QUOTE(Dzenete @ 2010 12 27, 10:44)
O pas mus atvirkštinis variantas ir aš truputi pasimetusi esu.
Dūkrytė nuo pirmos dienos (pradėjome eiti rugsėjį) ėjo su dideliu džiaugsmu, net auklėtoja stebėjo, kad vaikas kas ryt su tokia šypsena ateina i darželi. Ir ilgai tas džiaugsmas neišblėso. Gruodžio mėnesi apsirgome. Nėjome i darželi pusantros savaites. Po jos gryžome lyg ir viskas gerai, bet kita diena jau nuėjo su ašaromis. Pamaniau kad dėl kalėdinės eglutės gal vaikas bijo senelio ar pan, Bet eglutė baigėsi o ašaros nedingo. Toks jausmas kad kas išgazdine ta vaika ar nuskriaude butu. Dabar keliom dienom darzelis uzdarytas. (truko vandentekio trasa) Ryte nuvaževome pasiziureti ar galime eiti ar ne ir tik ivazevus i teritorija ašaros. Ir koks džiaugsmas kai pasakiau kad dar teks pas mociute pabuti. O kas bus rytoj ryta? Jau teks keliauti darzelin
pas mus buvo tas pats is po 2 sav. sirgimo,klyke tik ivaziavus i darzelio teritorija

,as apsisarvavau kantrybe ir skaudancia sirdim palikdavau klykiancia,po 10 min skambindavau aukletojai,sakydavo,kad aprimo,tai tesesi gal pora sav.,pasidare mamyciukas,isikibusi i aukletojos ranka vaiksciodavo,bet su viena diena viskas pasibaige

,dabar jau mandrumui nera ribu

,nepasiduokit jos isterijoms ir asaroms,vaikai tai nujaucia,paprasykit aukletojos,kad skirtu kazkiek daugiau demesio,jei tai imanoma,ir viskas su laiku susitvarkys,kantrybes

ie sekmes