QUOTE(zuvyte26 @ 2012 06 08, 10:17)
Gal kuri skaitėte Sally Beauman - Meilės peizažas? Labai jau stora knyga, tai domiuosi ar verta skaityti.
Skaičiau.man ir sesei labai patiko
Gal kuri skaitėte Sally Beauman - Meilės peizažas? Labai jau stora knyga, tai domiuosi ar verta skaityti.
Skaičiau.man ir sesei labai patiko
QUOTE(zuvyte26 @ 2012 06 08, 10:17)
Aš registruojuosi su Simon Beckett - Įrašyta kauluose.
ar prilygsta ji "Mirties chemijai"?
labai noriu paskaityt daugiau Beckett'o knygų, nes "Mirties chemija" labai patiko
Sveikos! Registruojuos su SEBASTIAN FITSZEK (jei pavardėj klaidų yra,tai pataisykit,nes šalia knygos neturiu) 'TERAPIJA'. Na įtraukė nuo pirmų puslapių,patinka lb!
QUOTE(zuvyte26 @ 2012 06 08, 10:17)
Gal kuri skaitėte Sally Beauman - Meilės peizažas? Labai jau stora knyga, tai domiuosi ar verta skaityti.
Na palyginus su kitomis jos knygomis,tai sitoji tikrai nestora.Man labai patiko.Ziurint kokio zanro knygas megsti,jei patinka paslaptys,pilys,dvarai ir pan...patiks
QUOTE(Ebru @ 2012 06 08, 10:49)
ar prilygsta ji "Mirties chemijai"? labai noriu paskaityt daugiau Beckett'o knygų, nes "Mirties chemija" labai patiko
labai noriu paskaityt daugiau Beckett'o knygų, nes "Mirties chemija" labai patiko Tik vakar vakare pradėjau skaityti (perskaičiau 64 psl.), bet jau įtraukė.
Man labai įdomu, nes šiame detektyve tyrinėja apdegusių/sudegusių žmonių kūnus. Daug naujos info iš teismo medicinos eksperto darbo ir plius dar nusimatantis puikus detektyvas. Aš planuoju perskaityti dar porą Simon'o Beckett'o detektyvų...veža mane šis rašytojas 
Papildyta:
QUOTE(luiziana @ 2012 06 08, 12:08)
Na palyginus su kitomis jos knygomis,tai sitoji tikrai nestora.Man labai patiko.Ziurint kokio zanro knygas megsti,jei patinka paslaptys,pilys,dvarai ir pan...patiks
Mėgstu įvairius žanrus, o ypač juos keisti karts nuo karto. Dabar štai detektyvus narplioju. Tačiau po jų imsiuosi kito žanro. Man labai patinka paslaptys, dvarai ir pan. pasakojimai. Dėkui labai, tikrai skaitysiu. Nes jau matau porą-trejetą gerų atsiliepimų.
QUOTE(zuvyte26 @ 2012 06 08, 13:24)
Tik vakar vakare pradėjau skaityti (perskaičiau 64 psl.), bet jau įtraukė. Man labai įdomu, nes šiame detektyve tyrinėja apdegusių/sudegusių žmonių kūnus. Daug naujos info iš teismo medicinos eksperto darbo ir plius dar nusimatantis puikus detektyvas. Aš planuoju perskaityti dar porą Simon'o Beckett'o detektyvų...veža mane šis rašytojas
Papildyta:
Mėgstu įvairius žanrus, o ypač juos keisti karts nuo karto. Dabar štai detektyvus narplioju. Tačiau po jų imsiuosi kito žanro. Man labai patinka paslaptys, dvarai ir pan. pasakojimai. Dėkui labai, tikrai skaitysiu. Nes jau matau porą-trejetą gerų atsiliepimų.
Man labai įdomu, nes šiame detektyve tyrinėja apdegusių/sudegusių žmonių kūnus. Daug naujos info iš teismo medicinos eksperto darbo ir plius dar nusimatantis puikus detektyvas. Aš planuoju perskaityti dar porą Simon'o Beckett'o detektyvų...veža mane šis rašytojas Papildyta:
Mėgstu įvairius žanrus, o ypač juos keisti karts nuo karto. Dabar štai detektyvus narplioju. Tačiau po jų imsiuosi kito žanro. Man labai patinka paslaptys, dvarai ir pan. pasakojimai. Dėkui labai, tikrai skaitysiu. Nes jau matau porą-trejetą gerų atsiliepimų.
1.Tai lietuviskai kol kas tik dvi yra
As rusu kalba trecia turiu 
2.
Aš turiu parsisiuntus Becketto visus tris detektyvus,bet vis neprisiruošiu paskaityt. Matyt po TERAPIJOS griebsiu,gal nebus perdaug žiaurumų.. Vkr perskaičius viena epizoda iš knygos,tai net šiurpas perbėgo.
Haruki Murakami 1Q84. Antra knyga
Sunku kalbėti apie vieną dalį atskirai, bet galiu pasakyti, kad man antra dalis patiko labiau už pirmąją. Pirmoje dalyje Murakami mus supažindina su pagrindiniais veikėjais Aomame ir Tengo, paslaptingais dalykais tokiais kaip Oro lėliuke, Sakigake, Mažaisiais žmonėmis. Pirmąją dalį skaičiau prieš metus tad ne visus įvykius prisiminiau, atmintyje labiausiai įstrigo vienas faktas, kad Aomamė išvydo danguje du mėnulius. Tačiau antrojoje knygoje įvykiai rutuliojasi toliau ir gan sparčiai. Aomamė susiduria akis į akį su Lyderiu ir sužino daug svarbių dalykų apie 1Q84 metus. Įvykiai bei veikėjai (Tengo ir Aomamė) yra glaudžiai susiję ir artėja vienas prie kito sparčiai lyg tiksinti bomba. Taip pat antroje knygoje atskleidžiama paslaptingosios Oro lėliukės istorija ir po jos nebeaišku ar veikėjai gyvena realiame pasaulyje ar išgalvotame, ar Fukaeri yra Fukaeri ar jos jauniklė. Pastaroji herojė man labiausiai patinka savo paslaptinga, trumpa kalbėsena, nors ji žino labai daug.
Tai bene labiausiai fantastinė Murakami knyga, tačiau ta fantastika tokia tikroviška, kad skaitydama naktį užsinorėjau žvilgtelėti į dangų, gal ten kabo mažesnis, žalsvas mėnulis.
Iš bibliotekos šiandien parsinešiau Tolstojaus "Kreicerio sonatą", Markezo "Apie meilę ir kitus demonus" ir "Nabokovo "Lolitą". Tai pradėsiu nuo Tolstojaus
Sunku kalbėti apie vieną dalį atskirai, bet galiu pasakyti, kad man antra dalis patiko labiau už pirmąją. Pirmoje dalyje Murakami mus supažindina su pagrindiniais veikėjais Aomame ir Tengo, paslaptingais dalykais tokiais kaip Oro lėliuke, Sakigake, Mažaisiais žmonėmis. Pirmąją dalį skaičiau prieš metus tad ne visus įvykius prisiminiau, atmintyje labiausiai įstrigo vienas faktas, kad Aomamė išvydo danguje du mėnulius. Tačiau antrojoje knygoje įvykiai rutuliojasi toliau ir gan sparčiai. Aomamė susiduria akis į akį su Lyderiu ir sužino daug svarbių dalykų apie 1Q84 metus. Įvykiai bei veikėjai (Tengo ir Aomamė) yra glaudžiai susiję ir artėja vienas prie kito sparčiai lyg tiksinti bomba. Taip pat antroje knygoje atskleidžiama paslaptingosios Oro lėliukės istorija ir po jos nebeaišku ar veikėjai gyvena realiame pasaulyje ar išgalvotame, ar Fukaeri yra Fukaeri ar jos jauniklė. Pastaroji herojė man labiausiai patinka savo paslaptinga, trumpa kalbėsena, nors ji žino labai daug.
Tai bene labiausiai fantastinė Murakami knyga, tačiau ta fantastika tokia tikroviška, kad skaitydama naktį užsinorėjau žvilgtelėti į dangų, gal ten kabo mažesnis, žalsvas mėnulis.
Iš bibliotekos šiandien parsinešiau Tolstojaus "Kreicerio sonatą", Markezo "Apie meilę ir kitus demonus" ir "Nabokovo "Lolitą". Tai pradėsiu nuo Tolstojaus
QUOTE(jur12345 @ 2012 06 08, 19:58)
laba diena, mergaites,
kokia knyga galetumet parekomenduoti tokia lengva, linksma, kad butu be jokiu giliu pamastymu, vienu zodziu atsipalaidavimui, kad pasijuokti galima butu.
kokia knyga galetumet parekomenduoti tokia lengva, linksma, kad butu be jokiu giliu pamastymu, vienu zodziu atsipalaidavimui, kad pasijuokti galima butu.
Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo
Jau senokai su mb perskaitėm ir vis dar cituojam ir kikenam. Dzenas toks visiškas, priverčiantis linksmai žiūrėti į bet kokias situacijas.
Sveikos
Levas Tolstojus "Kreicerio sonata"
Tai pirmoji mano pažintis su šiuo autoriumi ir manau, kad gana vykusi. Tolstojus vaizduoja niūrią, tamsią vieno vyro šeimos istoriją. Pats pasakojimas prasideda vagone, kuriame ginčijasi ponia su pirkliu ir seniu, kurie teigia, kad moteris turi paklusti vyrui, nes gavusi valią ji ištvirks, tačiau ponia teigia, kad reikia tuoktis iš meilės ir, kad moteris lygiai tokia pati kaip ir vyras. Po jų ginčo pasirodo Pozdnyševas, kuris teigia, kad nužudė savo žmoną ir pradeda pasakoti savo gyvenimo istoriją kūrinio pasakotojui.
Iš pradžių jo pasakojimas skamba labai feministiškai, nes Pozdnyševas kalba apie tai, kad vyrai išnaudoja moteris ir žiūri į jas tik kaip į gundymo, pasimėgavimo objektus. Tačiau pati istorija gana niūri, jis pasakoja apie savo santuoką, užgyventus 5 vaikus. Tačiau santuoka nebuvo laiminga, su žmona nuolat pykdavosi, ir, galiausiai, pavydo apakintas jis nužudė savo žmoną.
Levas Tolstojus "Kreicerio sonata"
Tai pirmoji mano pažintis su šiuo autoriumi ir manau, kad gana vykusi. Tolstojus vaizduoja niūrią, tamsią vieno vyro šeimos istoriją. Pats pasakojimas prasideda vagone, kuriame ginčijasi ponia su pirkliu ir seniu, kurie teigia, kad moteris turi paklusti vyrui, nes gavusi valią ji ištvirks, tačiau ponia teigia, kad reikia tuoktis iš meilės ir, kad moteris lygiai tokia pati kaip ir vyras. Po jų ginčo pasirodo Pozdnyševas, kuris teigia, kad nužudė savo žmoną ir pradeda pasakoti savo gyvenimo istoriją kūrinio pasakotojui.
Iš pradžių jo pasakojimas skamba labai feministiškai, nes Pozdnyševas kalba apie tai, kad vyrai išnaudoja moteris ir žiūri į jas tik kaip į gundymo, pasimėgavimo objektus. Tačiau pati istorija gana niūri, jis pasakoja apie savo santuoką, užgyventus 5 vaikus. Tačiau santuoka nebuvo laiminga, su žmona nuolat pykdavosi, ir, galiausiai, pavydo apakintas jis nužudė savo žmoną.
