Įkraunama...
Įkraunama...

Mažosios afrikiukės gimimas

Norėčiau ir aš pasipasakoti, gal daugiau net sau pačiai, kad didysis įvykis, vykęs prieš 7 mėnesius, neužsimirštų.


Sužinojau, kad laukiuosi, vasario pabaigoje. Buvo didelis siurprizas, nes vaikų dar neplanavome, kai tik MB apie tai prabildavo, tildydavau jį ir sakydavau, kad mums dar per anksti, dar studijos nebaigtos, dar pasaulis neapkeliautas, o ir gyvenome mes dar atskirai, aš su keliais studentais viename bute, o jis studentų bendrabutyje.

Tai tokia mūsų istorijos pradžia: sužinojusi didžiąją naujieną esu lengvame šoke, skambinu SB ir nepasiteiravusi, kur jis dabar, jau pirmame sakinyje jam pranešu, kad taps tėveliu. O jis vargšas vos nuo dviračio nenusirideno iš džiaugsmo. Mano reakcija buvo kiek kitokia, pirmąsias savaites teko pratintis prie minties tapti mama. O kai prie tos minties pripratau ir jau pro vaikiškas parduotuves nepraeidavau nepadūsaudama, kaip jau norėčiau pulti ir pirkti viską, pradėjome ieškotis šeimyninio buto. Nelengva buvo tą mūsų svajonių butą rasti, per vasaros karščius lakstydavau pilvota po miestą apžiūrinėdama vieną po kito. Ačiū Dievui, man bebūnant 7 mėnesy, radome gražų butuką. Buvau tokia užsidegusi, kad ir lagaminus nešiojau, ir tapetus plėšiau, ir kai niekas nematė, po visų remontų grindis keliais eidama ploviau. Juk ruošėme butą savo princesei wub.gif norėjau, kad būtų gražu.
Ir nuo to laiko prasidėjo laukimas. Viskas paruošta, drabužiukai supirkti, išplauti ir sulankstyti spintoje, lovelė paklota, ir kiekvieną dieną vis tikėdavausi, kad pagaliau šiandien... O veiksmas prasidėjo, kai apie tai net negalvojau.

Dvi dienas prieš terminą: buvo sekmadienis, spalio 30 d. Atsikėliau viena, nes MB dirbo, išėmiau iš šaldiklio vištą, planavau kepti pietums (tik nebeteko mirksiukas.gif ), pavalgiau sau ramiai pusryčius, prisijungiau prie SM patikrinti, ar pas mūsų lapkritinukes nieko naujo, ir staiga suskaudo pilvą. Iš pradžių net dėmesio nekreipiau, kas laukėsi, žino, kad dažnai kas suskausta, ypatingai paskutiniais mėnesiais mirksiukas.gif Galvojau, kad čia tik vieni iš tų skausmelių. Bet skausmas nedingo, dar įkyresnis darėsi, ir aš jau sunerimau, įsijungiau sąrėmių skaičiuokę ir skaičiavau, kas kiek man laiko čia skauda. O pati širdies gilumoje iš savęs juokiausi, netikėjau, kad jau šiandien smile.gif Iš pradžių kas 7 minutes, po 30 min jau kas 4, tada kas 3, ir va tada jau supratau, kad viskas, niekur nedingsiu. biggrin.gif Skambinau SB ir kviečiausi iš darbo, MB darbas nearti, bet jis sugebėjo per 20 min namo parlėkti. Įlėkė pro duris apvaliomis akimis ir labai nustebo mane ramiai vaikštančią pamatęs. O aš juk didžiojoje misijoje buvau - ieškojau vatos tamponėlių į liemenuką, įsikalusi sau į galvą, kad neišvažiuosime, kol aš jų nerasiu. doh.gif Bet kai vis labiau ir labiau skaudėjo, susiriesdavau jau net kas 2 minutes, gavau paiešką nutraukti ir taksi kviestis. Vairuotojas jau iš mano veido suprato, kur važiuoti biggrin.gif
Taigi 13 val mes jau buvome klinikoje. Atsidarymas 1 cm, o sąrėmiai kas 2-3 minutes doh.gif Paguldė mane į vonią atsipalaidavimui, pats geriausias sprendimas tą dieną. thumbup.gif Gulėjau ir kaifavau, kas kelias minutes vis susiriesdama ir iškvėpuodama sąrėmį. Su akušere per pauzę juokelius pasakodavomės ir galvodavome, kaip čia mano mažoji afrikiukė atrodys. Ir taip iki 22 val, išlįsdavau iš vandens tik pavalgyti ir į tualetą nueiti.
22 val prasidėjo patys smagumai - atsidarymas pilnas, skausmas didelis, jau ir stumti norėjosi, o vaikas kaip nelenda, taip nelenda. Sąrėmiai baisiai stiprūs, gyvenime tokių skausmų nesu kentusi, o niekas nevyksta. doh.gif Aš jau ir epidiūro prašyti pradėjau, nors nuo pat pradžių prieš visus vaistus buvau. Pasirodo, man ne epidiūro reikėjo, o CP. rolleyes.gif Mano klubai per siauri ir vaikutis tiesiog nepralindo, jau ir jai stresas, žali vandenys nutekėjo, širdelės tonai blogi buvo... unsure.gif Daktarai dar kad pažiūrėti jai kraujo iš galvutės paėmė, rezultatai dar blogesni buvo nei galvojo, taip mane supakavo ir į operacinę. Niekada negalvojau, kad aš taip kada nors džiaugsiuosi į operacinę keliaudama doh.gif O kai epidūrą padarė, pasijutau septintame danguje, ramybė, jokio skausmo, jau būtų galima ir pamiegoti, jei ne...palauk, kur aš esu??? biggrin.gif

Taip ir sulaukiau savo mažylės 00:36, spalio 31 d., jos verkimas man nuskambėjo kaip gražiausia muzika, ir nuo to momento apie miegą nebegalvojau, tik priglaudžiau tą mažą nuogą kniurkiantį vaikiuką prie savo krūtinės ir mėgavausi... wub.gif O ašaros kaip pupos tekėti pradėjo, kūkčiojau negalėdama sustoti, negalėdama patikėti, kad tai mano vaikelis. MB sutrikęs mane guodė, o aš tik verkiau iš palengvėjimo, išverkdama visus sunkumus, visus skausmus, išliedama visa tai, kas manyje kaupėsi nuo žinios apie nėštumą. Visos problemos ir sunkumai buvo akimirksniu pamiršti, nuo tos sekundės egzistavo tik mano mažylė ir tik ji svarbi. Pajutau tokią didelę meilę, kad bijojau ją sutraiškyti smile.gif Tas momentas labiausiai įsimintinas mano gyvenime, kiekvieną detalę prisimenu, šviesias operacinės lubas, šilumą, ramybę ir savo šiltą mažylę, besispaudžiančią prie manęs ir ieškančią pienuko wub.gif

Auginu dabar sveiką, vikrią mažylę, kuri ropoja, labai mėgsta šokinėti ir vartytis, o jos juokas skamba kaip varpelis po kambarius. Esu laiminga būdama mama, ir nesvarbu, kad studijas teko metams atidėti smile.gif Jas visada galėsiu pratęsti, bet laikas, praleistas su mano mažyle, yra pats brangiausias ir taip greitai bėga... Stengiuosi kiekvienu momentu mėgautis wub.gif



Atsakyti
Labai graži ir miela istorija - aukite sveikos ir linksmos 4u.gif
Atsakyti
QUOTE
O ašaros kaip pupos tekėti pradėjo, kūkčiojau negalėdama sustoti, negalėdama patikėti, kad tai mano vaikelis. MB sutrikęs mane guodė, o aš tik verkiau iš palengvėjimo, išverkdama visus sunkumus, visus skausmus, išliedama visa tai, kas manyje kaupėsi nuo žinios apie nėštumą. Visos problemos ir sunkumai buvo akimirksniu pamiršti, nuo tos sekundės egzistavo tik mano mažylė ir tik ji svarbi. Pajutau tokią didelę meilę, kad bijojau ją sutraiškyti  Tas momentas labiausiai įsimintinas mano gyvenime, kiekvieną detalę prisimenu, šviesias operacinės lubas, šilumą, ramybę ir savo šiltą mažylę, besispaudžiančią prie manęs ir ieškančią pienuko 

wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
wub.gif wub.gif wub.gif
Tikrai būti mama yra pats nerealiausias dalykas pasaulyje!
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mindingas: 11 birželio 2012 - 13:24
Super istorija wub.gif
QUOTE(mindingas @ 2012 06 11, 13:24)
wub.gif  wub.gif  wub.gif
Tikrai būti mama yra pats nerealiausias dalykas pasaulyje!

thumbup.gif
Atsakyti
labai grazi istorija wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
Džiugu, kad patiko 4u.gif Tikrai, būti Mama yra pats sunkiausias, bet kartu ir pats nuostabiausias dalykas smile.gif
Atsakyti
Sveikinu! Saunu, kad viskas laimingai pasibaige 4u.gif
Atsakyti
Tokia šilta ir graži Jūsų istorija... wub.gif
Atsakyti
QUOTE(-Astreja- @ 2012 06 13, 03:22)
Sveikinu! Saunu, kad viskas laimingai pasibaige  4u.gif


ačiū, aš irgi džiaugiuosi, nors norėjau ir svajojau apie visai kitokį gimdymą - natūraliai, ramiai, be stresų ir garantuotai be pjūvių... unsure.gif ilgą laiką ir vis dar iki dabar ateina mintys, kaip būtų, jei būtų...nenoriu savęs kaltinti, nei daktarų, bet antro gimdymo norėčiau natūralaus blush2.gif

QUOTE(Camielle @ 2012 06 13, 15:20)
Tokia šilta ir graži Jūsų istorija...  wub.gif

labai ačiū, stengiausi kiek galėjau, nesu didžioji rašytoja blush2.gif smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Fungu: 13 birželio 2012 - 21:58
kaip idomu
Atsakyti
Labai grazi istorija wub.gif wub.gif
Atsakyti