QUOTE(aistuliaa @ 2012 06 05, 09:16)
Praėjusią savaitę buvau išskridusi ilsėtis, tai prisiminiau skaitymo džiaugsmą ir per savaitę perskaičiau Murakamio Prisukamo paukščio kronikas

atsimenu kažkada ilgai ilgai kankinau aš ją kol padėjau, o dabar iš naujo ėmiausi.. Nors nesitikėjau, kad įveiksi virš 600 psl. per savaitę
Prisimenu, per kiek daug temų tos pradėtos "Kronikos" tempėsi.

O kad perskaitei, tai tik patvirtinimas, jog kai kurios knygos turi sulaukti savo laiko. Aš pati vakar bandžiau mintyse susidaryti pradėtų, bet dėl kokių nors priežasčių nebaigtų knygų, kurias norėčiau greitu laiku pabaigti, sąrašą. Labai nemažai gavosi. Paskutinė, su kuria įstrigau- Irvingo "Naujojo Hampšyro viešbutis". 100 puslapių perskaičiau, ir toliau niekaip. Visai jokio noro, nors pusė to šimto buvo labai įdomi.
Paskutinės mano perskaitytos knygos-
Jonathan Coe "What a carve up!",
Roddy Doyle "Paddy Clarke ha ha ha" ir
Andre Morua "Meilės klimatas". Pirmos dvi patiko, bet kadangi lietuviškai jų nėra, tai nesiplėsiu. O trečioji- "Meilės klimatas"- nei labai patiko, nei nepatiko. Toks tipiškas psichologinis prancūziškas romanas apie dvi nelaimingas vieno vyro santuokas. Pirmoje kentėjo jis pats, antroje- jo žmona. Daugiausia dėl nesveiko ir nepagrįsto pavydo, dėl noro savintis kitą žmogų, dėl nesugebėjimo jį suprasti, taip pat ir dėl to, kad tas žmogus neatitinka seniai susikurto idealaus vyro ar žmonos paveikslo ir ilgai puoselėtų nerealių lūkesčių.
Anoj temoj perskaičiau apie Bradbury.

Aišku, žmogus daug metų nugyveno, tai neturėtų būti labai gaila. Bet vis tiek- puikus buvo rašytojas. Kaip tik šiandien pagalvojau, kad vasaros proga reikėtų iš naujo jo "Pienių vyną" perskaityti, o po imtis tęsinio "Sudie, vasara". Ir šiaip lietuviai galėtų daugiau jo knygų išversti, prirašęs tai juk nemažai.