QUOTE(Luttuke @ 2012 12 18, 09:19)
Is savo praktikos galiu pasakyti, kad skyrybos - pats faktas realiai issprendzia tik dali problemu, ... Ir isvis eiti konsultuotis kur imanoma: pas psichologus, advokatus,nes negydomos psichikos bedos turi savybe progresuoti.

Realiai skyrybos panaikins tik "gyva" kasdieni terorizavima, bet toliau autorei reikes su savim dirbti, kad atitaisyti jau padaryta zala. Smurtas, koks jis bebutu, yra blogai. Problema, kad kai gauni musti gali melytes parodyt policijai ir medikams, o kai terorizuoja niekam neparodysi sumaitotos sielos ir sirdies
Konsultacijas pradeti visas reikiamas ir kuo skubiau!!!!!!
--------------------------------
Na jau ne pirma karta tenka skaityti mintis, kad jei vyras myli vaikus (vaikai savaime aisku teti taip pat), tai zmona turi kenteti del vaiku. Kiek daug minciu turiu sita tema pasisakyti

Mano aplinkoj daug issiskyrusiu zmoniu, skyresi ir su vaikais ir be, ir graziuoju ir piktuoju, zodziu visas bukietas. Is patirties galiu pasakyti tik tiek, kad jei seimoje tiesiog apatija ir sutuoktiniai gyvena kart tik del vaiku, bet atskirus gyvenimus, tai dar galima tempti guma ir gyventi taip. Esi nelaimingas, bet vaikai gyvena su abiem tevais, yra kazkie finansiniai privalumai ir t.t. Bet jei smurtaujama, tai manau geriau begti kuo toliau ir kuo greiciau. Aisku proto ribose, kaip mineta su psichiskai nestabiliais reikia atsargiai, nes nezinai kaip viskas baigsis. Kogero padetu jei pradetumet bent kazkam issipasakot, nes kitaip atejus teismo dienai nebus jokiu liudininku, bus pavyzdingo piliecio zodis pries zmonos zodi. Nors galbut nenoredamas prarasti darbo ir nesiteistu, patyliukais sutiktu skirtis? Sunku ka ir prigalvot...Butina specialistu pagalba! Manau geras komentaras, kad tokie patologiski paranojikai visame kame izvelgia samoksla ir gali jiems ka nori sakyt, irodymus po nosim kisti, tai nepades, nes visi papirkti, viskas suklastota... Ta mintis su filmavimu uzkibo. Kazin kaip vyras reaguotu save toki pamates kai protas prasviesejes?

Ar tam neissimiegojusiam vyrui, kur tik jis pats svarbiausias atsikirst tuo paciu. Kaip galima sakyt, kad jis myli vaika, jei pabuvimas su savo vaiku tai yra laisvos dienos AUKOJIMAS?!?!

Koks dar aukojimas, tavo vaikas, tu turi prisidet lygiom dalim prie jo auklejimo, ugdymo, elementarios prieziuros! Kazkodel kai mama buna su vaiku 24/7 tai nera auka, o tevui pabut kelias valandas tai pasidaro tragedija. Matyt as kazkaip ne taip suprantu teviska/motiniska meile, neteisingai mane isaugino

Visiskai sutinku su Pita, kad jei vaikas rupi tai ir po skyrybu su juo bus bendraujama, o jei ne, tai kam aukotis paciai del nieko, del teorines meiles vaikui, del to, kad kitu akyse but pilna seima? Kam to reikia? Tai tik vyro patogumui, jis gryzta i siltus sutvarkytus namus, vakariene ant stalo, apskalbtas, apipirktas, vaikas jo priziuretas, paciam tik kramtyt ir kompo klavisus spaudyt reikia

Kaqs cia per argumentas, kad kaip pasitiket jei apie skyrybas kalbi? o kaip su juo gyvent jei pastoviai su purvais murkdo? Apie tai nepagalvoja. Siaip idomu koks skirtumas ar nevala isvadina del kazkokios mazos vaiko terliones ar del suverstu namu, vistiek tas pats, arne? Na gal trunka ilgiau, bet rezultatas tas pats - zmona yra skuduras po kojom i kuri galima sluostytis kojas ir ji tyli. Cia toks teorinis pamastymas, bet geriau jau uzsiimciau savo reikalais, kad ir kokias muilo operas ziureciau, tai bent zinociau, kad yra uz ka but isvadintai nevala

Velgi is patirties, tai tos moterys kurios labiausiai stengiasi, namus blizgina, buna super duper pavyzdingos zmonos, motinos ir t.t. turi maziausiai patenkintus vyrus, nes jie turi gerai ir nori dar geriau. O kai pasiziuri i kokia eiline moterele, kuri nei savim perdem rupinasi, nei vyra apsokineja ir popina, tai tokia pats vyras ant ranku nesioja ir giria, kad kokia super zmona. Vat koks gyvenimas.
Suplakiau abi istorijas i viena, bet gal atsirinksit mintis kas kam labiau tinka. Svarbiausia atraskit meile sau ir savigarba, tada bus lengviau. O vaikai vaikais, nenuslepsit visko nuo ju, jie gi nera kvaili. Tik nuo jusu priklausys kokioj aplinkoj jie uzaugs, koki santykiu ir seimos modeli tures galvoj. Stiprybes
Laimės niekam nėra pažadėta. Gyvenimas kiekvienam skiria laiko ir erdvės. Pats žmogus turi pasirūpinti kuo juos užpildyti.