Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuokit

Tik gal tas bausmes skirtingai suprantame. Jeigu mažas vaikas, paėmęs kokį svetimą daiktą, jį laužo, o kai pasakai, kad to ir ano nedarytų, o jam taip smagu, kad toliau laužo, paimi tą daiktą. Ar tai bausmė? Aš tai laikau bausme. O gal įmanomas kitoks šios situacijos sprendimas?

Aš taip pat manau, kad galima užauginti gerą, draugišką ir visokį kitokį vaiką, jo nelupant, nestatant į kampą, neuždarant kambaryje ir neprigalvojant kažkokių kitokių neadekvačių bausmių.

Reikėtų. Tik tuo keliu einant gali prireikti gerokai daugiau laiko ir lėšų. Mano dukra dar ir dabar, būdama 10 metų, kai sugalvoja kokią "fix" idėja, ant bangos būna, kad nesusimąstydama paima ką nors, ko jai prireikia tai idėjai realizuoti. Mes turim laiko ir lėšų pasekmėm taisyti, tai ugdom supratimą ir empatijos jausmą, paaiškindami ir sumokėdami, jeigu reikia. Kokia bauda už vaistinėlės neturėjimą automobilyje. Policininkui paaiškinimas, kad ugdai vaiko empatijos jausmą nesuveikia, susimoki ir gali ugdyti toliau O ką vaikas, ištaisėm "išsilavinimo spragą", dabar žino, kad vaistinėlė automobilyje turi dvi paskirtis: "skubios priemonės, jeigu kas nutiktų" ir "pagal eismo taisykles privaloma automobilio įranga", kurios nesant tenka mokėti baudą. Nes ji iš bendro supratimo išmąstė tik dėl pirmo punkto, todėl pasielgė "atsakingai" - vaistus supylė į maišiuką, jai tik dėžutės reikėjo



Aš tai minčių neskaitau, aš paprastai klausiu, tike savų, tiek ir svetimų, kai jau kažkas įvyksta, kad suprasčiau motyvus ir galėčiau tinkamai sureaguoti kitą kartą.

Kadangi su dukra turime panašią problemą dėl daiktų ėmimo, ir sprendžiame "ilguoju keliu", t.y. ne bausmėmis ar pasekmėmis, o laukimu, kol sąmoningumas bus toks, kad sugebės adekvačiai įvertinti prieš priimdama sprendimą paimti daiktą, tai dešimtis kartų yra šnekėta apie tai abiems ieškant, kaip jai daugiau į tokias situacijas nepakliūti.
O Jūsų nusakyta antroji mintis irgi būna vaiko galvoje. Tik dėl paryškintos dalies, bent jau pas maniškę ten eina "man reikėjo tam ar kitam, maniua, kad paėmus pažaisiu ir padėsiu, nieko neatsitiks, paskui pamiršau".
Dar papildžiau "maniau, kad neleisit, o man labai norėjosi". Va, šitojii dalis, nelengva. Nes tenka pasakyti, kad tikrai būčiau neleidusi. Jeigu tikrai kažkas įvyksta, ir ji savo akimis pamato,k ad neleidimas būtų pagrįstas, tada dar dar. Bet jei visgi nieko neįvyksta, dažniausiai ji lieka su nuostata, kad buvo teisi. Kaip jau sakiau, jei kelias yra be baimės, bausmių, manipuliacijų, labai jau netrumpas jis gaunasi.



Nėra ir negali būti santykių, kuriuose nebūtų jokių nesusipratimų ar nuosoakudų. Todėl negąsdina manęs tos pacituotos mintys. Nepalieku aš vaikui kančios, dešimtmečiais nešiotis nuoskaudas ir skaudžias mintis dėl konfliktinių situacijų, nesusipratimų, neteisingo tėvų elgesio ir neteisingai pritaikytų preimonių. Jeigu mintį turi, tai ją ir išsako čia ir dabar.
Esu girdėjusi ir "norėčiau, kad jūsų nebūtų", ir "geriau gyvenčiau vaikų namuose",ir "pasigimdyk tu tą sesę atgal", ir "kodėl Jums reikėjo tų dviejų vaikų",ir "primušiu tave, kai užaugsiu","kokie jūs beviltiški ir nieko nesuprantat".
Savo patirtimi remdamasi galiu pasakyti, kad nei tėvų klaidos, nei diržas nepdaro tiek žalos ir nepastato tiek barjerų tap vaikų ir tėvų, kiek sunkiu momentu iš vaiko lūtų išsprūdusio pykčio ar kaltinimo paneigimas, piktai nukertant "nutilk, eik į savo kambarį". Taip, vaikai nutyla, bet galvoti nenustoja. Tada ir reikia nuoskaudas lieti po dešimtmečių SM temose.

Atleiskit man, bet šiek tiek nesuprantu, ką norite pasakyti. Tai, kaip Jūsų keli paskutiniai pasisakymai skamba man, yra maždaug taip: "Jeigu turi lėšų ir laiko, tai tada jau kalbėkis, lauk, ugdyk, o jei neturi, tai duok diržiuku ir ramu. Abu metodai vienodai tinkami". Man tai skamba keistai ir galai nesusieina, tad manau, kad kažką kitą norite pasakyti, nei aš perskaitau.

1. Kodel vaikas paeme svetima daikta? Ar savo namuose, ar sveciuose, zaidimu aiksteleje..Manau yra daug svarbiu aplinkybiu..Jei pas save namuose, kai svecias buvo perspetas laikyti daiktus vaikui nepasiekiemoje vietoje, nereaguociau..
2. Ar vaikas ta daikta tikrai lauzo, gal jam idomu kaip jis veikia is ko pagamintas, kaip jungiasi..tuomet kartu su vaiku apziuretume daikta, jam paaiskinciau kaip jis vaikia, is ko pagamintas, tada daikta grazinciau seiminiku;
3.jei vaikas daikta tikrai lauzo, net ir paprasytas to nedaryti, paiimciau ir atiduociau seimininkui, paaiskinus, kad daiktu lauzyti, o ypac svetimu, negalima.
4. Bent jau mums daznai pasitaikanti situacija, kad patysi suauge daznai duoda savo daiktus vaikui "pazaisti" , as visada perspeju, kad neduotu, nes sugadins, sualuzys. Jei vaikas ta daikta is tiesu pradeda lauzyti - nereaguoju.

Nemanau, kad yra bausme paimti daikta is vaiko ir atiduoti ji seiminkui,pries tai paaiskinus kodel taip darai.
Bausme, kai daikta atemi, o tada vaika apreki uz netinkama elgesi..Is to vaikas nieko nepasimokys..

Noriu pasakyti, kad prieš siūlant alternatyvą reikėtų bent minimaliai įsigilinti į pasakojančio situaciją. Man ta bauda ar naujo daikto pirkimas gal šiaip smulkmena, o kitam gal dėl to reikia ant sausos duonos sėdėti mėnesį. Nes tikrai gaunasi kaip tam pasibėdavojime.

Skundžiasi moteriškė: "Už paskutinius pinigus iki atlyginimo nupirkau mėsos, prikepiau kotletų savaitei, padėjau ant stalo, kad atvėstų prieš dedant į šaldiklį. Kol nubėgau prabudusio mažojo nuraminti, dičkis įleido šunį į virtuvę ir tas visus kotletus suėdė".

Kita guodžia: "Kaip tave suprantu. Va sūnus irgi susigalvojo ir savo lėkštę su kotletu jorkui pakišo. Tai teko skambiti į virtuvę virėjui, kad kitus pietus vaikui neštų ir veterinorių kviesti skubiai jorkui skrandį plauti, kad kokia alergija neprasidėtų".

Taip ir gyvenam kiekviena savo pasaulyje.

kadangi išsiaiškinome, ką vadiname bausme, pasakysiu, kad nuoširdžiai tikiu, jog Jūs galite niekada gyvenime nebausti savo vaikų ir užauginti juos nuostabiais žmonėmis. palaikau tokią poziciją, nes, mano požiūriu, ji yra lengviausiai įgyvendinama. vis dėlto nusprendus bausti (ta prasme, kurią Jūs vartojate) yra labai sunku nuspręsti, kada ir kiek to baudimo reikia.
Papildyta:

ačiū už paaiškinimą
taip, žinoma, universalaus patarimo nėra. bet apie principinius dalykus juk reikia kalbėti?

o as turiu nuoskauda - kad tevai manes nelupe, o nubaude kitaip - man daug skaudesniu budu - neisleido i dainu svente, kuriai ruosemes visus metus ir praejom konkursa pirma kart (pries tai visad mus atmesdavo) - del to, kad susikloscius aplinkybems, nelankiau vieno dalyko pamoku visa trimestra (savavaliskai) - bet buvau pazangi mokine, ir ta trimestra atsiskaiciau siaip, savarankiiskai, mokytoja nusistebejo, kad is manes to nesitikejo, o va tevai - "nubaude"... As jau pati buvau gana suaugus ir zinojau ko prisidirbau, pati ta kose issrebiau, ir buciau sutikus su bile kuo - dirzu, kisenpinigiu ar bile ko atemimu, isbarimu ir pan - bet jie kirto skaudziausiai, manau ne visai pelnytai - tad tame skyrely gali pilnai atsirast ir ne del lupimo nuoskauda

siūlau tuoj pat ir nedelsiant išplauti skrandį, o ne pokalbius apie alkocholio žalą pradinukui aiškinti. Apie nepažįstamus dėdes po procedūros. Ką gėrė iš tiesų- nežinia, kas ten per "alus" ir kas dar ten kas gi žino. Kad pasisakė- pagirti.

Tai jus jausdama nuoskauda del sio ivykio,geriau lupate vaikus nei pasielgiate gal ne taip kaip tevai(nepateisinu jusu tevuku,nes galejo surasti budu ir kitaip nubausti,nes jusu pastangos visus metus ruostis tokiai sventei,manau atsipirktu ir lengvesne nuobauda),bet alternatyva galima surasti.Taigi,nejau jus norite,kad jusu vaikai jaustu panasia nuoskauda,nes kaip pati matote,tai lieka pasamoneje ir jei jums atrodo,kad teisingai nubaudete,vaikams gali taip neatrodyti,kaip ir jums neatrode

Na jusu tevai suklydo...Atleiskite jiems ir nelaikykite nuoskaudos - Jus suaugusi moteris
Jusu uzduotis dabar isugdyti savo vaikus taip, kad jie po n metu nerasytu panasiuose forumuose apie savo vaikystes nuoskaudas..

tai as ir nepykstu, tik va prisiminimas ne koks... Todel stengiuos vaiku impulsyviai nebaust ir ilgalaikiu bausmiu netaikyt

Lupimas nėra alternatyva kitokioms, taip pat neadekvačioms bausmėms. Tiek lupti, tiek šitaip, kaip Jus nubaudė, yra, mano supratimu, neteisinga. Kaip dainų šventė susijusi su kažkokios pamokos nelankymu? Nu niekaip. Kaip ir lupimas. Todėl laikausi nuostatos, kad bausmės, jeigu jau jos taikomos, turi būti susijusios su įvykiu. Nėjot į pamokas (tarkim, būtumėt neatestuota tais metais), tai liepčiau gal susijusius su tom pamokom darbus daryti per vasarą ar ką. O kad jau pati susitvarkėt, tai iš viso nėra ko bausti. Iš tiesų, man atrodo, Jūs tai prisimenat vien dėlto, kad jautėtės nubausta nepelnytai. Jeigu jaustumėtės nusipelniusi, tai ar lupimas, ar neišleidimas, ar dar kažkas nebūtų taip įstrigę į atmintį.


prajuokinot