastatyti tokius vaikus į vietą.

Kaip suprast -orentuoti visuomenę į socialinį darbą su šeimomis? Ta prasme visi bet kas užsiims socialiniu darbu ir galės socialiai aukėti kaimyną, jos vaikus?Socialinį darbą turi dirbti tas kas jį išmano ir kam tai priklauso.


O ką daryti? Visų pirma reikia keisti mąstymą. Viena kartą baigti kliedėti apie tuos ,,traumavimus''. Atsiprašau už išsireiškimą, bet kažkas kažkur pirstelėjo ir jau vaikui trauma. Čia gal ne į temą ir ne pažodžiui tiks, bet skaičiau komentarą , apie tą istotiją kai auklytė cepeliną sugrūdo vaikui, tai sako, pas mus tai vadinasi traumavimu, kokioj Afrikoj tai būtų laikoma humanitarine pagalba badaujančiam vaikui.
Jei kaimynas pabarė vaiką ar jį sulaikė už rankos, kai jis medelį laužė, tai reikia ne aprėkti kaimyną ir dar vaiko akivaizdoje,kad netraumuok, neturi teisės, pasiskūsiu policijai, tu man sumokėsi, o kartu su vaiku padėkoti žmogui, kad TAVO vaiką sulaikė nuo blogo darbo, tada kai tu nematei. Tai galioja ir mokykloje, ne apstauk mokytoją už griežtą žodį tavo vaikui, o padėkok mokytojai, kad jis padeda tau auklėti TAVO vaiką, kad mato ir pastebi TAVO vaiko blogą elgesį ir ne abejingai stebi,o sudrausmina.

Citata iš straipsnio antroje žinutėje:


Pasakykite man, ar kas nors turi teisę jėga spausdamas žandus pražiodinti Jus ir sukišti Jums maistą į burną, remdamasis vien savo asmeniniu įsitikinimu, kad Jūs esate alkana?

Aš ne prieš, kad vaiką (ir suaugusį) aplinkiniai sulaikytų nuo įstatymų ar viešosios tvarkos pažeidimo, piktybinio kenkimo. Bet daryti tai reikia nežeminant asmens orumo. Būtent taip, manau, ir reikia keisti mąstymą. Ir neįsivaizduoju, kokiu pagrindu tėvai grasintų asmeniui, kuris priėjęs prie medelį laužančio vaiko pasakytų: "Prašau nustoti laužyti medelį ir pakviesti savo mamą arba tėtį." Konkrečiai medelio atveju nematau jokio reikalo eiti į fizinį kontaktą su svetimu vaiku. Jei dėl vaiko elgesio kyla grėsmę kitam asmeniui, yra toks "būtinosios ginties" punktas, pagal kurį Jūs kaip visuomenės narys, neperžengdamas būtinosios ginties ribų turite teisė ginti savo ir kito asmens gyvybę ir sveikatą. Pati pakankamai dažnai drausminu svetimus vaikus. Nei su jais, nei su jų tėvais dėl to problemų nekylą. Ir tenka susidurti su atvejais, kai maniškiai skundžiasi kitų suaugusių nekorektišku elgesiu. Nešoku į akis tam žmogui, bet vaikui pasakau, kad ir suaugę ne visada teisūs. Ir primenu, kad kaip jis negerai pasijuto, kei didesnis žemina jį naudodamasis savo pranašumu, kad neskriaustų ir nežemintų mažesnių.
Nes, kaip jau ten bebūtų, jei pedagogas pasinaudojęs vaiko klaida išjuokia jį prieš visą klasę, aš, kaip motina, tikrai nematau už ką jam dėkoti. Kaip ir nemanau, kad turiu vaikui sakyti, kad toks jo elgesys yra teisingas.

as jau sakiau, kad i dantis duociau paaugliui skriaudzianciam ( fiziskai) mazameti asmeni.
del to suneno, jei jis kitaip nesupranta, kad reikia po pamoku eiti tiesiai namo, pasiimineciau is mokyklos uz rankos kol supras. manau suprastu greitai, nes butu geda pries klasiokus, kad mama pasiimineja.
o kas yra "protinga vaikyste" pagal Jus ?
Jusu manymu, reiketu isperti, mano manymu nereiketu.
Papildyta:


kaip elgtis tokiose situacijose? priminti tevam apie ju atsakomybe aukleti vaikus. tokio vaiko nereikia niekur deti. pvz jei i darzeli mama leidzia dukra, kuri kelia gresme kitiem vaikam , tai paaiskinti mama , kad jei jinai nesiims priemoniu ir nieko nedarys, tures samdytis aukle, nes darzelis netoleruos tokio vaiko elgesio ilgesni laika. buna isimtinu atveju, kai vaikui nepadeda nei psichologai, nei kiti specialistai, bet tai yra isimtys, dazniausiai tai buna tevu kalte del tokio vaiku elgesio, nes jie isivaizduoja, kad darzelis ir aukletojos turi ismokyt teisingo elgesio darzelyje.

*Aš nesakau, kad gerai kad sukišo tą cepeliną. Tačiau vėlgi, gali būti labai daug atvėjų.Gal tas vaikas išsidirbinėja su maistu,gal jis nevalgo o mama paskui lupa akis auklėtojom, kad jos vaiką skriaudžia , alkaną laiko, neduoda valgyt, tai gal ir trūko kantrybė auklytei. Visko gali būti. Aš nesakau, kad tai yra gerai. Tačiau apie kokį didžiulį ,,trumavimą'' ėjo kalba, vos ne pasaulinio lygio, atrodo, kad po to visišku psichiniu ligoniu tas vaikas tapo.

** Va būtent toks mąstymas ir veda vaikus prie agresijos ir nebaudžiamumo . Nes realiai tai tokia situacioja kaip tu pasakei yra dažniausiai neįvykdoma. Ir vaikai tą puikiai žino ir jaučiasi drąsiai-nieka sjų nebaus. Einu šaligatviu, matau koks 9 m. vaikas laužia medį, žinok jo, aš su jau toku švelniu balsu,kad tik nesutraumuočiau paprašau liautis ir kviesti mamą ar tėtį. O tie tėvai gal darbe/girti guli/kažkelintam name, kažkelintam bute, o aš dar priedo į darbą skubu. Net matau, kaip tas vaikas skuba tėvų pakviesti. Net matau kaip tie tėvai ateina. Tai išvada tokia, praeiti pro vaiką ir nieko nesakyti, nes tų tėvų vargu ar prisikviesiu. Todėl tas vaikas tą žinodamas, drąsiai lauž tą medį. Ir mąstyt, kad tai tik medelis, už rankos pav. sugriebti negalima, tai vėlgi šiandien tik medelis, rytoj gali to medžio vietoje būti ir jūsų vaikas... Tikriausiai būtumete dėkinga praeiviui ir už fizinį kontaktą (sugriebimą padaužos) kai jis gelbėtų jūsų vaiką...
Esu bjauri ir ne kartą cypė stabdžiai, kai važiuodama pamatau kur kažkokie berniokai skriaudžia kokį mažesnį, ir žinok net nesiruošiu prašyti plonu balseliu pasikviesti tėvus, o iškišus galvą kai užriaumoju, tai man visai dzin tas jų ,,traumavimas'', man daug svarbiau išgelbeti skriaudžiamą vaiką.