Per 8,5 metų teko patirti, kad veiksmingiausia rykštelė - ignoravimas, nekalbėjimas. Ilgiausiai pusę dienos vaikui užtenka kantrybės išbūti tokioje atmosferoje. Tada pats kaip katinas lenda krypaudamas: "atsiprašau". Po to seka pokalbis, pasvarstymai ir apsikabinimas. Tiesa, suaugusieji irgi turi turėti košės galvoje, kad įsikarščiavę ne rykštelės griebtųsi, o verčiau trenktų durimis ir atvėstų, o tada jau kalbėtų su vaiku ar patys atsiprašytų, jei susivokia, kad konfliktas įvyko dėl jų pačių kaltės.
QUOTE(Cigale @ 2012 06 12, 12:46)
Per 8,5 metų teko patirti, kad veiksmingiausia rykštelė - ignoravimas, nekalbėjimas. Ilgiausiai pusę dienos vaikui užtenka kantrybės išbūti tokioje atmosferoje. Tada pats kaip katinas lenda krypaudamas: "atsiprašau". Po to seka pokalbis, pasvarstymai ir apsikabinimas. Tiesa, suaugusieji irgi turi turėti košės galvoje, kad įsikarščiavę ne rykštelės griebtųsi, o verčiau trenktų durimis ir atvėstų, o tada jau kalbėtų su vaiku ar patys atsiprašytų, jei susivokia, kad konfliktas įvyko dėl jų pačių kaltės.
kažin dar kas blogiau, ar rykštelė, ar ignoravimas nekalbant pusę dienos. šiaip tas nekalbėjimas yra psichologiškai žlugdantis. prie gero nepriveda, lygiai kaip ir rykštelė.
Aš irgi manau, kad pusę dienos
tylėti, su vaiku nekalbėt ir jį ignoruoti yra žiauru ir netoleruotina 
QUOTE(stripulis @ 2012 06 12, 01:32)
O ką darytumėt, jei parduotuvėj arba gatvėj būtumėt ne tik su isterikuojančiu 3-4mečiu, bet ir dar su 1,5mečiu be vežimo?
Arba 3-4mečiui prireikė mamos dėmesio nedelsiant, kai ta mama migdo 1,5metį žindydama ir namuose daugiau nieko nėra? Jis pradeda rėkaut iš pradžių kaip ir linksmai, bet greit pradeda rodyt garsų nepasitenkinimą, kai mama sako: "Palauk 2 minutes, tuoj ateisiu. Nueik ir <pažaisk tą ir aną, sudėliok, papiešk, tt>. Greičiau užmigdysiu broliuką, greičiau paskaitysim knygelę. Eik, pasirink, kurios norėsi šiandien".
QUOTE(Cigale @ 2012 06 12, 12:46)
Per 8,5 metų teko patirti, kad veiksmingiausia rykštelė - ignoravimas, nekalbėjimas. Ilgiausiai pusę dienos vaikui užtenka kantrybės išbūti tokioje atmosferoje. Tada pats kaip katinas lenda krypaudamas: "atsiprašau". Po to seka pokalbis, pasvarstymai ir apsikabinimas. Tiesa, suaugusieji irgi turi turėti košės galvoje, kad įsikarščiavę ne rykštelės griebtųsi, o verčiau trenktų durimis ir atvėstų, o tada jau kalbėtų su vaiku ar patys atsiprašytų, jei susivokia, kad konfliktas įvyko dėl jų pačių kaltės.
kai buvo mano pereinamasis laikotarpis, tai jei nusizengdavau(nepareinu laiku namo pvz) mane taip bausdavo tevelis. jis nebardavo, nemusdavo, nesigincydavo, o tiesiog kuri laika nekalbedavo. veliau po kurio laiko kai jau skaitydavo, kad uzteks mane bausti ir klausytis mano pastoviu atsiprasynejimu, pamatydavau sypsena ir mes kalbedavom ir as vel zadedavau, kad daugiau blogai nesielgsiu.bet skirtumas tas, kad man tokia bausme tevelis pritaike gal nuo 14metu.
savo vaikui iki paauglystes tikrai tokio bausmes metodo neskirciau. atsimenu kokia kalte jausdavau pati, bet jau buvau ne mazute, o mazesniems vaikams tai jau beveik trauma toks ignoravimas.
QUOTE(GiedrėM @ 2012 06 12, 14:36)
O ką darytumėt, jei parduotuvėj arba gatvėj būtumėt ne tik su isterikuojančiu 3-4mečiu, bet ir dar su 1,5mečiu be vežimo?
Arba 3-4mečiui prireikė mamos dėmesio nedelsiant, kai ta mama migdo 1,5metį žindydama ir namuose daugiau nieko nėra? Jis pradeda rėkaut iš pradžių kaip ir linksmai, bet greit pradeda rodyt garsų nepasitenkinimą, kai mama sako: "Palauk 2 minutes, tuoj ateisiu. Nueik ir <pažaisk tą ir aną, sudėliok, papiešk, tt>. Greičiau užmigdysiu broliuką, greičiau paskaitysim knygelę. Eik, pasirink, kurios norėsi šiandien".
Arba 3-4mečiui prireikė mamos dėmesio nedelsiant, kai ta mama migdo 1,5metį žindydama ir namuose daugiau nieko nėra? Jis pradeda rėkaut iš pradžių kaip ir linksmai, bet greit pradeda rodyt garsų nepasitenkinimą, kai mama sako: "Palauk 2 minutes, tuoj ateisiu. Nueik ir <pažaisk tą ir aną, sudėliok, papiešk, tt>. Greičiau užmigdysiu broliuką, greičiau paskaitysim knygelę. Eik, pasirink, kurios norėsi šiandien".
Kadangi manau, kad nieko doro ir gražaus nedaryčiau, turiu vieną vaiką, o ne du
Jum matyt gali patart tos, kurios turi du ir daugiau ir daro kažką gražaus ir doro...
QUOTE(GiedrėM @ 2012 06 12, 14:36)
O ką darytumėt, jei parduotuvėj arba gatvėj būtumėt ne tik su isterikuojančiu 3-4mečiu, bet ir dar su 1,5mečiu be vežimo?
Arba 3-4mečiui prireikė mamos dėmesio nedelsiant, kai ta mama migdo 1,5metį žindydama ir namuose daugiau nieko nėra? Jis pradeda rėkaut iš pradžių kaip ir linksmai, bet greit pradeda rodyt garsų nepasitenkinimą, kai mama sako: "Palauk 2 minutes, tuoj ateisiu. Nueik ir <pažaisk tą ir aną, sudėliok, papiešk, tt>. Greičiau užmigdysiu broliuką, greičiau paskaitysim knygelę. Eik, pasirink, kurios norėsi šiandien".
Arba 3-4mečiui prireikė mamos dėmesio nedelsiant, kai ta mama migdo 1,5metį žindydama ir namuose daugiau nieko nėra? Jis pradeda rėkaut iš pradžių kaip ir linksmai, bet greit pradeda rodyt garsų nepasitenkinimą, kai mama sako: "Palauk 2 minutes, tuoj ateisiu. Nueik ir <pažaisk tą ir aną, sudėliok, papiešk, tt>. Greičiau užmigdysiu broliuką, greičiau paskaitysim knygelę. Eik, pasirink, kurios norėsi šiandien".
Turiu daug draugu,kuriu vaikai tokio pat amziaus kaip jusu.Negirdejau ir nemaciau nei parduotuveje,nei kavineje,nei namie ir kt. vietose,kad vaikai taip elgtusi,nes manau demesio suteikimas abiem vaikams,paskirstomas apylygiai. Jusu atveju,matyt didziajam tenka maziau ir jis taip bando i save atkreipti demesi(bet kokiom priemonem).Kai su didziuoju vaiku bendraujama ir jam paaiskinama,kad mazesnis vaikiukas dar pats nesugeba nei pavalgyti,nei apsirengti ir t.t.,o jau didesnis yra mamos pagalbininkas,tai jis stengsis ne trukdyti,o padeti. Taip bent mano draugai aukleja savo vaikiukus.
QUOTE(Ilgaplaukė @ 2012 06 14, 00:13)
Turiu daug draugu,kuriu vaikai tokio pat amziaus kaip jusu.Negirdejau ir nemaciau nei parduotuveje,nei kavineje,nei namie ir kt. vietose,kad vaikai taip elgtusi,nes manau demesio suteikimas abiem vaikams,paskirstomas apylygiai. Jusu atveju,matyt didziajam tenka maziau ir jis taip bando i save atkreipti demesi(bet kokiom priemonem).Kai su didziuoju vaiku bendraujama ir jam paaiskinama,kad mazesnis vaikiukas dar pats nesugeba nei pavalgyti,nei apsirengti ir t.t.,o jau didesnis yra mamos pagalbininkas,tai jis stengsis ne trukdyti,o padeti. Taip bent mano draugai aukleja savo vaikiukus.
keista, kad pas jus aplinkoj tokie idealūs žmonės. ne kartą ir ne dešimt teko stebėt viešose vietose kaip vaikai rodo nepasitenkinima ar "ožius"
jums neteko? o dėl dėmesio... kai yra amžiaus skirtumas, kai vienas vaikas mažesnis, kitas vyresnis, tu negali skirt vienodai tokio pačio dėmesio. kodėl? todėl, kad vienam reikia vienokio dėmesio, kitam kitokio. jis nebus vienodas ir būt tiesiog negali. ir apskritai, vieną kartą mano vaiko auklėtoja daržely gerai pasakė apie kaprizus vaikų. sako negi jums visada gera nuotaika būna? ne. ir vaikams nebūna jinai visada gera. bet mes mokam tvardytis ir kažkaip neišreikšt jos (nors aš manau, kad dažnai irgi nemokam), o vaikas - jis tiesiog visa tai parodo. nes kitaip NEMOKA išreikšt. todėl nereikia čia apeliuot į tėvų sąžinę, kad neva jie blogai auklėja. viskas čia normalu. esmė, kaip reaguoja tėvai į tokias nuotaikas.
O jei jūsų draugų vaikai taip nesielgia, reiktų susirūpint jų vystymųsi. ar tikrai viskas jiems gerai.
QUOTE(Ilgaplaukė @ 2012 06 14, 00:13)
Turiu daug draugu,kuriu vaikai tokio pat amziaus kaip jusu.Negirdejau ir nemaciau nei parduotuveje,nei kavineje,nei namie ir kt. vietose,kad vaikai taip elgtusi,nes manau demesio suteikimas abiem vaikams,paskirstomas apylygiai. Jusu atveju,matyt didziajam tenka maziau ir jis taip bando i save atkreipti demesi(bet kokiom priemonem).Kai su didziuoju vaiku bendraujama ir jam paaiskinama,kad mazesnis vaikiukas dar pats nesugeba nei pavalgyti,nei apsirengti ir t.t.,o jau didesnis yra mamos pagalbininkas,tai jis stengsis ne trukdyti,o padeti. Taip bent mano draugai aukleja savo vaikiukus.
Mano galva, tokios situacijos labai dažnos. Neveltui ir vaikų auklėjimui skirtose knygose daug rašoma apie tai, kaip suderinti skirtingo amžiaus vaikų interesus ir tarpusavio bendravimą.
Iš patirties (savo ir draugų) galiu pasakyti, kad aiškinimai ir prašymai būti mamos pagalbininku labiau veikia mergaites (matyt atsiliepia jų igimtas noras globoti) arba tuos berniukus, kurie yra vyresni už jaunesnį broliuką ar sesutę minimum 4 metais (jau tuomet jie yra sąmoningesni). O šiaip vaikai dažniausiai ima "negražiai" reikalauti dėmesio tuomet, kai jo normaliai paskirstyti neįmanoma (pvz.kai mama maitina arba migdo mažesnįjį).
Giedrei M palinkėčiau kantrybės ir neprarast savitvardos
QUOTE(GiedrėM @ 2012 06 12, 14:36)
O ką darytumėt, jei parduotuvėj arba gatvėj būtumėt ne tik su isterikuojančiu 3-4mečiu, bet ir dar su 1,5mečiu be vežimo?
atsisedi ant grindu (ant saligatvio), salia pasistatai (ar pasisodini) dvimeti ir lauki, kol praeis isterija. jei reikia, trimeti apsikabini ir laikai glebyje.
QUOTE(GiedrėM @ 2012 06 12, 14:36)
Arba 3-4mečiui prireikė mamos dėmesio nedelsiant, kai ta mama migdo 1,5metį žindydama ir namuose daugiau nieko nėra?
uzsiimi tokiu situaciju prevencija:
gali is anksto parupinti idomios veiklos trimeciui.
gali keisti dvimecio migdymo rituala taip, kad tuo metu nereiketu visiskai atsiriboti nuo vyresniojo vaiko (pvz., migdyti nesiokleje ar vezimelyje, dainuoti daineles ar skaityti pasaka ar pan.)
QUOTE(ragnez @ 2012 06 14, 10:49)
gali is anksto parupinti idomios veiklos trimeciui.
gali keisti dvimecio migdymo rituala taip, kad tuo metu nereiketu visiskai atsiriboti nuo vyresniojo vaiko (pvz., migdyti nesiokleje ar vezimelyje, dainuoti daineles ar skaityti pasaka ar pan.)
gali keisti dvimecio migdymo rituala taip, kad tuo metu nereiketu visiskai atsiriboti nuo vyresniojo vaiko (pvz., migdyti nesiokleje ar vezimelyje, dainuoti daineles ar skaityti pasaka ar pan.)
migdyti nesiokleje arba vezime
???
