QUOTE(sourit @ 2012 06 01, 17:26)
dabar gal ir nedaug reikalauja demesio, bet pagalvokit apie tai, kad kuo didesnis leliukas daros, tuo daugiau to demesio pradeda reikalaut
pati jau tuoj supuosiu antra, tai galiu pasidalint mintim

maniskis irgi mazesnis buvo atrodo ramutis, o dabar

spek is paskos

ir tikrai sunku darosi ant pacio

galo, o tas dar nori ir ant ranku, kad panesiot

o maniskis ne is maziuku, metuku svere 12 kg, dabar neka atsilieka

as jo pakelt nebegaliu, o apie panesiojima net nebekalbu..
geriau pries apsisprendziant pasverti visus pliusus ir minusus, o ne taip stacia galva - norim, ir darom

noret niekas nedraudzia
Su didesnio amžiau skirtumo vaikais - kitokios problemos. Tarp mano dukterėčios ir sūnėno - ketveri metai skirtumas. Vyresnioji sesuo jaunesnį broliuką skriauždia, visada pavydi, atima žaislus, o kartais ir smarkokai trinkteli. Taigi, abu vaikus tenka nuolat akylai stebėti, nuolat sukti galvą, kaip apmažinti vyresnio vaiko agresiją, ką daryti. Dėmesio vyresnioji reikalauja dar penkiagubai daugiau negu būdama metukų, konkuruoja su broliu, apsimeta leliuku pati, ir nėštumo metu mamai vargo kėlė kalną, net į pilvą spyrusi buvo - nepiktybiškai, žaisdama, bet vis tik... manau, tai yra pavojingiau nei kaulijimas paimti ant rankų - juk galima ir sėdint paimti, ir priglausti gulint.
Manau, pametinukai kaip tik sukelia mažiau vargo, nes priežiūros jiems reikia panašios, o augdami jie vienas kitą užima, gali pažaisti kartu, nepavyduliauja, jeigu mama lygiai dėmesio abiems skiria. Mažyliams reikia daugiau "techninio aptarnavimo", kuris fiziškai gal ir vargina, bet tik tiek, o štai trimečiai-septynemčiai reikalauja kur kas sudėtingesnio bendravimo, auklėjimo... Ir tikrai nėra lengva migdyti mažiuką, kai namuose siautėja paaugęs velniukštis, kuris dargi tam mažiukui pavydi mamos dėmesio. Ir dar sunkiau - ugdyti tą velniukštį ir leisti laiką su juo, kai mažajam vaikui reikia nuolat tai maisto, tai miego, tai šiaip švelnumo ir paglostymo.
Kas nenori vargo - negimdykite vaikų, nes jie vienaip ar kitaip atsineš kiekvienas savų problemų. Ir ne nuo amžiaus jos priklauso, gali ir aštuoniolikmetis pridaryti tėvams tiek galvos skausmo, kad nebus jokios ramybės ir galimybių jaunesniu vaiku tinkamai pasirūpinti.