QUOTE(Corleone @ 2012 07 30, 09:00)
iš kur tokia nuomonė? Kad 18 metų vyrenis, nereiškia, kad visiskai skirtingi esame. Pakalbėjome. Pasakė jis man, kad patinku ir nori būti su manimi. Gyventi su manimi nenori, bent jau kol kas. Viskas, happy end'as .
Cia kur paryskinai, tai 3 skirtingi teiginiai

Susidariau tokia nuomone is to ka rasei.
Susikalbejimo ne per daugiausia, nes tu jau vos ne tardai ji, kalbi apie asmeniskus dalykus, o jis tik "nezinau ko noriu" ir "suprantu kaip jautiesi" ir pan.
Amziaus skirtumas akivaizdus. Nebutinai tai yra blogas dalykas, yra poru, kurios su tokiu ir didesniu skirtumu gyvena ir yra labai laimingi

Jusu atveju, kai bendravimas per atstuma, manau tai nera didelis pliusas. Bet velgi tai kalbant apie rimtus santykius, o siaip tampytis galima su kuo tik nori.
Skirtingas supratimas apie santykius, nes minejai, kad kai atvaziavo tikejaisi gerokai daugiau laiko su juo praleist, o jis staiga susimaste su draugais pabut, be taves. Aisku tai nera kazkas nuostabaus, taciau normaliuose santykiuose vyktu pokalbis apie tai abieju pusiu poreikius (tu, kad nori su juo pabut, jis, kad nori pabut tik su draugais) ir esant reikalui ieskoma kompromiso
Nepyk uz mano pasisakymus, tai tiesiog mano nuomone, kuria susidariau is tavo pasakojimu ir mano patarimai bei pasvarstymai is asmeniskos patirties. Pati cia lankiausi kai sirdis kelis metus plyso is skausmo, kai bandziau surasti kas labiausiai kaltas, kai bijojau nauju santykiu ir dabar, kai is leto kuriu nauja gyvenima sunauju zmogum ir visa ta praeiti, patirti naudoju bandydama isvengti klaidu

Tikiuosi mano pamastymai r palaikymas nors kam padeda eiti per ta tamsa ir po truputi gydytis zaizdas
Laimės niekam nėra pažadėta. Gyvenimas kiekvienam skiria laiko ir erdvės. Pats žmogus turi pasirūpinti kuo juos užpildyti.