), tačiau pasaka apie šukuotis nemėgstančią princesę padarė tikrą stebuklą. Klausosi ausis suglaudusi ir nė cypt. Sekant lėta išraiškinga intonacija, pasakos užtenka po sruogelę iššukuoti visai galvai. Galbūt pravers ir kitų garbanotų vaikučių mamoms 
Taigi...
Seniai, labai seniai, neatmenamais laikais pilyje su auksiniais bokštais gyveno labai graži princesė. Bet ji laaaaabai nemėgo šukuotis. Kai mama ar auklė paimdavo į ranką šukas, ji bėgdavo į patį atokiausią pilies kampą, slėpdavosi spintoje, bėgdavo į kiemą, į laukus, visąlaik šaukdama, kad nenori šukuotis. Mama ir auklė princesei sakydavo, kad nesišukavusi ji panaši į raganą, bet ji neklausė.
Ir vieną gražią dieną pilyje buvo didelė šventė. Į šventę atvažiavo netgi gražusis princas šešiais žirgais kinkyta karieta. Grojo graži muzika, ir princesė panoro pašokti - ji labai mėgdavo šokti.
Taigi, nesišukavusi - vienas plaukų kuokštas į kairę, kitas į dešinę - priėjo prie princo ir sako:
- Labas, gražusis prince, gal nori su manim pašokti?
Princo akys, pamačius nesišukavusią princesę, išvirto ant kaktos.
- Tai ragana! - sušuko išsigandęs princas. - Ji nori mane suėsti!
Klykdamas iš siaubo, princas puolė į lauką, šoko į karietą, šešiais žirgais kinkytą, ir išdulkėjo iš pilies neatsigręždamas.
Princesė labai nuliūdo ir davė žodį nuo šiol kasdien šukuotis. Ir to žodžio laikėsi!
Netrukus pilyje vėl buvo šventė. Ir vėl atvažiavo gražusis princas. Gražiai susišukavusi princesė priėjo prie princo ir vėl paklausė:
- Gal nori su manim pašokti?
Princas nuo jos negalėjo atitraukti akių.
- Kokia nuostabi princesė! Kokios gražios auksinės garbanos!
Jie laimingi šoko visą dieną, valgė ledus ir žaidė slėpynių.
...Ir ilgai ir laimingai gyveno
