Kelionės planas - chuliganas gimė kovo mėnesio viduryje. Su MB sėdėjome Čili picerijoje šalia "Vingio" kino teatro, laukdami kino seanso pradžios, ir svarstėme, kur čia nuvykus paatostogauti gegužės arba birželio mėnesį. Variantų buvo visokių - aišku, daugiausiai kalbėjomės apie poilsį ten, kur šilta. Bet kažkaip norėjosi ko nors įdomesnio. Ant liežuvio galo vis sukosi mintis apie kelionę automobiliu kur nors po Europą. Tačiau aš nevairuoju, keletas draugų šeimų laukia šeimų pagausėjimo, liktų vienas vairuotojas. MB nuėjo paskambinti savo broliui. Grįžta ir sako - važiuojam pasivažinėti po Europą - mudu ir brolis su mergina. Vairuotojai jau du, na ir kurą kažkiek pasidalinsime. Kelionę nusprendėme pradėti gegužės 26 dieną. Dėliojome įvairiausius maršrutus, kol galų gale likome prie Slovakijos. Deja, MB brolis nebegalėjo važiuoti, likome dviese su MB. Per tuos du mėnesius planavau maršrutus, lankytinas vietas, MB rūpinosi visokiais navigacijų ir automobilio parengimo kelionei reikalais. Nutarėme kelionei skirti 7-9 dienas (galiausiai keliavome 8). Preliminarų maršrutą turėjome, o kaip gausis - žiūrėsime vietoje. Iš anksto užsakiau pirmą nakvynę Lenkijoje, šalia Liublino, bei antrą nakvynę Slovakijoje Novy Smokovec miestelyje Aukštuosiuose Tatruose. Taip atėjo atostogų ir kelionės metas
QUOTE(Vasariukas76 @ 2012 06 11, 14:12)
Kelionės planas - chuliganas gimė kovo mėnesio viduryje. Su MB sėdėjome Čili picerijoje šalia "Vingio" kino teatro, laukdami kino seanso pradžios, ir svarstėme, kur čia nuvykus paatostogauti gegužės arba birželio mėnesį. Variantų buvo visokių - aišku, daugiausiai kalbėjomės apie poilsį ten, kur šilta. Bet kažkaip norėjosi ko nors įdomesnio. Ant liežuvio galo vis sukosi mintis apie kelionę automobiliu kur nors po Europą. Tačiau aš nevairuoju, keletas draugų šeimų laukia šeimų pagausėjimo, liktų vienas vairuotojas. MB nuėjo paskambinti savo broliui. Grįžta ir sako - važiuojam pasivažinėti po Europą - mudu ir brolis su mergina. Vairuotojai jau du, na ir kurą kažkiek pasidalinsime. Kelionę nusprendėme pradėti gegužės 26 dieną. Dėliojome įvairiausius maršrutus, kol galų gale likome prie Slovakijos. Deja, MB brolis nebegalėjo važiuoti, likome dviese su MB. Per tuos du mėnesius planavau maršrutus, lankytinas vietas, MB rūpinosi visokiais navigacijų ir automobilio parengimo kelionei reikalais. Nutarėme kelionei skirti 7-9 dienas (galiausiai keliavome 8). Preliminarų maršrutą turėjome, o kaip gausis - žiūrėsime vietoje. Iš anksto užsakiau pirmą nakvynę Lenkijoje, šalia Liublino, bei antrą nakvynę Slovakijoje Novy Smokovec miestelyje Aukštuosiuose Tatruose. Taip atėjo atostogų ir kelionės metas
vasariukai, labai norisi tesinio, laukiam
Pasistengsiu, kad reportažo tęsinių nereikėtų labai ilgai laukti
Dar noriu paminėti, kad planuodama, ką pamatyti Slovakijoje, daugiausiai rėmiausi tinklapyje www.slovakija.travel pateikta informacija. Tikrai labai geras tinklapis, aprašyta krūva objektų su darbo laiku, kainomis ir pan. Tiesa, realiai kainos kažkiek skyrėsi, bet nežymiai. Todėl rekomenduoju važiuosiantiems pasinagrinėti šį tinklapį.
Išaušo gegužės 26 diena, šeštadienis. 6 ryto pajudam iš Vilniaus link Lenkijos. Mašiniukas 2004 metų Opel Vectra, dyzelis, 2,2 variklis. Kelionė parodė, kad mašiniukas labai ekonomiškas kuro atžvilgiu, be to, nesugedo (nors nelabai gerų signalų šiek tiek buvo, bet viskas tvarkoje), puikiai atlaikė ir kalnuotas vietoves su serpentinais
Šios dienos planas - pasiekti Liubliną, apsistoti užsakytame viešbutuke ir apžiūrėti Liublino miestą. Važiuojame po Augustavą, Bialystoką, toliau rytine Lenkijos dalimi į pietus, į Liubliną. Kelias neblogas, navigacija dirba puikiai, tik labai nervina tas važiavimas pro Lenkijos kaimus ir miestelius, kurie vienas baigiasi, o kitas čia pat prasideda. Na bet nuotaika gera, pakeliui stojam pramankštinti kojas, užvalgyti sumuštinių, atsigerti kavos, nueiti į WC. Iki nakvynės vietos nuo Vilniaus - apie 570km. Ją pasiekiame apie 14 val vietos laiku - reiškia, kelionė truko apie 9 val. Tenka šiek tiek pavažinėti pirmyn atgal, kol surandame savo viešbutuką. Kelias nuo Liublino remontuojamas, tai ne iš karto pastebime viešbučio pastatą.
Apsistojame vienai nakčiai viešbutyje Dwor Choinyj, esančiame apie 10km nuo Liublino centro, miestukyje Swidnik. Iš esmės tai Liublino priemiestis. Nakvynę užsakinėjau per www.booking.com maždaug prieš mėnesį iki kelionės. Kaina 2 žmonėms su pusryčiais ir nemokamu parkingu - 199zl (apie 157 Lt). Tiesa, viešbučio aprašyme parašyta, kad nemokamas Wifi viešbutyje, tačiau jis veikė tik prie recepcijos ir restorane.
Dar noriu paminėti, kad planuodama, ką pamatyti Slovakijoje, daugiausiai rėmiausi tinklapyje www.slovakija.travel pateikta informacija. Tikrai labai geras tinklapis, aprašyta krūva objektų su darbo laiku, kainomis ir pan. Tiesa, realiai kainos kažkiek skyrėsi, bet nežymiai. Todėl rekomenduoju važiuosiantiems pasinagrinėti šį tinklapį.
Išaušo gegužės 26 diena, šeštadienis. 6 ryto pajudam iš Vilniaus link Lenkijos. Mašiniukas 2004 metų Opel Vectra, dyzelis, 2,2 variklis. Kelionė parodė, kad mašiniukas labai ekonomiškas kuro atžvilgiu, be to, nesugedo (nors nelabai gerų signalų šiek tiek buvo, bet viskas tvarkoje), puikiai atlaikė ir kalnuotas vietoves su serpentinais
Šios dienos planas - pasiekti Liubliną, apsistoti užsakytame viešbutuke ir apžiūrėti Liublino miestą. Važiuojame po Augustavą, Bialystoką, toliau rytine Lenkijos dalimi į pietus, į Liubliną. Kelias neblogas, navigacija dirba puikiai, tik labai nervina tas važiavimas pro Lenkijos kaimus ir miestelius, kurie vienas baigiasi, o kitas čia pat prasideda. Na bet nuotaika gera, pakeliui stojam pramankštinti kojas, užvalgyti sumuštinių, atsigerti kavos, nueiti į WC. Iki nakvynės vietos nuo Vilniaus - apie 570km. Ją pasiekiame apie 14 val vietos laiku - reiškia, kelionė truko apie 9 val. Tenka šiek tiek pavažinėti pirmyn atgal, kol surandame savo viešbutuką. Kelias nuo Liublino remontuojamas, tai ne iš karto pastebime viešbučio pastatą.
Apsistojame vienai nakčiai viešbutyje Dwor Choinyj, esančiame apie 10km nuo Liublino centro, miestukyje Swidnik. Iš esmės tai Liublino priemiestis. Nakvynę užsakinėjau per www.booking.com maždaug prieš mėnesį iki kelionės. Kaina 2 žmonėms su pusryčiais ir nemokamu parkingu - 199zl (apie 157 Lt). Tiesa, viešbučio aprašyme parašyta, kad nemokamas Wifi viešbutyje, tačiau jis veikė tik prie recepcijos ir restorane.
Štai taip atrodė mūsų viešbutukas
Ir jo gyventojas
Ir jo gyventojas
Įsikūrę viešbutyje ir atsipūtę, nutariame patraukti į Liubliną pasižvalgyti. MB atsisako važiuoti su automobiliu, tai pasiklausinėję pas žmones, einame link mikroautobuso stotelės. Mikriukas atvažiuoja greit, kaina iki galinės stotelės - po 3zl žmogui. Atvažiuojame į tokią neaiškią autobusų stotį, išlipame ir patraukiame ieškoti senamiesčio. Pakeliui einant, matome daug jaunų žmonių, traukiančių žiūrėti futbolo varžybų. Rajonas, kuriuo einame, toks nelabai jaukus, praeiviai nesimpatiški. Galų gale randame senamiestį. Užbėgdama už akių, pasakysiu, kad miestas mums nelabai patiko. Pats senamiestis labai jaukus, bet labai mažiukas - pagrindinė aikštė ir nuo jos besišakojančios gatvelės. Dar gana jauki pėsčiųjų gatvė - Krakowskie Przedmiesce. Ir viskas. Šiek tiek pasivaikštome po senamiestį, turistų ir vietinių nemažai. Pirmiausia apžiūrime Katedrą. Katedra pastatyta 16 amžiuje ir garsėja altoriumi, sukurtu iš libanietiško persiko medienos.
Toliau pasivaikščiojome po Liublino senamiestį. Gražūs senoviniai namų fasadai
Pagrindinė Turgaus aikštė
Papildyta:
Tuo metu, kai buvome Liubline, ten vyko teatralizuotas žydiškų vestuvių vaidinimas. Seniau tai buvo gana gausiai žydų gyvenamas miestas
Kadangi Liublino pilis jau nebedirbo, tai pasidairėme į ją tik iš tolo. O šiaip Liublino pilis - viena iš seniausių karališkųjų rezidencijų Lenkijoje, pastatyta ant karališkojo kelio iš Krokuvos į Vilnių. Pilyje esanti Šv.Trejybės koplyčia statyta dar Jogailos laikais, išlaikiusi 15 amžiaus bizantišką sienų tapybą. Gal ir visai būtų buvę įdomu pilį aplankyti. Kiek skaičiau, įėjimas mokamas, bet nebeatsimenu tiksliai, kiek.
Papildyta:
Dar šiek tiek pasivaikščiojome po senamiestį
Labai pralinksmino užrašas
Pagrindinė Turgaus aikštė
Papildyta:
Tuo metu, kai buvome Liubline, ten vyko teatralizuotas žydiškų vestuvių vaidinimas. Seniau tai buvo gana gausiai žydų gyvenamas miestas
Kadangi Liublino pilis jau nebedirbo, tai pasidairėme į ją tik iš tolo. O šiaip Liublino pilis - viena iš seniausių karališkųjų rezidencijų Lenkijoje, pastatyta ant karališkojo kelio iš Krokuvos į Vilnių. Pilyje esanti Šv.Trejybės koplyčia statyta dar Jogailos laikais, išlaikiusi 15 amžiaus bizantišką sienų tapybą. Gal ir visai būtų buvę įdomu pilį aplankyti. Kiek skaičiau, įėjimas mokamas, bet nebeatsimenu tiksliai, kiek.
Papildyta:
Dar šiek tiek pasivaikščiojome po senamiestį
Labai pralinksmino užrašas
Vasariuk76, labai džiugu vėl skaityti tavo reportažą ...laukiu tęsinio 
P.S. jau iš pirmųjų sakinių supratau, kad manęs nuojauta neapgavo iš sustojimo vietos pernai išbraukus Lubliną
P.S. jau iš pirmųjų sakinių supratau, kad manęs nuojauta neapgavo iš sustojimo vietos pernai išbraukus Lubliną
Toliau einame link paminklo Liublino unijai, pastatytame Lietuvos aikštėje
Pasibastę po miestą, mąstome, ką daryti toliau. 7 valanda vakaro, norisi valgyti. Iš pradžių galvojame pritūpti kokioje nors lauko kavinukėje, o vėliau bandyti grįžti į tą pačią nejaukią autobusų stotį ir laukti mikriuko. Tačiau besikaupiantis tamsus lietaus debesis nieko gero nežada, be to, nelabai norisi vėl tomis nejaukiomis gatvėmis eiti ieškoti mikriuko. Čia pat prie aikštės stovi keletas taksi. Pasiteiraujame už kiek nuvežtų mus į viešbutį ir sutariame už 50 zlotų. Pagal taksometrą būtume sumokėję daugiau, bet kas sutarta, tas sutarta. Grįžtant taksi, užklumpa trumpa, bet gausi liūtis. Grįžę matome, kad mūsų viešbučio restorane kaip tik prasideda vestuvių pokylis. Tačiau šalia recepcijos yra keletas staliukų tokiems, kaip mes. Pavalgome labai skaniai ir gausiai - vakarienė dviems (sriuba, antras ir alus) kainavo 90 zlotų (apie 70 litų). Esame pavargę po kelionės, tai grįžtame į viešbučio kambarį ir griūname miegoti.
P.S. Vestuvininkai šurmuliavo iki 4 ryto
Papildyta:
Tikra tiesa dėl Liublino. Šiaip senamiestis jaukus, bet skirti jam daugiau laiko neapsimoka. O viešbutukas labai patiko, tikrai rekomenduočiau, jei pakeliui, jame apsistoti
Pasibastę po miestą, mąstome, ką daryti toliau. 7 valanda vakaro, norisi valgyti. Iš pradžių galvojame pritūpti kokioje nors lauko kavinukėje, o vėliau bandyti grįžti į tą pačią nejaukią autobusų stotį ir laukti mikriuko. Tačiau besikaupiantis tamsus lietaus debesis nieko gero nežada, be to, nelabai norisi vėl tomis nejaukiomis gatvėmis eiti ieškoti mikriuko. Čia pat prie aikštės stovi keletas taksi. Pasiteiraujame už kiek nuvežtų mus į viešbutį ir sutariame už 50 zlotų. Pagal taksometrą būtume sumokėję daugiau, bet kas sutarta, tas sutarta. Grįžtant taksi, užklumpa trumpa, bet gausi liūtis. Grįžę matome, kad mūsų viešbučio restorane kaip tik prasideda vestuvių pokylis. Tačiau šalia recepcijos yra keletas staliukų tokiems, kaip mes. Pavalgome labai skaniai ir gausiai - vakarienė dviems (sriuba, antras ir alus) kainavo 90 zlotų (apie 70 litų). Esame pavargę po kelionės, tai grįžtame į viešbučio kambarį ir griūname miegoti.
P.S. Vestuvininkai šurmuliavo iki 4 ryto
Papildyta:
QUOTE(Astra777 @ 2012 06 11, 15:01)
Vasariuk76, labai džiugu vėl skaityti tavo reportažą ...laukiu tęsinio
P.S. jau iš pirmųjų sakinių supratau, kad manęs nuojauta neapgavo iš sustojimo vietos pernai išbraukus Lubliną
P.S. jau iš pirmųjų sakinių supratau, kad manęs nuojauta neapgavo iš sustojimo vietos pernai išbraukus Lubliną
Tikra tiesa dėl Liublino. Šiaip senamiestis jaukus, bet skirti jam daugiau laiko neapsimoka. O viešbutukas labai patiko, tikrai rekomenduočiau, jei pakeliui, jame apsistoti
QUOTE(oddity @ 2012 06 11, 15:19)
JB brolis nesigraužė nagų, jog nevyko kartu?
Kaip nesmagu būna, kai paskutinę minutę palieka ant ledo, bet aš vis tiek giliai įsitikinusi, kad su sava šeima (pora, šeimą, jeigu yra vaikų ir vaikai) smagiausia (be jokių pašalinių, tolimų ar artimų giminaičių)
Kaip nesmagu būna, kai paskutinę minutę palieka ant ledo, bet aš vis tiek giliai įsitikinusi, kad su sava šeima (pora, šeimą, jeigu yra vaikų ir vaikai) smagiausia (be jokių pašalinių, tolimų ar artimų giminaičių)
Gal ir graužėsi, bet šiaip turėjo rimtų pateisinamų priežasčių nevykti. Aš tai išvis jei galėčiau, visur viena bastyčiausi - tada priklausau tik nuo savęs, einu, kur nori, su niekuo nieko nereikia derinti
Sekmadienis, gegužės 27 diena.
Rytas išaušta gražus ir saulėtas. 7 ryto einame pusryčiauti. Švediškas stalas itin gausus. Įtarėme, kad buvo pasiūlyta ir kai ko nuo vakarykščių vestuvių stalo Kažkaip iki šiol viešbučiuose nemačiau, kad pusryčiams būtų įvairių mišrainių, farširuotos žuvies ir pan. Pavalgome, išsiregistruojame ir išvažiuojame link Slovakijos. Šios dienos tikslas - pasiekti kitos nakvynės vietą Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose Novy Smokovec miestelyje. Iki jos - maždaug 420km. Važiuojant į pietus, kraštovaizdis po truputį keičiasi, atsiranda vis aukštesnių kalnelių. Man kuo toliau, tuo smagiau dairytis aplinkui. Tolumoje jau pasirodo ir aukštų kalnų Į Slovakiją įvažiuojame nuo Novy Sadz miestelio pusės. Tiesa pasakius, kad jau esame Slovakijoje, išdavė tik užrašai slovakų kalba. Sieną kirtome vidury kalvotų miškų siaurame vingiuotame kelyje, iš kurio vienos pusės buvo uolos, o kitoje pro medžius matėsi tekanti Poprad upė Pirmoje pakeliui degalinėje nusipirkome kelių vinjetę už 10 eurų (10 dienų). Vieną kartą kelionėje buvome sustabdyti policijos patikrinti, ar ją turime. Galiausiai pakylame į 1km aukštį - prasideda Smokovecų miesteliai: iš pradžių Horny, paskui Stary, galiausiai Novy. Truputį paklaidžioję, randame savo pensioną. Nakvynę buvau užsakiusi vėlgi iš anksto per booking.com. Pensionas "Vesna" dviem su pusryčiais, parkingu ir nemokamu Wifi (šį kartą gavome prisijungimo kodą) kainavo 42 eurus. Štai keletas pensiono nuotraukų iš išorės
Prie pensiono mus pasitinka mielas katinėlis, kuris labai nori glaustytis ir būti glostomas
Papildyta:
Užeiname į vidų. Nedidelis prieškambaris, kuriame staliukas, sofa, židinys, pridėta vyno butelių. Toliau mažutėlė recepcija, kurioje nieko nėra. Ką gi, laukiame. Po 5 minučių suprantame, kad visi kažkur dingę. Tuomet pamatau dar vienas duris ir skambutį. Paskambinu - išeina garbingo amžiaus moteriškė ir slovakiškai klausia, ko norėtume. Mes norėtume kalbėti angliškai ir apsigyventi. Tada ji sušunka viršun ties laiptais "Muška, muška". Po kelių minučių atbilda pensiono savininkė, maloni vidutinio amžiaus moteriškė, puikiai kalbanti angliškai. Pamačiusi mus, iškart klausia, ar mes iš Lietuvos. Sakome, kad taip. Tada ji - gerai, einame, parodysiu kambarius. Mes šiek tiek sutrikę - o pasų nereikia. Ji - aa, na taip, turbūt reikia, ir duoda mums užpildyti registracijos blankus. Sako, paskui paliksite recepcijoje. Vedasi mus į trečią aukštą ir leidžia išsirinkti iš dviejų kambarių, kurį norime. Mes pasirenkame, gauname raktus nuo kambario ir išorinių durų (jei kartais grįžtume vėlai), dar parodo, kur bus pusryčiai ir nuo kelių. Ir viskas, darykite, ką norite Toks visiškas atsipalaidavimas ir pasitikėjimas žmonėmis
Dar keletas nuotraukų, kaip atrodė kambarys - jis toks superior tipo - svetainė ir miegamasis atskirai. Kambaryje labai daug paveikslų, knygų, yra mikrobangė ir virdulys.
Vaizdas pro balkoną
Tęsinys rytoj.
Rytas išaušta gražus ir saulėtas. 7 ryto einame pusryčiauti. Švediškas stalas itin gausus. Įtarėme, kad buvo pasiūlyta ir kai ko nuo vakarykščių vestuvių stalo
Kažkaip iki šiol viešbučiuose nemačiau, kad pusryčiams būtų įvairių mišrainių, farširuotos žuvies ir pan. Pavalgome, išsiregistruojame ir išvažiuojame link Slovakijos. Šios dienos tikslas - pasiekti kitos nakvynės vietą Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose Novy Smokovec miestelyje. Iki jos - maždaug 420km. Važiuojant į pietus, kraštovaizdis po truputį keičiasi, atsiranda vis aukštesnių kalnelių. Man kuo toliau, tuo smagiau dairytis aplinkui. Tolumoje jau pasirodo ir aukštų kalnų Į Slovakiją įvažiuojame nuo Novy Sadz miestelio pusės. Tiesa pasakius, kad jau esame Slovakijoje, išdavė tik užrašai slovakų kalba. Sieną kirtome vidury kalvotų miškų siaurame vingiuotame kelyje, iš kurio vienos pusės buvo uolos, o kitoje pro medžius matėsi tekanti Poprad upė Pirmoje pakeliui degalinėje nusipirkome kelių vinjetę už 10 eurų (10 dienų). Vieną kartą kelionėje buvome sustabdyti policijos patikrinti, ar ją turime. Galiausiai pakylame į 1km aukštį - prasideda Smokovecų miesteliai: iš pradžių Horny, paskui Stary, galiausiai Novy. Truputį paklaidžioję, randame savo pensioną. Nakvynę buvau užsakiusi vėlgi iš anksto per booking.com. Pensionas "Vesna" dviem su pusryčiais, parkingu ir nemokamu Wifi (šį kartą gavome prisijungimo kodą) kainavo 42 eurus. Štai keletas pensiono nuotraukų iš išorėsPrie pensiono mus pasitinka mielas katinėlis, kuris labai nori glaustytis ir būti glostomas
Papildyta:
Užeiname į vidų. Nedidelis prieškambaris, kuriame staliukas, sofa, židinys, pridėta vyno butelių. Toliau mažutėlė recepcija, kurioje nieko nėra. Ką gi, laukiame. Po 5 minučių suprantame, kad visi kažkur dingę. Tuomet pamatau dar vienas duris ir skambutį. Paskambinu - išeina garbingo amžiaus moteriškė ir slovakiškai klausia, ko norėtume. Mes norėtume kalbėti angliškai ir apsigyventi. Tada ji sušunka viršun ties laiptais "Muška, muška". Po kelių minučių atbilda pensiono savininkė, maloni vidutinio amžiaus moteriškė, puikiai kalbanti angliškai. Pamačiusi mus, iškart klausia, ar mes iš Lietuvos. Sakome, kad taip. Tada ji - gerai, einame, parodysiu kambarius. Mes šiek tiek sutrikę - o pasų nereikia. Ji - aa, na taip, turbūt reikia, ir duoda mums užpildyti registracijos blankus. Sako, paskui paliksite recepcijoje. Vedasi mus į trečią aukštą ir leidžia išsirinkti iš dviejų kambarių, kurį norime. Mes pasirenkame, gauname raktus nuo kambario ir išorinių durų (jei kartais grįžtume vėlai), dar parodo, kur bus pusryčiai ir nuo kelių. Ir viskas, darykite, ką norite
Toks visiškas atsipalaidavimas ir pasitikėjimas žmonėmis Dar keletas nuotraukų, kaip atrodė kambarys - jis toks superior tipo - svetainė ir miegamasis atskirai. Kambaryje labai daug paveikslų, knygų, yra mikrobangė ir virdulys.
Vaizdas pro balkoną
Tęsinys rytoj.
