QUOTE(Corleone @ 2012 07 30, 09:00)
iš kur tokia nuomonė? Kad 18 metų vyrenis, nereiškia, kad visiskai skirtingi esame. Pakalbėjome. Pasakė jis man, kad patinku ir nori būti su manimi. Gyventi su manimi nenori, bent jau kol kas. Viskas, happy end'as .
Na kam tau jaunai tas niekaip neapsisprendziantis pusamzis vyriokas? Neturi ka veikti, kad apsiimi jo krizes sprest?
QUOTE(camil@ @ 2012 07 30, 11:50)
zinau kad saves gailetis nereikia,ir nesigailiu,bet man sunku,tik sunku.
as ir labai daznai ieskojau paaiskinimu kodel viskas taip susikloste,nes buciau su tuo zmogum tikrai gyvenus ir gyvenus.
visiems jis pasakoja kad as pati isejau ir ko dabar noriu is jo,bet kad jis mane padtoviai varinejo is namu ir zemino zodziais,tai jis uzmirso sita pamineti.
tai as jam ir linkiu laimes,nes su manim jis nebuvo laimingas.
man toks jausmas kad as labai blogas zmogus esu.
visko daug,per daug jausmu ir sumaisties.bet as tikiuosi kad atsitiesiu,ir kazkada pamacius ta zmogu galesiu drasiai sau pasakyti,kad as dziaugiuosi nebudama su juo.
Labai teisingai. Esi blogas zmogus. Esi bloga pati sau. Kazkoki liurbi, varinejusi tave is namu ir neprisimenanti savo vaiku myli labiau, nei save. Gal jau laikas i save pazvelgti kiek kitaip? Koks tau skirtumas, ka ir kam jis pasakoja? Spjauk i ta puse, nei girdek, nei matyk. Ir dar padekok likimui, kad jis suteike tau proga pradeti gyvenima is naujo
Zinot, man atrodo jei Tereza pagrobtu koks eskobaras ir paskambintu, jam butu nurodyta paciam gelbetis is situacijos.