Trumputės pasakos arba šventės praleistos svetur

...Rytas išaušta šiltas ir saulėtas Paliekam savo laikinuosius namus ir keliaujam pamatyti dar neregėtosios Latvijos dalies



...Šios dienos tikslas - pažintis su Latvijos šiaurėje tekančia Salacos upe ir jos slėniais Salacos upė nors ir nėra tokia populiari kaip Gauja, bet grožiu kaži ar jai nusileidžia Aišku, norint išvysti visą Salacos upės grožį - devono eros smiltainio uolienomis išraizgytas vaizdingas atodangas, urvus, slenksčius - idealiausia būtų plaukti baidarėmis Mes pabandysim pasitenkinti tuo, ką įmanoma pamatyti keliaujant automobiliu
...Taigi, sukame prie pirmosios Salacos upės įžymybės, šalia Mernieki kaimuko esančios, Pietrag‘os uolos (Sarkanas klintis) Automobilį paliekame aikštelėje ir šiek tiek paėjėję miško keliuku pasiekiam upę Prieš akis atsiveria gražus Salacos upės slėnis su pakrantėj įrengtomis poilsiavietėmis Tikriausiai vakarais čia nakvynei sustoja nemažai baidarėmis keliaujančių turistų





...Besigrožėdami upės panorama einam ieškoti Pietrag'os uolos









...Na, štai, pagaliau tolumoj sušmėžuoja trokštamas pamatyti raudonasis lopinėlis



...Kuo labiau artėjam, tuo vaizdas vis labiau gražėja




...Gaila tik, kad upė, nuo visą savaitę pliaupusio lietaus, buvo tiek patvinus, kad nepavyko paėjėti dar toliau ir visam gražume išvysti upės kilpa apjuostos uolos Na, bet tiek to - nėra jau taip blogai Prisėdę ant rąsto gėrimės sraunia upės tėkme ir gražiu Pietrag'os uolos vaizdeliu

...Važiuojam toliau, matom rudąją lankytinos vietos nuorodą link Dzelzs tilto – sukam ten, įdomu ką pamatysim Randam seną tiltą per Salacos upę – pasigėrim nuo jo atsiveriančiu vaizdu



...Aplink pievos tiesiog baltuoja nuo peržydėjusių pienių Aišku, aš nepraleidžiu progos pamaklinėti po pienių „bumbulais“ nusėtą pievą







...Toliau sukam link Kajnieku tilto Šis įdomesnis nei Dzelzs'o Mano vyrukai jau trina rankas – žino kaip aš bijau „kabančių“ tiltų, tai tikrai nepraleis progos manęs panervinti







...Nuo Staicelės sukam link Mazsalac‘os Netikėtai, visai netolies pamatau... briedį Iš pradžių mano vyrukai bando pasišaipyti - atseit arklio nuo briedžio neskiriu Na, negali būti, tikrai pievoj be arklys ganėsi Siūlau pavažiuoti atgal. Na, ir iš tikro, pamatom gražuolį briedį Kurį laiką jis atidžiai spokso į mus, tikriausiai įsitikina, kad grėsmes jam visiškai nekeliam ir toliau sau ramiai sodrią žolę rupšnoja





...Patiko mums toks netikėtas susitikimas – taip arti, natūralioj aplinkoj, dar nebuvom matę mūsų miškų karaliaus

...Pagaliau pasiekiam Mazsalac‘ą Šunkeliais čia trenkėmės dėl Skanaiskalns gamtos parko (Skanakalna dabas parks) Mano brangusis, seniai bevažiavęs tokiais prastais keliais, tikrąja ta žodžio prasme verda iš pasiutimo ir abejonių - negi verta buvo čia važiuoti Patikinu, kad verta - tuoj galėsim patys tuo įsitikinti



...Taigi, perkam bilietus, ir sukam į parką – mūsų laukia labai graži 3 km trąsa einanti palei Salac‘os upę Kadangi šiame parke tikrai daug lankytinų objektų, parodysiu tik tai, kas paliko didžiausią įspūdį





…Prieinam Angelo uolą (Engelu ala) Legenda byloja, kad kadaise prie Salac’os upės gyveno pats Velnias Kažko jis supyko ant žmonių ir pradėjo juos skandinti upėje Dievas, neapsikentęs tokios neteisybės, žmonėms apsaugoti pasiuntė į žemę Angelą Dievo pasiuntinys ir apsigyveno šioje uoloje Beje, uolos arkos tikrai primena angelo sparnus









... Na, Angelo uolą aplankėm, dabar keliaukim link Velnio uolos Pakely dar aptinkam gražią apžvalgos aikštelę



...Aišku, lipam pažiūrėti nuo jos atsiveriančios Salac’os panoramos Vaizdas pasirodo išties užburiantis

...Einam toliau – vaizdai dar labiau gražėja Tolumoj jau matom šmėžuojančią tikriausiai "gvazdikėlių" ( vertimas, tai ką aš žinau, bent jau man labai juokingas pasirodė ) uolą (Nelku klintis)







...Vyrukai eina prie šaltinio (skabuma balla), o aš prisėdus ant suoliuko grožiuos Salac'os upe ir senutėliu ąžuolu

...Pameditavę ir pailsėję nuostabioj vietelėj, einam ieškot, kur tas begėdis Velnias kažkada gyveno Truputėlį palypėję laiptais, aptinkam Velnio urvą (Velnala)





...Iš pradžių šiek tiek nejauku buvo lįsti į tamsą, bet, pasišviesdami fotoaparato blicu, įsidrąsinom Iš tikro, nieko ten baisaus ir nejaukaus nėra - ilgiau pabuvus urvo viduje, akys apsiprato su tamsa – ir ta tamsa jau ne tokia tamsi tapo Pasirodo, tas Velnio urvas ne toks jau ir mažas - jo ilgis net 16 metrų siekia Beje, kai lauke tuo metu buvo apie 30 laipsnių karščio, urve maloniai dvelkė gaivia vėsa Ilgiau pabuvus, net šaltis pradėjo purtyti - įsitikinom, kad neveltui šis urvas dar vadinamas ledo urvu

...Išlindę iš Velnio urvo, kaip tikroj pasakoj, pamatom, beveik, kaip ant vištos kojelės ,stovintį Nykštukų namelį (į jį galima įlysti)



...Daugybę medinių nykštukų (Rūku taka) ir kitų pasakų veikėjų



...Na, ir kokios gi pasakos gali būti be vaikų žaidimų aikštelių - tokių džiaugsmelių - visokių supynių ir laipynių - šiam parke tikrai netrūksta



Papildyta:
...Truputį „pažaidę“, grįžtam prie upės ir keliaujam toliau

... Vėl akis džiugina gražūs vaizdeliai







...Prieinam pavėsinę Matyt kažkam nagai smarkiai "panižo", kad prireikė net tokioj vietoj „įsiamžinti“



...O vaizdai prie šios pavėsinės atsiveria išvis nerealūs







...Net gražuolis paukštukas, kaip tikras manekenas, nutūpęs ant šakos, kantriai laukia kol baigsiu fotosesiją

Ačiū, Aidluka, kad dalinatės savo pasakom Tikrai visad laukiu jūsų reportažų ir džiaugiuosi skaitydama.. Nuotraukos gražios, malonumas skaityt!

...Pagaliau pasiekiam tikriausiai įspūdingiausią šio parko vietą, Skambantį kalną (Skanaiskalns) “Skambantis kalnas” - tai 20 m aukščio raudonojo smiltainio atodanga Kadangi smiltainio siena yra šiek tiek įgaubta, tai šiai vietai suteikia unikalų akustinį efektą - neįprastai aiškų, kaip teigiama, patį garsiausią Latvijoj aidą Prisipažinsiu, prieš kelionę nelabai gilinaus į to aido subtilybes, norėjau tik pamatyti kažkuom mane patraukusią uolą ir tiek Iš tiesų, realybėj išvysta ir pati uola, ir ąžuolais apaugusi vieta, kurioj ji yra, paliko didžiulį įspūdį



















...Apie šią nuotrauką norėčiau truputį papasakoti plačiau



...Ne vienoj Latvijos vietelėj tokį užrašą jau esam matę Aišku, pirmą kartą nesupratom ką jis reiškia, nes viskas tose nuorodose buvo parašyta tik latvių kalba Kažkada, po eilinės kelionės, grįžus namo puoliau aiškintis, kas yra tos „Dižviet‘os“ Pasirodo, latviai vykdė socialinį projektą "Latvijas Dižvietas" Jo tikslas buvo latvius įdomiai - pasitelkiant visokias legendas ir padavimus - susipažinti su savo šalimi, jos istorija Tokiu būdu buvo norėta skatinti ir patriotiškumą savo šaliai Šįkart, grįžus namo, vėl puoliau ieškot, Latvijos didžviet“ų puslapio ( http://www.majaslegendas.lv ), bet, matyt, kartu su projekto finansavimo pabaiga baigėsi ir el. puslapio egzistavimas Gerai bent, kad nemažai informacijos galima rasti kituose puslapiuose, o pačios įspūdingiausios vietos nepamirštos ir oficialiajam Latvijos turizmo puslapy

http://www.visitlatv...vijas-dizvietas

... Na, o Skanaiskaln‘o parke labiausiai nustebino ir tiesiog pakirto kojas... tas ypatingasis uolos aidas Žodžiu, sėdim sau laimingi ant suoliuko, apžiūrėję iš visų pusių „Skambančiąją“ uolą Mėgaujamės tyla ir ramybe - aplink tik vieną kitą šmirinėjantį turistą tegalim išvysti Staiga atvažiuoja autobusas su krūūūūūūva mokinukų Tylą tuoj pakeičia vaikiškas erzelys, bet... netikėtai viskas nutyla Viena mokytoja paėjus kiek į priekį (va, nuotraukoj kuo puikiausiai matos – kaip supratom, būtent šioj vietoj aidas išgauna geriausią garsą ) ir... pradeda deklamuoti eiles Tokia akustika, toks aidas aplinkui skamba, kad kūnas tiesiog „pagaugais“ eina



...Net vaikai nustebę akimirksniu suklūsta



...Po to, mokinukai pasiskirstę grupelėmis patys uždainuoja „Kur tu teci, kur tu teci“ ir „Maza maza meitenike“



...Super koncertas Toks netikėtas, toks jaudinantis Net nesuprantu iš kur tiek klausytojų atsirado - visi net atsistoję plojam mokytojai ir mokinukams Uolos papėdėj aidi padėkos plojimų aidas
...Nors ir matau, kad mano brangiausiam rytinė isterija jau senų seniausiai praėjus, vistiek užklausiu: na, kaip, tai ar verta buvo čia važiuoti Išgirstu atsiprašymą ir patikinimą: dar ir kaip verta Na, super – eilinį kartą džiaugiuos, kad visi patenkinti mano kelioninėm idėjom

Papildyta:
...Apibendrindama mūsų įspūdžius Skanaiskalns parke, galiu visus patikinti, kad trys valandos praleistos čia tikrai neprailgo Beje, pamiršau paminėti, kad šį parką galima lankyti ne tik pėstute, bet ir automobiliu Mes jį lankėm mišriuoju būdu: aš visą trasą perėjau pėsčiom, mano brangusis - automobiliu, sustodamas kiekvienoj aikštelėj, sūnus plakėsi tai prie manęs, tai prie tėčio Šiaip, tas automobilis parke bent jau man iš pradžių pasirodė nelabai reikalingas Kol maniškis grįždavo į aikšteles pasiimti mašinos, aš jau gerą kelio galą (nors ir nelabai vaizdingom vietom) būdavau nukulniavus Bet, didžiausias autobilio privalumas pasirodė kelionės pabaigoj: aplankius visą parką smagu buvo sėsti į mašiną ir su vėjeliu važiuoti atgalios Tikrai džiaugiamės, kad nebereikėjo gaišti laiko ir tuo pačiu keliu pėsčiomis grįžti trijų kilometrų iki parko pradžios
Pst. Tiesa, dar nepaminėjau bilietų kainų: suaugusiems už parko lankymą reikia mokėti po 1,5 EUR, vaikams - 1 EUR, automobiliui – 5 EUR Jei automobilį būtume palikę prie parko įėjimo, už aikštelę mokėti nebūtų reikėję

...Na, viskas, rodos visas mano dėmesį patraukusias „Skambančio“ parko grožybes jau parodžiau, metas grįžti į kempingą Tik išvažiavus iš parko pastebiu į mane spoksantį gandrą – matyt šiandien tokia diena, kad visokie gyvūnai jaučia nenusakomą trauką man Stojam, paliksim jam bent duonos riekelę - gal išdrįs pasiimti

Juki, dėkui Smagu girdėti, kad yra skaitančių reportažus ir apie mūsų artimąją kaimynę Nors, kaskart, pradėdama rašyt apie kokią Latvijos vietelę suvokiu, kad nieko super įspūdingo ar naujo nepapasakosiu, bet vistiek galvoj sukas mintis: gal vistik mano rašliavos kam nors bus naudingos Savo svajonėse, aš dar turiu nemažai Latvijos vietelių, kurias labai norėčiau pamatyti Turiu ir keletą jau įgyvendintų svajonių - jas greičiausiai pasistengsiu aprašyti artėjant rudeniui (pernai spaly turėjom dvi įspūdingas išvykas po rudenio spalvom išmargintą Latviją) Galų gale, ir apie atsisveikinimą su ką tik išskubėjusiu pavasariu dar nespėjau visko papasakoti Tikiuos, iki savaitgalio kaip nors sugebėsiu atrinkti nuotraukas Taigi, kam įdomi Latvija, laukite tęsinio

Aidluka, skaitom ir dar kaip skaitom Tavo fotoreportažus. Jie tokie mieli, gyvi, nuoširdūs. Aš dar garsiai ir vyrui paskaitau ir nuotraukų parodau. JŪSŲ ir kitų fotoreportažų rašytojų dėka mes vis dažniau ir toliau išvažiuojame su savo automobiliu. Dar kartą dėkojam, kad rašot