Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuokit

ne tai iliustracija to, kad be vaiku auklejimo yra ir kitu rupesciu, tad kartais pasirenkamas trumpesnis kelias tikslui pasiekti, neapkraunant saves papildomom problemom
As nesiguodziu ir tikrai kaip jus issireisket atkakliai neirodineju - kad smurtas yra geris, kiek man imanoma - irgi vengiu jo, bet kiekviena karta, kai esu sudavus savo vaikams - atsakingai galiu pasakyt - man tada tai buvo iseitis, ir as del to nesigailiu, jei susiklostys tokios aplinkybes - vel tuo naudosiuos, bet vaikai auga, samoningeja ir vis dazniau gaunas susitart graziuoju
Papildyta:

, man kol sunus mazas budavo - tik va palik keliom minutem, tai jei pasakysi kad va nelysk prie virykles kol manes, nes uzsimesi puoda, ar va neimk to, nes... - tai 100% buk tikra, kad jis patikrins ar tikrai taip nutiks , jei nenori kad kur ilystu, geriau nutylet, nes pats to gal ir nesugalvos

Jei spės pirma pasišaukt o ne nukrist. Nesakau, kad vaikams draudžiama aplamai laipioti karstytis, bet įvertinant saugumą ir jei matai, kad tai darosi nesaugu, nors vaikui gal taip ir neatrodys, manau tėvų pareiga yra nutraukt nesaugų žaidimą kol neįvyko rimta trauma.

bet kaip jūs galite žinoti, kad jau tikrai nesaugu? kartais atrodo, kad jau dabar tai tikrai grius, o vaikas puikiausiai išmanevruoja ir net, atrodo, nepastebi, kad ta situacija buvo. reikia leisti vaikui išmokti pajausti savo galimybių ribas. ir, dar kartą pasikartosiu, tas turi būti daroma nuo pat pradžios, kai vaikas tik pradeda judėti (šliaužioti). esu įsitikinusi, kad vaikas, kuris žino, kiek jis gali ir kiek jam pačiam yra saugu, užlipęs per aukštai nepuls stačia galva žemyn, o gebės įvertinti situaciją.

Čia labai individualu ir nuo vaiko priklauso.
Gal mano vaiko buvo geras vestibiuliarinis aparatas, nes vos išmokęs ropot tokiom aštunkėm aplin stalo ir kėdžių kojas ropodavo- nei įbrėžimo. Tuo tarpu paskui jį bandantis sekti jo pusbrolis, visus aštriausius kampus "susirinkdavo" ir jo mamai nelikdavo nieko kito, kaip tokį lakstymą postaliai uždrausti, kai tuo tarpu aš galėdavau sau ramiausiai į tai nekreipti dėmesio. jei pusbrolio mama būtų nekreipus dėmesio, tai nežinia kiek kartų vaiko veidas būtų siunamas traumpunkte.

jo, visada taip sakoma, nuo vaiko priklauso. bet kai pasigilini, supranti, kad baisiai daugi ir nuo tėvų priklauso.

Aš, vakar rinkausi šį variantą, matysim kiek jis suveikė šiandien vakare



Taip, pati vaiko reakcija yra labai svarbi. Mes su vaikais esame sutarę, kad prieš mus atsikalbinėti negalima, - tačiau su mumis galima derėtis. Taigi, dažnoje situacijoje priklauso daug kas: ir balso tonas, ir kūno kalba ir pan. Bet, jeigu matai, kad vaikas piktybiškai, tiesiog bandydamas tavo kantrybės ribas, elgiasi blogai, - tuomet taip, - diskusijos nėra, yra tik pasekmės už tavo elgesį.

Jūsų pavyzdys tobulas Pas mus deja taip nėra, nors kita vertus, tarp vaikų tik 2.5 metų skirtumas, tačiau jie nuo mažumės, ne vyresnis ir jaunesnis, bet dauguma atveju lygūs draugai.



Visdėlto dauguma iš mūsų kalba iš asmeninės patirties. Jūs sakote, kas atsitiks. O, aš prisiminus tai, kad mes ilsėjomės prie Atlanto vandeno, vienoje iš labiausiai banguotų vietų Europoje, - nedrįsčiau sakyti, kas atsitiks. Ir, taip, - ten sekundės reikalas, kad vaiko ant kranto nebeliktų p.s. vaikas 7-metis.

** Su antru jūsų punktu sutinku, taip, tai kūrybiškas procesas



Na, jeigu jūsų vaikas eidamas pakeliui, pastoviai bandys išsinerti iš jūsų rankos ir pabėgti į autostradą, vis dar tikėsitės, kad jis išlaviruos?

kalbam apie tai, ar leisti vaikui lipti į medį, o ne kažkokias extreme situacijas. gi nesakau, kad paleisk ir tegu žinosi. vaiko paleidimą į autostradą galėčiau sutapatinti su lipimu į medį, kai žinai, kad medis papuvęs ir šakos tikrai jo neatlaikys. ir su tuo vandenynu tas pats. jeigu jau jis ten nesvietiškai banguoja, tai aišku, kad neleisi gi. čia kažkaip keistai viskas susisuko ir dar ne į temą.

Kad gal susiję? Gi ne šiaip sau to vaiko į medį neleidi, bet, kad tam yra priežastis. Lygiai taip ir jūroje ir vandenyne, ir šalia autostrados.

tas tai taip, tik kad tema apie rykštelę

Esu grieztai pries vaiku musima..tiesa pasakius pries bet koki fizini/psichologini smurta pries vaikus..Ir tikrai manau, kad auginant vaika galima to isvengti..Tiesiog bendrauti kaip lygus su lygu, visada jauciant atsakomybe isugdyti laisvai mastancia kurybinga asmenybe..Mes, suauge, jokiais budais neesame virsesni ar pranaseni uz savo vaikus, tik fiziskai stipresni..Tai kodel, tik ta turima jega naudojames? Juk dabar visur skaitom apie gyvunu teises, kaip negalima ju musti ir pan., o vat vaikui per uzpakali uzduoti galima??? Lygiai ta pati situacija su draugais, seimoje su vyru, juk uz netinkama poelgi neemam bizuno savo mylymajam?
Vaiku baudimas fizinem bausmem turi giliai isisaknijusias tradicijas, kuomet buvo svarbu isugdyti paklusnu, mazai mastanti zmogu arba pagalbinika ukyje ir pan..Dabar situacija pasikeite..Zmoniu pasaulyje ir taip virs 7 milijardu, todel bet kokia kaina siekti seimos papilnejimo neverta..manau, kad vaiku musimas daznai kyla is nepasirengimo tureti vaiku..Studijos, netinkama finansine, seimynine, emocine padetis, nuovargis, blogas darbas, blogas virsininkas, nesugebejimas atisirboti nuo viso to..ir t.t...Vaika auginti yra darbas, tam kad isauginti asmenybe gebancia prisitaikyti ir pasiekti kazko daugiau dabartineje visuomeneje yra labai didelis darbas, todel pries susilaukiant vaikelio reikia labai gerai apsvarstyti ar tikrai sugebesite ta padaryti..Negalima vaikam uzkrauti savo komplekus, probelmu, nuovargio..Grubiai tariant jie neprase buti gimdomi, cia jus apsisprendeti tureti savo palikuoniu, todel gerbkite savo pasirinkima..Dirbkite su savimi, pirma turite mokytis jus vidines, dvasines ramybes, o tada ir su vaiku bus lengviau susitarti ir ziurek rykstes nereikes, nes manau, kad nera pats maloniausias jausmas vanoti vaikui per subine....

gražiai surašyta
ir apskritai, įdomu, kiek kursų išklausė, kiek knygų apie vaikų auklėjimą perskaitė tos, kurios teigia, kad vaiko lupimas - tinkama auklėjamoji priemonė.

daug