QUOTE(Kaunas2011 @ 2013 08 11, 18:54)
Naja.Skalda apsaugo nuo kapiliarinės drėgmės iš grunto.
Pasiberiam sluoksni skaldos ir galim det finnfoama be pleveles. Butu idomu dar daugiau suzinoti budu, kaip sutaupyti ant pleveles.
Pasiberiam sluoksni skaldos ir galim det finnfoama be pleveles. Butu idomu dar daugiau suzinoti budu, kaip sutaupyti ant pleveles.
QUOTE(idealistas @ 2013 08 11, 19:36)
Pasiberiam sluoksni skaldos ir galim det finnfoama be pleveles. Butu idomu dar daugiau suzinoti budu, kaip sutaupyti ant pleveles.
Geriau taupyti ant skaldos, nes plėvele palyginus kapeikas kainuoja
QUOTE(idealistas @ 2013 08 11, 19:36)
Pasiberiam sluoksni skaldos ir galim det finnfoama be pleveles. Butu idomu dar daugiau suzinoti budu, kaip sutaupyti ant pleveles.
Aš tai labiau ne apie tai, kad sutaupyti ant plėvelės, bet apie apsisaugojimą nuo kapiliarinės drėmės...
Kokio sluoksnio skaldos reikėtų, kad nesukt galvos dėl kapiliarinės drėgmės?
QUOTE(D'Arbuzas @ 2013 08 11, 20:08)
Aš tai labiau ne apie tai, kad sutaupyti ant plėvelės, bet apie apsisaugojimą nuo kapiliarinės drėmės...
Kokio sluoksnio skaldos reikėtų, kad nesukt galvos dėl kapiliarinės drėgmės?
Kokio sluoksnio skaldos reikėtų, kad nesukt galvos dėl kapiliarinės drėgmės?
Kaip min 15 cm, jei plokšte,bet yra keletas niuansu del skaldos, o jei pas tave greztiniai pamatai, tai žmones darosi kaip išeina ir stipriai nesuka galvos, del dregmiu ar grindu/pamatu apšiltinimo.
QUOTE(Kaunas2011 @ 2013 08 11, 20:16)
Kaip min 15 cm, jei plokšte,bet yra keletas niuansu del skaldos, o jei pas tave greztiniai pamatai, tai žmones darosi kaip išeina ir stipriai nesuka galvos, del dregmiu ar grindu/pamatu apšiltinimo.
Pas mane gręžtiniai ir suku galvą
QUOTE(Oksana79 @ 2013 08 11, 10:56)
Polių išpyldomąją? 
Mes darėm pamatų išpyldomąją-tai matom tik cokolio aukščio nuokrypius..... 
Net nežinojau,kad dar ir polių išpyldomoji daroma.... 
Mes darėm pamatų išpyldomąją-tai matom tik cokolio aukščio nuokrypius..... Net nežinojau,kad dar ir polių išpyldomoji daroma.... Pasirodo, kad taip. Rimtesnės firmos daro, kad parodytų, kaip įrengė pamatus. Gerai, kad turiu neblogą statybų techninį prižiūrėtojai. Jis čia man užrodė apie polių išpildomąją, vedam statybų žurnalą. (beje, ačiū Mintui už techninį prižiūrėtoją Artūrą. Žmogus važiuoja net neprašytas, skambina, domisi. Žodžiu, galiu rekomenduoti 100 proc.).
Papildyta:
Pasirodo, kad galiu prikabinti vos 22 KB, o failo dydis 0 700 kB. Nieko nebus su išpildomąją. Gaila...
Plevelė plokštuminiuose pamatuose atlieka keltas funkciijų: kaip drėgmės barjeras, kaip oro cirkuliacijos barjeras. Apie drėgmės barjera buvo užsiminta, tad nesikartosiu. Ne ka mažiau svarbu - užtikrint, kad nevyktų oro konvekcijos tarp grunto ir pamato polisterolio sluoksnių.
Užtikrinti, kad polisterolio sluokniai būtų sandariai suklijuoti - daug laiko reikalaujantis užsiėmimas, bei negarantuojantis, kad viskas bus iki galo sutvarkyta. Jeigu naudojama plėvelė, tai putplasčio sandarumas - neaktualus (suklijuoti tik tiek, kad neišsiardytų, kol betoną užpils)
Jeigu nedėti plevelės tarp polisterolio ir betono, tai susidursime su keliais niuansai, kuriuos reiks spręsti:
Plevelė neleidžia armatūros finksatoriams giliai įsisprausti;
Plevelė apsaugo nuo betono srauto, pilimo metu.
Viską galima spręsti dedant EPS200 ir daugiau, bet tai išbranginą statybas. Man užteko pamato viduryje EPS80(25CM) + EPS100(5CM) + plevelė ir aukščiau paminėtų niuansų nekilo.
Kas dėl skaldos + finofam, tai kas statysities užjaučių dėl hemarojaus kol lygiai sudėsite kraštus. Kalbėjau su vienu statybininku, kuris ką tik buvo atlikęs šį žygdarbį - keikėsi gan riebiai.
Kad polisterolio dėjimas būtų greitas ir paprastas, grunto paskutiniai 2cm turi būti išlyginti su smėliu. Tik tada galima gauti ideliai lygų paviršių ir putplastis bus dedamas be jokių korekcijų. O dedant tiesiai ant skaldos yra sunku išlyginti.
Žinoma drėgmės kaupimasis tarp betono ir plevelės skamba nemaloniai...
Užtikrinti, kad polisterolio sluokniai būtų sandariai suklijuoti - daug laiko reikalaujantis užsiėmimas, bei negarantuojantis, kad viskas bus iki galo sutvarkyta. Jeigu naudojama plėvelė, tai putplasčio sandarumas - neaktualus (suklijuoti tik tiek, kad neišsiardytų, kol betoną užpils)
Jeigu nedėti plevelės tarp polisterolio ir betono, tai susidursime su keliais niuansai, kuriuos reiks spręsti:
Plevelė neleidžia armatūros finksatoriams giliai įsisprausti;
Plevelė apsaugo nuo betono srauto, pilimo metu.
Viską galima spręsti dedant EPS200 ir daugiau, bet tai išbranginą statybas. Man užteko pamato viduryje EPS80(25CM) + EPS100(5CM) + plevelė ir aukščiau paminėtų niuansų nekilo.
Kas dėl skaldos + finofam, tai kas statysities užjaučių dėl hemarojaus kol lygiai sudėsite kraštus. Kalbėjau su vienu statybininku, kuris ką tik buvo atlikęs šį žygdarbį - keikėsi gan riebiai.
Kad polisterolio dėjimas būtų greitas ir paprastas, grunto paskutiniai 2cm turi būti išlyginti su smėliu. Tik tada galima gauti ideliai lygų paviršių ir putplastis bus dedamas be jokių korekcijų. O dedant tiesiai ant skaldos yra sunku išlyginti.
Žinoma drėgmės kaupimasis tarp betono ir plevelės skamba nemaloniai...
QUOTE(D'Arbuzas @ 2013 08 10, 22:07)
Skaitau toliau:
Karštą, drėgną vasarą vandens garai teka iš vidaus į gruntą, todėl negalima garų izoliacijos plėvelės kloti tarp ant grunto klojamos plokštės konstrukcijų, nes taip susilpnės konstrukcijos drėgmės pralaidumas! Izoliacija turi būti labai atspari vandens garams, kad sumažintų vandens garų tekėjimą.
Karštą, drėgną vasarą vandens garai teka iš vidaus į gruntą, todėl negalima garų izoliacijos plėvelės kloti tarp ant grunto klojamos plokštės konstrukcijų, nes taip susilpnės konstrukcijos drėgmės pralaidumas! Izoliacija turi būti labai atspari vandens garams, kad sumažintų vandens garų tekėjimą.
Kažkoks absurdas.
Tai kas čia parašyta absoliučiai prieštarauja U-Wert`ui.
Pagal tai, kaip aš supratau drėgmės susidarymo principus, tai betono sluoksnyje jam esant tos pačios temperatūros visame storyje, kondensatas iškristi gali arba visame sluoksnyje, arba kondensato išvis negali būti. Kondensatas gali susidaryti, tiktai tuo atveju, jei betono sluoksnių temperatūra skiriasi, o tokia situacija įmanoma tiktai esant prastai termoizoliacijai, kas beje yra įmanoma, kai grindys šiltinami XPS`u ar Finfoamu, ir dėl didesnės jo kainos nei EPS, bandoma taupyti ant apšiltinimo sluoksnio storio. Mano supratimu, reikia labiau galvą sukti, kaip gerai apšiltinti grindis, kad betono temperatūra visame jo storyje būtų beveik vienoda ir joks kondensatas betone nesusidarys.
Dar vienas pamastymas šia tema. Jei grindys bus šildomos, tai iš betono bus išgarinta bet kokia drėgmė, net ir specialiai į betoną supilta.
QUOTE(mintas @ 2013 08 11, 22:02)
Kažkoks absurdas.
Tai kas čia parašyta absoliučiai prieštarauja U-Wert`ui.
Pagal tai, kaip aš supratau drėgmės susidarymo principus, tai betono sluoksnyje jam esant tos pačios temperatūros visame storyje, kondensatas iškristi gali arba visame sluoksnyje, arba kondensato išvis negali būti. Kondensatas gali susidaryti, tiktai tuo atveju, jei betono sluoksnių temperatūra skiriasi, o tokia situacija įmanoma tiktai esant prastai termoizoliacijai, kas beje yra įmanoma, kai grindys šiltinami XPS`u ar Finfoamu, ir dėl didesnės jo kainos nei EPS, bandoma taupyti ant apšiltinimo sluoksnio storio. Mano supratimu, reikia labiau galvą sukti, kaip gerai apšiltinti grindis, kad betono temperatūra visame jo storyje būtų beveik vienoda ir joks kondensatas betone nesusidarys.
Dar vienas pamastymas šia tema. Jei grindys bus šildomos, tai iš betono bus išgarinta bet kokia drėgmė, net ir specialiai į betoną supilta.
Tai kas čia parašyta absoliučiai prieštarauja U-Wert`ui.
Pagal tai, kaip aš supratau drėgmės susidarymo principus, tai betono sluoksnyje jam esant tos pačios temperatūros visame storyje, kondensatas iškristi gali arba visame sluoksnyje, arba kondensato išvis negali būti. Kondensatas gali susidaryti, tiktai tuo atveju, jei betono sluoksnių temperatūra skiriasi, o tokia situacija įmanoma tiktai esant prastai termoizoliacijai, kas beje yra įmanoma, kai grindys šiltinami XPS`u ar Finfoamu, ir dėl didesnės jo kainos nei EPS, bandoma taupyti ant apšiltinimo sluoksnio storio. Mano supratimu, reikia labiau galvą sukti, kaip gerai apšiltinti grindis, kad betono temperatūra visame jo storyje būtų beveik vienoda ir joks kondensatas betone nesusidarys.
Dar vienas pamastymas šia tema. Jei grindys bus šildomos, tai iš betono bus išgarinta bet kokia drėgmė, net ir specialiai į betoną supilta.
U-Wert'e nieko nepatiesei ant grunto po polistirolu...
QUOTE(Kaunas2011 @ 2013 08 11, 20:00)
Cia bajeris buvo del pleveles, idomu buvo paskaityt ir paziuret kiek kartu dviratis sitam forume bus israstas.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2013 08 11, 20:29)
Pasirodo, kad taip. Rimtesnės firmos daro, kad parodytų, kaip įrengė pamatus. Gerai, kad turiu neblogą statybų techninį prižiūrėtojai. Jis čia man užrodė apie polių išpildomąją, vedam statybų žurnalą. (beje, ačiū Mintui už techninį prižiūrėtoją Artūrą. Žmogus važiuoja net neprašytas, skambina, domisi. Žodžiu, galiu rekomenduoti 100 proc.).
Pazistu as irgi viena toki Artura, tikiuosi ne tas pats, nes jam nuo uolumo iki liguistumo labai netoli. Pats ar nama turi, tas Arturas? Smulkmenu beziuredamas, gali prapjaut rimtus dalykus.
QUOTE(D'Arbuzas @ 2013 08 12, 00:36)
U-Wert'e nieko nepatiesei ant grunto po polistirolu...
Nes kalba ėjo apie plėvelę tarp betono ir putplasčio
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2013 08 11, 21:29)
Gerai, kad turiu neblogą statybų techninį prižiūrėtojai.
Tai kam čia klausi dėl armatūros dydžių ir polių nuokrypio leistinų dydžių? Tegul Artūras tuo pasirūpina.
Nieko nebesuprantu tai pleve po putplasciu ir virs jai kalbam apie grindis?
