Kažin ko Dievui reikia, ar "žmogiškumo, humanizmo...", gerumo, supratimo ir t.t. ar jo paties liaupsinimo, nuolatinio prašinėjimo, lankstymosi ir t.t.?
Religijos kelia savus reikalavimus, kuriuos priimti privalu besalygiškai, nepaisant nieko. Pamastymams nelieka laiko, pamastymai netenka prasmės, nes viskas surašyta, sudiktuota ir būk malonus vykdyk.
Tikėjimas gi žmogų pripildo nuoširdaus jausmo Kūrėjui. tikintieji daugiau dėkoja nei prašinėja, meldžia...Tikintieji negasdina Dievu, nes supranta, kad gasdinti meile juokinga.
Ai, kartojuosi, neįdomu...tiek prirašiau ir vėl tas pats.
QUOTE(Staiga @ 2007 10 23, 14:42)
Pamastymams nelieka laiko, pamastymai netenka prasmės, nes viskas surašyta, sudiktuota ir būk malonus vykdyk.
Tikėjimas gi žmogų pripildo nuoširdaus jausmo Kūrėjui.
Ai, kartojuosi, neįdomu...tiek prirašiau ir vėl tas pats.
Tikėjimas gi žmogų pripildo nuoširdaus jausmo Kūrėjui.
Ai, kartojuosi, neįdomu...tiek prirašiau ir vėl tas pats.
einu skaityt ką prirašei ankščiau, nes šitos mintys man patiko
QUOTE(Luknė @ 2007 10 22, 21:11)
Staiga, man atrodo, kad tavo supratimas apie tikinčiuosisus, laikančius save kokios nors bendruomenės nariais, yra gan ribotas. Kas kalbėjo apie tėvemūsijimą?
D.Karnegio principas, pasakyk "ribotumas" kas taip jaučiasi tuoj atsakys "tu pats ribotas". nemokam bendrauti? Kam tiek susireikšminti, kad bendras mintis prisitaikyti sau? Niekam asmeniškai nerašau. Lyg ir diskutuoju, bet supraskit kaip norit.
Kas kalbėjo apie tėvemūsijimą? Aš. Aš kalbu. Nemanau kad Dievui malonu, reikia išsitėvemūsinti ir 10 Sveikamarijų atbarbent. Man tai atrodo beprasmiška, nesveika. Kažkada kalbėjau, kad Dievo vaikai esam, ir jei maniškiai ko nors norėdami iš manęs ar pagerbdami atbambėtų kažką 10 kartų, ko gero nuprotėčiau, atrodytų nenormaliai bendrauja su manim.
Žinau ir moku daugiau, nei galiu čia pademonstruoti, tikrai žinau, kad su Dievu bendravimas yra individualus jausminis. neįrodinėju niekam nieko, tiesiog žinau ir dalinuosi su jumis. Norit priimat, norit atmetat. Viskas. Paprasta.
QUOTE(Staiga @ 2007 10 23, 15:42)
Kažin ko Dievui reikia, ar "žmogiškumo, humanizmo...", gerumo, supratimo ir t.t. ar jo paties liaupsinimo, nuolatinio prašinėjimo, lankstymosi ir t.t.?
Religijos kelia savus reikalavimus, kuriuos priimti privalu besalygiškai, nepaisant nieko. Pamastymams nelieka laiko, pamastymai netenka prasmės, nes viskas surašyta, sudiktuota ir būk malonus vykdyk.
Tikėjimas gi žmogų pripildo nuoširdaus jausmo Kūrėjui. tikintieji daugiau dėkoja nei prašinėja, meldžia...Tikintieji negasdina Dievu, nes supranta, kad gasdinti meile juokinga.
Ai, kartojuosi, neįdomu...tiek prirašiau ir vėl tas pats.
Religijos kelia savus reikalavimus, kuriuos priimti privalu besalygiškai, nepaisant nieko. Pamastymams nelieka laiko, pamastymai netenka prasmės, nes viskas surašyta, sudiktuota ir būk malonus vykdyk.
Tikėjimas gi žmogų pripildo nuoširdaus jausmo Kūrėjui. tikintieji daugiau dėkoja nei prašinėja, meldžia...Tikintieji negasdina Dievu, nes supranta, kad gasdinti meile juokinga.
Ai, kartojuosi, neįdomu...tiek prirašiau ir vėl tas pats.
viena kitam neprieštarauja....
dėkoti? už ką? už tai kad gyvenu? ne toks jau didelis lobis 
nesiprašiau. o visa kita - ką susikūriau tą ir turiu.
Tarp kitko, Vaižgantė, prieš kibdama į atlapus Vanduo, rado laiko pasidomėti kuo jis "minta". Sandle priklausė katalikų bendruomenei. Žmonės pasidomi, kuo gyvena jų pašnekovai ir tik tuomet gali normaliai diskutuoti, turi argumentų. Visa kita yra ginčai-ne, mano geresnis, ne ne, mano geresnis-kurie tik nesantaiką pasėja. Šiuo atveju nepasakysi, "tylėk, tu nežinai" nes pasidomėjęs žinai ir pateiki argumentus.
Papildyta:
Žinoma, nedėkok jei neturi už ką. mano gyvenimas tikrai lobis, todėl ir dėkoju, ir žinau kam dėkoti. Kol neturėjau Dievo širdyje, gyvenau kitokį gyvenimą, lyg užrištom akim, viriau savo nuoskaudose, pernykštėse mintyse, vidinių pykčių buvo. Nesu tokia tobula, kad pati susikurčiau puikų gyvenimą.
O į šį gyvenimą visi prašėsi, tik užmiršo.
Papildyta:
QUOTE(Karusia @ 2007 10 23, 14:02)
viena kitam neprieštarauja.... dėkoti? už ką? už tai kad gyvenu? ne toks jau didelis lobis nesiprašiau. o visa kita - ką susikūriau tą ir turiu.
dėkoti? už ką? už tai kad gyvenu? ne toks jau didelis lobis nesiprašiau. o visa kita - ką susikūriau tą ir turiu.Žinoma, nedėkok jei neturi už ką. mano gyvenimas tikrai lobis, todėl ir dėkoju, ir žinau kam dėkoti. Kol neturėjau Dievo širdyje, gyvenau kitokį gyvenimą, lyg užrištom akim, viriau savo nuoskaudose, pernykštėse mintyse, vidinių pykčių buvo. Nesu tokia tobula, kad pati susikurčiau puikų gyvenimą.
O į šį gyvenimą visi prašėsi, tik užmiršo.
QUOTE(Staiga @ 2007 10 23, 15:42)
tikintieji daugiau dėkoja nei prašinėja, meldžia..
QUOTE(Karusia @ 2007 10 23, 16:02)
o visa kita - ką susikūriau tą ir turiu.
ko verta-tą turi
QUOTE(Staiga @ 2007 10 23, 16:08)
gal kartais vieniems gyvenime pasiseka, kitiems ne.
bet deja, mirties ir skausmo - nei vienas neišvengia. o tai paneigia plačiai propaguojamas "dievo" asvybes - gerumą ir visagalybę.
ir new age teorijos vienos kitoms elementariai prieštarauja. apie dzievulio gerumą ir bausmės neišvengiamumą
reinkarnacijas ir asmeninį dievą. Papildyta:
QUOTE(siaudukes @ 2007 10 23, 15:09)
davatka-(mano supratimu 
)guvi moterelė,kuri viską sužiūri,viską pamato,tuo pat metu ir poterius dar beria,visada ir visuomet pamokins,kad ne taip darai.tikrai nenustatinėju ,kad tas ar anas žmogus davatka ar ne 
)guvi moterelė,kuri viską sužiūri,viską pamato,tuo pat metu ir poterius dar beria,visada ir visuomet pamokins,kad ne taip darai.tikrai nenustatinėju ,kad tas ar anas žmogus davatka ar ne QUOTE(siaudukes @ 2007 10 23, 16:15)
tai jau save į davatkas įrašei ar pusdavatkes
jei jau kūrėjas taip myli, kodėl neapdalina mylimiausio geriausio kūrinio nors minimumu, kurio jam nereiktų dantimis atsikariautri?
QUOTE(LavaLava @ 2007 10 22, 16:10)
Prezumpcija. Jeigu kuo nors negaliu įsitikinti, preziumuoju, kad to nėra. Konkrečių įrodymų neturiu, bet jų man ir nereikia. Jūs gi irgi negalit įrodyt, kad dievas yra, o tik tikit jo buvimu. Sakykime, tamsiame kambaryje juodas katinas. Yra jis ten ar nėra? Kol jo neapčiuopsiu, kol nepašviesiu į jį prožektoriumi, pagaliau kol vaikščiodama po kambarį neužlipsiu jam ant uodegos - tol netikėsiu, kad jis ten yra.
tu nematai elektros einancios laidais, bet žinai kad ji teka. Argi būtina ją paliesti kad sužinotum apie jos buvimą. O gal ten 320 įtampa. Sužinot sužinosi bet jau bus per vėlu ... Niekam nereiks tavo žinojimo ...
QUOTE(Karolinos Mama @ 2007 10 23, 16:27)
tu nematai elektros einancios laidais, bet žinai kad ji teka. Argi būtina ją paliesti kad sužinotum apie jos buvimą. O gal ten 320 įtampa. Sužinot sužinosi bet jau bus per vėlu ... Niekam nereiks tavo žinojimo ...
pajungi indikatorių ir matai
. nereikia būti visšku 
kad kištum nagus. Tam yra fizikiniai prietaisai. tas pats apie orą ir tt. kiek sudėtingiau apie jausmus, nes tia labai subjektyvu. Antra vertus subjektyvių dalykų neįvardijame kaip asmens, įrodinėjamu atveju dievo.
QUOTE(Karusia @ 2007 10 23, 14:27)
gal kartais vieniems gyvenime pasiseka, kitiems ne.
bet deja, mirties ir skausmo - nei vienas neišvengia. o tai paneigia plačiai propaguojamas "dievo" asvybes - gerumą ir visagalybę.
ir new age teorijos vienos kitoms elementariai prieštarauja. apie dzievulio gerumą ir bausmės neišvengiamumą reinkarnacijas ir asmeninį dievą.
Papildyta:
tai jau save į davatkas įrašei ar pusdavatkes
jei jau kūrėjas taip myli, kodėl neapdalina mylimiausio geriausio kūrinio nors minimumu, kurio jam nereiktų dantimis atsikariautri?
bet deja, mirties ir skausmo - nei vienas neišvengia. o tai paneigia plačiai propaguojamas "dievo" asvybes - gerumą ir visagalybę.
ir new age teorijos vienos kitoms elementariai prieštarauja. apie dzievulio gerumą ir bausmės neišvengiamumą
reinkarnacijas ir asmeninį dievą. Papildyta:
tai jau save į davatkas įrašei ar pusdavatkes
jei jau kūrėjas taip myli, kodėl neapdalina mylimiausio geriausio kūrinio nors minimumu, kurio jam nereiktų dantimis atsikariautri?
Yra ir sėkmės faktorius, žinoma. Gal ko salygotas, gal ne, kas ten žino, nenagrinėjau.
Skausmo ir mirties? O kaip gi, mirtis-grįžimas namo. O be skausmo kaip gi džiaugsmą ir palaimą suvoksi, žmonės palyginimuose daugiausiai įsisamonina.
Gerumas ir visagalybė-žinoma, tik gerumą kiekvieno valia priimti arba ne, arba sau priskirti tą gėrį, kurį gavai net jei pati ir gyvenimas "ne lobis"
Visagalis-vienareikšmiškai. O štai "bausmės neišvengiamumas" įdomus dalykas. Jį priskiria Dievui, deja. Bet pats žmogus savo gyvenimą modeliuoja, pats save ir baudžia. Asmeninio Dievo nepažįstu tai ir nieko nesakau.
Dievas ir kalba, ir apdalina, ir veda per gyvenimą. Jei savo imtuvo dažnį su jo suderini, tai jauti, girdi...Per Radiocentrą netransliuoja M1. Nei jausti, nei girdėti negali, jei neigi. Bet Kūrėjas visvien tave myli ir palauks, kol nustosi neigti, ir ras kelią jei ne šiame gyvenime, tai kitame, teks grįžti. Juk jau atvedė tave čia, kur tiek nuoširdžiai tikinčių, kažkiek religingų, bet nei vienos nei kitos neneigia, nes žino.
QUOTE(Staiga @ 2007 10 23, 17:58)
Gerumas ir visagalybė-žinoma, tik gerumą kiekvieno valia priimti arba ne, arba sau priskirti tą gėrį, kurį gavai net jei pati ir gyvenimas "ne lobis"
kame dievo dovana, jei tarkim butą pati užsidirbau? beje - juodai, per kelis darbus lakstydama? kame dievo gerumas, jei sergu nepagydoma liga? tai kas uždirbama ar kitaip kontroliuojama - taip, pati uždirbau.. ovisa kita
nejuntu.Papildyta:
QUOTE(Staiga @ 2007 10 23, 17:58)
Bet pats žmogus savo gyvenimą modeliuoja, pats save ir baudžia. Asmeninio Dievo nepažįstu tai ir nieko nesakau.
ane?
kuo sumodeliuojamas vėžys? nevaisingumas? vaikų mirtys? na taip, tu tiki reinkarnacija - sakysi jei ne šiame tai kelioliktame nuo tavęs nusipelnė viskas paaiškinama ir pritempiama, jeigu to norima... užuot padėjus tam konkrečiam žmogeliui... juk karmos teoretikai draudžia - tu sugadinsi jo karmą, jei gydysi kūną.. sugadinsi karmą, jei padėsi nuskriaustam vaikui tiesą sakant tai baisiau nei dabvatkiškumas. o gal tai ir yra davatkiškumas? 
rasti viskam pateisinimą ir guostis, kad mirusio vaiko mama to kaltinimo - dėl jos kaltės mirė kūdikis nuo kraujo vėžio - nepriėmė ir pasipiktino..
QUOTE(Žiogelis @ 2006 04 30, 16:37)
Apie krikščionis ir bažnyčią. Nesuprantu, kodėl tai iš anksto savaime priimama kaip kažkas žemesnio, tamsesnio, nesuvokto? 
Tie žmonės, kuriuos pažįstu, kurie kiekvieną sekmadienį eina į bažnyčią, gyvena pagal Dievo Žodį ir to moko savo vaikus, yra tokio nenusakomo šviesumo ir tokio gilaus, tyro tikėjimo suvokimo, kad duok Dieve visiems tokio. Kartais kaip tik galvoju, kad jie yra arčiau Dievo, nes turintieji tą "savitą Dievo suvokimą" (tame tarpe ir aš, turbūt 
) tiesiog užsifilosofuoja, o tai nieko bendro su tikėjimu ir tobulėjimu neturi 
Netaikau to nė vienam iš čia asmeniškai, tai tiesiog toks pastebėjimas.
Apie Dievą. Kažkada irgi ginčydavausi iki nukritimo dėl sąvokų. Iš esmės svarbus yra vaizdinys, kuris slypi už žodžio. Kai sakau Dievas, man visai neatrodo, kad jis yra dėdulė ant debesies krašto, turbūt niekam taip neatrodo, bet aš dėčiau lygybės ženklą Dievas = Absoliutas = Kosminis Protas = Tikrasis Aš = bet kas panašaus. Šiaip jau sutikčiau su Vaižgante, kai mes suvoksim Dievą iš tiesų, mūsų čia jau nebebus, o kol esam čia, mes tikrai tik spėliojam ir tai tėra mūsų ASMENINIS SUBJEKTYVUS SUVOKIMAS, neturintis nieko bendra su tuo, kas TAI IŠ TIESŲ YRA.
Apie Žinojimą. gerai yra turėti savą vidinį Žinojimą, ir aš labai gerbiu žmones, kurie juo pasitiki. Svarbu yra jame neužstrigti, nes jis tikrai nėra pilnas, kaip mums beatrodytų. Todėl, kai Žinai, visuomet (visuomet!) klausydamas kito, turi įsileisti tuos žodžius į savo širdį be jokio pasipriešinimo, turi nustumti savo Žinojimą į šalį, tiesiog įsileisti kitą žinojimą, kad ir koks absurdiškas jis beatrodytų, ir leisti tiems žodžiams širdyje bręsti. Tada didžiausiai nuostabai ir tas Žinojimas ima keistis. Galit su manim nesutikti, ir būsit teisios , nes labai sunku yra būti kaip ir "be savo nuomonės", bet tai nėra tas pats, tiesiog kitaip Žinojimas gali pavirsti stovinčia dvokiančia bala. Deja Ir nėra gerai skirstyti kitas nuomones į autoritetingas ir ne, nes visur yra krislas Tiesos. Ir, drįsčiau manyti, to krislo dydis nuo autoriteto mažai priklauso
Tie žmonės, kuriuos pažįstu, kurie kiekvieną sekmadienį eina į bažnyčią, gyvena pagal Dievo Žodį ir to moko savo vaikus, yra tokio nenusakomo šviesumo ir tokio gilaus, tyro tikėjimo suvokimo, kad duok Dieve visiems tokio. Kartais kaip tik galvoju, kad jie yra arčiau Dievo, nes turintieji tą "savitą Dievo suvokimą" (tame tarpe ir aš, turbūt ) tiesiog užsifilosofuoja, o tai nieko bendro su tikėjimu ir tobulėjimu neturi Netaikau to nė vienam iš čia asmeniškai, tai tiesiog toks pastebėjimas.Apie Dievą. Kažkada irgi ginčydavausi iki nukritimo dėl sąvokų. Iš esmės svarbus yra vaizdinys, kuris slypi už žodžio. Kai sakau Dievas, man visai neatrodo, kad jis yra dėdulė ant debesies krašto, turbūt niekam taip neatrodo, bet aš dėčiau lygybės ženklą Dievas = Absoliutas = Kosminis Protas = Tikrasis Aš = bet kas panašaus. Šiaip jau sutikčiau su Vaižgante, kai mes suvoksim Dievą iš tiesų, mūsų čia jau nebebus, o kol esam čia, mes tikrai tik spėliojam ir tai tėra mūsų ASMENINIS SUBJEKTYVUS SUVOKIMAS, neturintis nieko bendra su tuo, kas TAI IŠ TIESŲ YRA.
Apie Žinojimą. gerai yra turėti savą vidinį Žinojimą, ir aš labai gerbiu žmones, kurie juo pasitiki. Svarbu yra jame neužstrigti, nes jis tikrai nėra pilnas, kaip mums beatrodytų. Todėl, kai Žinai, visuomet (visuomet!) klausydamas kito, turi įsileisti tuos žodžius į savo širdį be jokio pasipriešinimo, turi nustumti savo Žinojimą į šalį, tiesiog įsileisti kitą žinojimą, kad ir koks absurdiškas jis beatrodytų, ir leisti tiems žodžiams širdyje bręsti. Tada didžiausiai nuostabai ir tas Žinojimas ima keistis. Galit su manim nesutikti, ir būsit teisios
, nes labai sunku yra būti kaip ir "be savo nuomonės", bet tai nėra tas pats, tiesiog kitaip Žinojimas gali pavirsti stovinčia dvokiančia bala. Deja Ir nėra gerai skirstyti kitas nuomones į autoritetingas ir ne, nes visur yra krislas Tiesos. Ir, drįsčiau manyti, to krislo dydis nuo autoriteto mažai priklauso Kur aš anksčiau buvau?
Karusia, nepagydoma liga ne Dievas tave susargdino. Bet pagydyti gali. Ir butą pati turi uždirbti, ar nori būti lygesnė už lygius?
Šiap Dievas, butas...Apie ką mes kalbam Pas SaiBaba kartais irgi važiuoja buto prašyti...Papildyta:
Karusia. Tu nežinai nuo ko vėžys? Nevaisingumas? Paskaityk Jono Markūno knygelę apie priežastis, gal sužinosi daugiau, tai plati tema ir čia visa tai dėstyti.
