

paradoxa ir man pati mieliausia iš ežiuolių, kol kas, dabar dar skleidžaisi tokia pat tik rožinė, dar laukiu oranžinių, bet ten truputį kitoks žiedelis bus, ir mažesnė, ir dar kvapni anot daugiametės .lt

del kompanijos astrui, paradoxa tokia...kerėpla, manoji įvirtus į karklą, o kol žiedus kelia, tai stiebas raitosi kaip gyvatė, na toks savotiškai žavingas reginys, kitos mano ežiuolės lyg tvarkingiau auga. spalvinis duetas manau būtų gražus, o kaip siluetai negaliu atsakyt, bet bandyt verta

jau dabar laukiu nuotraukų su saulainėm, deja manoji žiedų dar nerodo, o rykštenės atvirkščiai, puikios abi, tvirtos, šakotos. žemė sunki, priemolis, sodindama maišiau su augaliniu gruntu, ai, dar komposto(ne pilnai perpuvusio) buvo primaišyta. jokio kito pagerinimo pas mane nėra.
šilokas tai 'herbstfreude' arba dar 'autumn joy', kai internete buvau užmačius jį tokių spalvų( gal vėl foto apgaulė) http://www.gapphotos...p?imageno=57888 , tai pamačius , kad tokį pardavinėja nė nedvejodama pirkau. na bet žydi jis pas mane rožine spalva, tamsesnė ji, bet vistiek rožinė, o tokią tamsi pasidaro peržydėjus, tada iš tolo atrodo lyg rudai raudona, bet arčiau priėjus tai ta spalva ir yra nužydėjusio žiedo. vienok aš vis dar iš jo daug tikiuosi, nes vis kiloju iš vietos į vietą, o dabar tikiuosi bet kitą sezoną jo dar nejudint, kad pagaliau parodytų daugiau savo grožio. nu ir kaip bebūtų apmaudu, šitą šiloką tiesiog niokoja amarai ir vikšrai, kai kur žiedynai visiškai išėsti. ir mažesni žiedynai nei hortenzijų

obelis tame kampe auga, bet kol kas kaimynų nedengia, na ir kampas toks paimtas, kad statybos į kadrą papuola. šiaip tai langai orientuoti tiesiai į tą žydinčią ir nuostabiai kvepiančią pievą, kol kas labai džiaugiuosi tais tyrais, ir net ant vėjo nepykstu, kai jis lekia lenkdamas galvas barkūnams ir smilgoms.(bet kažkada čia bus namai, ir akys nori nenori turės ganytis tik po savo kiemą
