QUOTE(Limcamca @ 2012 06 26, 20:52)
Be abejo pirma diena ilys. Ir dar kaip. Bet, ketvirta diena, pajutusi kazkokiu pasekmiu skoni (tai buvo jusu dirzas, bet galejo buti ir pvz. jos zaislo paemimas) tikrai nebelys. Nes, vaikas zinos, cia yra riba, ties kuria as pati turesiu pasekmiu ir to daryt neverta. Vaiko reakcija i dirza ir kt bausme, bus lygiai tokia pati, esme, - tik jusu pasirinktas budas. O, siaip jo, kazko isaukleti vaika, gali uztrukti savaite, menesi ar ilgiau.
Dabar vel: rasai, kad nuolat turejai saugoti, tai voulia... ji pakankamai daug demesio gaudavo del sito reikalo. O, jei priejo, rado spyna, ner kaip to demesio paprasyt, vadinas neidomu, - susigalvosiu ka kito. Blogas demesys, - vaikui lygiai toks pat demesys.
Pas mus yra taip: didziojo stalas yra sventas. Kad ir ka jis ten paliktu, - mazas imti negali. Lygiai tas pats, ir su mazojo stalu, - prie jo kisti nagu negalima. Ne vienam. Ir, lygiai tas pas su mano ir MB miegamuoju, be musu leidimo vaikams ten kojos kelti negalima.
ne, del sunaus daiktu - pas mus biski kita situacija, ji ten ilenda, nutaikius momenta kai mes nematom, is pradziu, kad bausti kazkaip - ji buvo maza, nebutu supratus to, parodai nu nu nu, atimi ka paeme, paaiskini, kad cia brolio ir imti negalima, ugtelejus - tie pokalbiai ilgejo, nes nu ji pas mane tokia teisybes ieskotoja, klaus, provokuos - kodel negalima, cia gal jos, gal jai irgi reikia - aiskinames, kad nu ne - brolio ir taskas, brolis jos daiktu neima, jos lelyciu i mokykla nesinesa, o va ji kai eis i mokykla - ir jai visa tai pirksim, ir broliui neduosim prirasyt, plesyt ir karpyt, dar ugtelejus - nu va radau brolio patalyne flomasteriais ispiesta (ten jo megstamiausia, su hariu poteriu) - nu asaros upem rieda - idaviau muila i dantis - atplauk dabar ko pridirbai - ups, suklydau - jai patiko

, bet nu nieko, isplovem, surijo brolio guma, baremes, aiskinomes, kad broliu sirdute skauda, ejom pirkt kitos gumos, aisku reik ir jai - ne, tau daugiau jos nebus dabar, nes tu suvalgei brolio, nubliove posma, gailedama atidave broliui - ir ka? Sulapnojo jo saldainius - liko popieriukai - nu ir tas pats per ta pati - ir ne visada as ja pagaunu nusikaltimo vietoje, daznai kai jau jis pasigenda kazko, arba va isgirstam zaidziant su DS (mirtinai jo reik) - nu kaskart ir mucijames... Kol va mergina paslapcia neissinese. Tada jau buvo griezta bausme - dirzas, ir ne tik del to kad lindo, bet ir kad paslapcia issinese i darzeli NE SAVO daikta, ji ismete, isdalino vaikams ir dar vaipes - su tuo kartu viskas issisprende - nebelenda, nebeima, bet vaipos
tai nebuvo kasdieninis demesys, karta i savaite, du tris kartus i menesi
o kaip pasiekei, kad tie stalai yra sventas reikalas? Nu biski irgi kita situacija, taviskiai irgi panasaus amziaus gi - tad zaislai irgi daug maz panasus, kaip ir poreikiai - nebera to skirtumo, gali viska pirkt po du - ir nebus mustyniu
Papildyta:
QUOTE(GiedrėM @ 2012 06 26, 20:59)
O nuo kada dukrai negalima imt didžiojo daiktų? Ar seniau nebuvo taip: ai, maža dar, nesupranta; tu jai duok, nieko gi nepadarys. Aš pati paklausdavau savo vyresniojo (apie 3m), ar jo broliukas (tada dar iki metų) gali paimt jo žaislą. Jei ne, tai klausiu, kurį galima.
Dėl to pavadinimo ožka... Aš į savo vaikus irgi kreipiuosi katinėliai - kai meilūs apsikabinimai, varliai - kai išdykauja. Bet ne viešai juos kažkaip žeminančiai vadinu. Ar nepasakote, kai pvz sudaužo puodelį netyčia: ot kerėpla? Ginkdie, nenoriu užsipult, bet kažkaip trūksta pagarbos iš abiejų pusių: tiek iš Jūsų dukrai, tiek ir ji negerbia brolio.
O jei neturi savo pinigų, tai galima pasakyt, kad parduosit jos kažkokį daiktą, kad atpirktumėt. Mūsiškiui kartą užėjo noras pakalt metaline mašina stalviršį. Pasakiau, kad tavo pinigų neužteks stalui naujam, reiks dar lego parduot.
yra daiktu - kuriu niekada nebuvo galima imti

tik kol ji buvo maza - ji paprasciausiai nelysdavo i ta kambari, tik miegodavo jame - tad ir problemu nekildavo

Broliui daiktu atiduot jai niekad neprievartaudavom, tik sakydavom - jei nori zaist tuo ar anuo, o jai labai reik - zaisk savo kambaryje
del pavadinimo vaiku - tai jau cia zodziai maziausiai turi reiksmes - juk veikia intonacija, veido israiska - jei islieja piena - pasakau kad ji ar jis kerepla, bet svarbu intonacija kuria tai pasakai, jie ir patys sako, nu kokia as kerepla, vel kelnes purvinos - ir pasijuokiam visi - bendravimo budas kiekvienoje seimoje skirtingas
pas mus tai neveikia, jokios priemones su jos zaislais neveikia - nes ju pas mus daug, as daug ka perku darbui, tuo paciu ir jai - ir tie zaislai nuolat migruoja, didele kaita, rotacija - atsiranda nauji, dingsta seni

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."