QUOTE(Limcamca @ 2012 06 25, 23:12)
Man dar kilo papildomu klausimu: vaiko 5 metus nesuvaldet, kad nelystu i brolio stalciu?? O kokiu priemoniu emetes per tuos 5 metus?
nu kokiu kokiu - kalbejom, kodel negalima lyst prie brolio daiktu, kad norint kazko - reikia atsiklausti, papsiprasyti (aisku brolis neduoda), suvalgius brolio guma, ejom abi jos atpirkti (jai pirkta nebuvo, nes ji jau suvalge brolio), graudinimai visokie - kad va mokytoja broli dabar bars, nes ji pripaise, suplese, sukarpe jo sasiuvini, pazymiu knygele, knyga, vertimas atsiprasyti ir pan - dar vardint ar gana?
QUOTE(GiedrėM @ 2012 06 26, 13:30)
Man irgi tas žodis labiausiai užkliuvo visoje istorijoje
Aš tai savo vyresniajam visada sakau, jei sulaužysi brolio ar kieno dar žaislą, turėsi atpirkt iš savo pinigų (močiutės vis duoda metalinių litų, turi keliasdešimt prikaupęs). Toje situacijoje kažką panašaus būčiau dariusi, kad mergaitė pajustų nuostolį. Ir nepuolu čia aikčiot: vaje, ką Jūs iki 5 metų darėt? Gal koks momentas ir praleistas, ne man spręst ar jį nurodyt. Jei tėvai padarė klaidų auklėdami/augindami vaikus ir po to jiems iškyla panašių problemų, tai jau atimt tėvystės teises?
o kuo negrazus zodis ozka

- kai ji maudos as ir varle pavadinu, kai trinas aplink - kate - ir, nusikaltimas ???
Mazoji pas mus pinigu neturi asmeniniu, o ir nesupranta ju prasmes kol kas

Jei zinotumem kad klystame - neklystumem

, nors ir nemanau kad klydau - jei situacija butu galima pakartot - elgciaus lygiai taip pat
Ji lupt gavo ne tik todel kad eilini karta lindo i stalciu, bet ir uz elgesi po to - ji issinese slapcia (nes zinojo kad negerai daro) i darzeli, dalinos ne savo zaislu su draugais, ismete daugiau nei puse rinkinio - negana to, ijunge "durniu" - ir ka jus man padarysit, ir kita karta nesiuos, noresiu ir imsiu - va ir buvo jai irodyta, kad neims, nesines ir apskritai ta tema diskusija baigta - ne tavo, vadinas nelendi

Rupi - paprasyk, atsiklausk
Papildyta:
QUOTE(rutax @ 2012 06 26, 14:51)
Kriiste, o ar tai vienintelis kartas, kuomet buvo imtasi diržiuko? Kadangi jau taip paatviravot, norėtųsi padiskutuot iki galo. Ta prasme, mane domina, kaip jūs spręsdavote sudėtingas situacijas iki tol ir po to. Jeigu tai buvo pirmas kartas, tai ar teko vėliau imtis diržo, ar pagrąsinate, kad gaus diržo? Jei ne pirmas - tai koks buvo pirmas kartas? Ir - ar auklėjate brolį diržu?
ne, ne vienintelis

Ir brolis yra gaves, ir daugiau, nes su juo daugiau bedu kilo - plestis nematau prasmes, nes apart kritikos kaip as taip galejau - nesulaukiau, o va diskusija buvo uzvesta tuo tikslu, kad rast alternatyvu dirzui tam tikrose, konkreciose situacijose (be kaltinimu ir pykcio - tik siaip, ale diskusijose gimsta tiesa)

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."