Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuokit

is dalies sutinku - kai ka atsimenu irgi, uz ka buvau bausta - bet nuoskaudu nelike - muset teisingai gavau i kaili

Kodel jus prajuokino? Ne aišku kas ne aišku ką davė jūsų vaikui... Aplamai tai pirmas dalykas butų skbutis į policija.

nu man pasirodė juokinga, kai žmogus klausia, kaip auklėt, o atsakymas - skrandį praplauk. galvojau, juokas čia

o musu dvimetes tai visiskai neveikia kiekviena karta taip iseinam is zaidimu aiksteles, o sekanti karta atejus (po ilgesnio laiko tarpo, nes bausme tokia buna), ji vel ta pati daro nu ir kaip jai isaiskint?

O kodel blogas pasiulymas sustabdyti abu vaikus?jei vyresnysis nevazinetu, tai mazasis is paskos to nedarytu.pirmasis greiciau pradeda vaziuoti - mazajam irgi yra noras ji pakopijuoti, taip ir susidaro palankios aplinkybes, kad gali ivykti "avarija".paprasciausiai galima abu sustabdzius, vyresniojo paprasyt, kad jis truputeli palauktu, kol broliui nusibos laukt, kad galetu is paskos sekioti ir uzsiims savo veikla, arba vaziuos i kita puse.



na, as nesu tokiu saltu nervu, kad galeciau stoveti ir laukti, kol mano vaikas iskris
apturejom uzvakar toki atveji zaidimu aiksteleje, lipa aukstai, kai pasakai, kad negalima, lipa dar auksciau dabar jau tikriausiai apsieisim tik parku

bet su tais medziais vel tas pats, jei vaikas, lipdamas ir neapskaiciaves kiek gali uzlipt ir kiek ne, nukris?susilauzys kanors, ar smegenis susitrens?kas kaltas bus?vaikas ar medis?nes tevai nepripazins, kad vaika neteisingai auklejo, leisdami jam paciam spresti

visu medziu juk neiskirsi, kad vaikas neliptu i juos (cia kaip su tuo pasiulymu, kad reikia brolio stalcius uzrakit, arba jo kambari uzrakint), juk neuzdarysi vaiko tamsiame ir tusciame kambaryje, kad jis nieko neimtu


D D, ka jus snekat jura - ne ezeras, ji niekada nestovi vietoje (ta prasme nenustoja banguoti), o jei nespesite paciupti net ir stovedama salia? net vonioj (prileistoj, kad ir kelis cm vandens) negalima nuo vaiko nei sekundei atsitraukt.tai kas tada kaltas bus?jura?o gal miesto (prie kurio jura) meras, kad leido jurai banguot, kol jus tokius bandymus su vaiku atlikinejot?va taip ir iskrenta vaikai pro langus, is balkonu ar kitaip susizeidzia
na, nebent tevu mastymas (visokiu gi yra), toks, kad nu nuskendo (nes nesuprato, kas galima ir kas ne), tai tiek to, pasidarysim kita (o ji taip pat auklesim, nes must negalima), tai tures pats sau ribas nusistatyti, kiek jis gali.
jau tokiu atveju, geriau viena karta per ruriuka pliaukstelt (aisku pries tai bandant visus budus, kad isvengt "berzines koses",) negu kad visa gyvenima grauztis ir verkt prie kapo, kad del tavo kaltes (ar per didelio noro vaika laisvai aukleti) mire tavo vaikas


va, saviske jau kelinta savaite auklejom zodziais (ir vel, is pradziu graziai, kad negalima, kad uzsigaus, paskui jau ir griezciau), nu ir ka, vakar, (vel eilini karta), pasiciupus dekuti, uzsidejo ant galvos ir leke (pries tai jau kelis kartus buvo jis atimtas), ir krito i metaline staliuko koja atsitrenke, rezultatas - nuskilo dantukas, ir sutines zandikaulis su didziausia melyne verke gal kokias 20 minuciu, o po kiek laiko, vel lakste uzsitempus maikute ant galvos tada jau truko man kantrybe pliaukstelejau vel ir i kampa pastaciau, paaiskindama uz ka

paziuresiu, kaip siandien atsikelusi ateis nes daznai rytais ateina su savo kaldryte (jos gi nepririsi prie lovytes, nes velgi - pavojinga) ant galvos

Na, dabar jau gales pulti mane, "nemusancios" uz ta pliaukstelejima.nors tiesa sakant, nebepamenu kurioj temoj (gal ir sitoj, tik senesnej) buvo tokia viena mama, savo vaiku nemusanti, o kaip veliau isaiskejo, kad visgi muse savo vaika, nors garsiausiai reke, kad vaiku nemusa ir kaip su jais graziai susitaria, o tai darancias mamas, vadino netikusiomis mamomis ir pan.

* O kodel reikia stabdyti vyresniji,juk mazasis neklauso,o ne jis. Kodel bandoma manipuliuoti kitu vaiku,jei mama nesusitvarko TIK su mazu? Va taip ir psichologiskai nuteikia vyresnius vaikus pries mazesnius,ju nemyleti,nes apribojjama ne tik mazesnio laisve,kuris neklauso,o ir nekalto,vyresnio O ne paprasciau su mazesniu nueiti i kita vieta,kad didesnis galetu vazineti,o ne abu nubausti(tai vadinu nuobauda,nes kitaip nesuprantu kuo detas vyresnis vaikas)
** Vaikas bando ne savo jegas,o bando tevu(mamos) kantrybe.Manote,kad apsiribojus parka be medziu,be karstyniu, vaikas pamates kitur,nelaipios? Jam kaip tik bus didesnis noras uzlipti,nes juk tevai neleidzia. Su vaiku reikia susitarti,paaiskinant kokios gali buti pasekmes. Pastebejimas,kartais atrodo,kad tevai mano ,kad ju vaikai neprotaujancios butybes,deja...
***Taip,galima ir sriuboje paskesti,bet...tam ir yra tevai,kad apsaugoti nuo pasekmiu,bet tai nereiskia ribojimas ar neleidimas kazko daryti,isspres visus kylancius pavojus. Geriau salia bunant pamokinti,parodyti,paaiskinti,nei is vis uzdraudziant net bristi i jura ar ezera,ar net vonia.
**** Va pati pasakete,kad jusu kantrybe truko. Ar vaikas kaltas,kad jusu nervai netvarkoje
***** TAi jusu vaikas,gyvenimas...nesiruosiu moralizuoti,bet...sakoma,gyvenime viskas grizta bumerangu. Nesakau,kad jusu vaikas jus mus( kazkodel tik taip suvokia toki pasakyma,musancios mamos ),nes tai perkeltines prasmes pasakymas.Kaip sugebesite si pasakyma suprasti,taip suprasite.

Nu ziuriu diskusija isibegeja ir darosi idomesne Labai pritariu abieju Sauliu mintims Ka is pat pradziu norejau cia pabresti, kad bet kokia bausme(tradiciniu suvokimu) yra agresija pries vaika ir vaikas is to tikrai nieko nepasimokina, nebent kita kart buti atsargesnis,kad nenutvertu nu ir tam tikro elgiasio modelio :kas stipresnis, tas teisus
LAbai dziaugiuosi, kad yra moteru, kurios tai suvokia is kart, man ,deja, reikejo skaudzios patirties, tai ismastyti, nes mano vaiku nu neveike jokios bausmes ( sunui daugiau kliuvo ), o maciau tik zala ir paciai liudna buvo ir perejau per daugeli mastymo faziu cia aprasytu, o kas bus, jei bus....kol suvokiau, kad veikia pavyzdys ir pokalbiai. O is bausmiu eros dar ir dabar kilusias problemas reikia tvarkyti ir kaip net keista bebutu maziausias neigiamas poelgis vaiku atzvilgiu labai giliai isitvirtina ir labai sunku ji isgyvendinti. Prie auklejimo priemoniu priskirciau ir pasakas, jei matau kazkoki vaiku elgiasi, kuris man nepatinka, seku pasaka:pvz apie gobsiuka suniuka, ar kaip nuo nesvaraus berniuko/mergaites visi rubai ir zaislai pabego. Kol kas tos pasakos labai veikia
O del tu neva pavojingu situaciju, tai cia daugiau tevu vaizduotes bedos, nei vaiku realus neatsargumas. Man ir paciai baisu butu ziureti i tai ka mes vaikystej isddarinejom :DSvarbu ismokti galvoti pozityviai ir neprisikurti neigiamu situaciju,kurios ir issipildo, nes musu mintys labai galingos ,ypac mamu vaiku atzvilgiu.
DAr viena mintis, kad didziausios bedos kaip matau musu visuomenej yra dvi :vaikai neturi tinkamos aplinkos augti, auga miestose, kur mazai gamtos ir atitinkamai daug dirbtinu pavoju:masinos, visokie karstymosi irenginiai, asfaltas ir t.t.Vaikai augdami gamtoje labai gerai ismoksta ivertinti naturalius pavojus ir saugotis, ir i medi lipti daug saugiau nei ant tu visokiu dirbtiniu irengimu...
ir labai sureiksminti yra daiktai, vaikai musami, baudziami uz daiktu sugadinima, emima, netinkama panaudojima ir t.t. Ir taip daiktai, pinigai ir t.t. statomi auksciau uz zmogu. Nors vaiku darbas ir yra pazinti pasauli ir kas juos supa su tuo ir pazindinasi ir elgiasi taip, kaip mato besielgiancius suaugusius. sakot ima isardo, o ka mes darpme, kaip visi tie daiktai pagaminti ar neardant isnaudojant musu planeta?
VAiku elgiasys tik musu pasaulio atspindys Ir ju auklejimas - tai tikrai tik darbas su paciu savimi ir saves perauklejimas, savo samoningmo kelimas ir t.t.

Papasakosiu dvi realias situacijas. Pirma. Buvom su vaikais pas mano mamą. Vyresnysis krapštė tokias dekoracijas. Paprašiau, kad nustotų. Dar kartą paprašiau. Trečią kartą sakau, jie dar draskysi, eisim namo. Draskė, aišku, ir ėjom namo su ašarom. Bet turėjau ir mažąjį vestis, nes jis be manęs bijo likt (nors šioje vietoje jau yra teigiamų poslinkių, auga vaikiukas). Antra. Išėjau su vaikais po lietaus į balas. Lakstė kaip pašėlę, žiauriai mėgsta. Mažasis įkrito visu ūgiu, bala daugiabučio kieme, ne ypač švari. Turėjom visi eit namo, nes didžiojo dar vieno kieme nepalieku. Tai va. Pirmojoje istorijoje per didįjį nukentėjo mažasis, antrojoje - atvirkščiai. Teoriškai su Jumis sutinku, bet praktiškai nežinau, kaip reiktų pasielgt.
Papildyta:

Per tv kažkada kalbėjo psichologė, kad mūsų pasąmonėje "sėdi" tai, kaip mus auklėjo. Ir su tuo reikia nuolat kovot, jei mes norime vaikus augint kitaip. Todėl aš nesistebiu ir juo labiau nesipiktinu tokiomis mamomis, kurios yra prieš mušimą, tačiau yra sudavusios savo vaikui. Svarbu, kad jos turi tikslą - nemušt vaiko, rasti kitų būdų su juo susitart.

Nei viename iš papasakotų atvejų nevertinčiau vieno vaiko kaip "kalto", o kito, kaip "nuketėjusio". Mūsų šeimoje jei veikla yra bendra, tai visi yra už ją atsakingi.
Šeima yra bendruomenė ir vaikai joje turėtų išmokti ne tik gauti, bet ir duoti. Visas veiklas šeimoje natūraliai skirsčiau į tris grupes. Viena iš jų - tėvų (abiejų ar vieno) veikla su vienu iš vaikų. Kol vaikai mažesni, geriau kad kito vaiko tuo metu nebūtų šalia. Su didesniais nėra problemų - jau supranta, kad tai kito asmeninis laikas ir kreipiasi tik kai labai svarbu, arba iš viso netrukdo. Kita grupė - kai visa šeima, įtraukiant ir antrą vaiką, yra dalyviai ir pagalbininkai vieno iš vaikų veikloje. Tada jau vedantysis vaikas yra veiksmo centre, o visi kiti dirba maksimaliai stengdamiesi užtikrinti sklandžią įvykių eigą. Ir trečia grupė - bendros šeimos veiklos. Joje visi šeimos nariai yra susiję ir turi veikti kolegialiai. Ir čia nėra "kaltų" ar "nekaltų" - principas "visi už vieną, vienas už visus". Jeigu išlaikoma sveikas pasiskirstymas tarp šių trijų veiklų grupių, problemų pas mus nebuvo daug. Taip, situacijų kai dėl vieno iš vaikų netinkamo elgesio tenka nutraukti planuotas šeimos veiklas pasitaiko ir neretai. Bet aš tokiose situacijose, kol vaikai buvo mažesni, visada ištaikydavai laiko jau po įvykio aptarti su kitu vaiku jo nuoskaudą ir pakreipdavau pokalbį tokia linkme: "o ką mes galėjome padaryti, kad taip neįvyktų". Aišku, pradžioje vaikai siūlo "ką turėjo daryti brolis, sesuo". Bet šio pokalbio metu aš bent jau stengdavausi išsakyti, kad negali spręsti už kitą asmenį, bet gali pats pagalvoti, ką reikėjo tau daryti kitaip. Pradžiai sprendimus siūlydavau aš, ką aš galėjau padaryti kitaip. Tada bandydavau įtraukti vaiką, kad sugalvotų, ką jis galėjo kitaip daryti. Kai taip pradėjau kalbėti, mano vyresnėlis buvo kažkur 5 metų. Sesė tada buvo link metų ir natūraliai daugelis bendrų veiklų labai strigdavo dėl derinimosi prie jos. O štai su mažąja tokius pokalbius buvau apleidusi, tai teko grįžti prie jų kažkur nuo 7 metų. Ir ne dėl šeimos veiklų, o dėl jos pačios. Svarbiausia, kad vaikas, su kuriuo taip aptarinėji situacijas, įgyja daug daugiau, nei praranda dėl nutrauktos veiklos. Jis natūraliai pradeda apmąstyti galimus nesėkmingus scenarijus prieš pradėdamas, imasi prevencijos, o nesėkmės atveju nesijaučia bejėge auka, lengviau su tuo susitaiko. Ir šie įgūdžiai labai praverčia ir kitose situacijose bendraujant, dirbant.

http://shine.yahoo.c...-175900352.html

Straipsnis apie studija del fiziniu bausmiu vaikams, kuri nustate,kad vaikai ,kuriems buvo naudotos fizines bausmes,kaip auklejimo priemone, turi didesni polinki susirgti psichinem ligom, buti priklausomi nuo narkotiku, alkoholio ir tureti psichologiniu problemu ir t.t. DAr vis galvoojat ,kad tai gera priemone auklejimui?

Bet keisciausia man buvo, kad Amerikoj kai kuriose valstijose fizines bausmes leidziamos ir mokyklose

LAbai grazu ir prasminga, kad tik kantrybes ir ramybes uztektu visose situacijose, taip elgtis . LAbai pritarciau, taip ugdomas vaiko suvokimas, kad jis seimos dalis ir kad ir nuo jo daug kas priklauso, o ne asmenybe,kuri tik kaltina kitus ir t.t.
Prie to pacio bendrumo jausmo dar anksciau kilo mintis apie daiktus seimoje. Kazkaip kelis kartus buvo akcentuota, kad reikia vaika mokinti neimti svetimu daiktu ir prie to pacio buvo itraukiami tevu ar broliu, seseru daiktai(neiieskosiu citatu, nes vis tiek noriu kalbeti bendrai, ne kazkam asmeniskai)
Mano supratimu seima yra seima, o kiti yra kiti. Seimoje visi daiktai bendri, aisku turim asmeninius rubus, kazkokius kitus daiktus, bet jei kazkas is kitu siemos nariu kazka paima as to neakcentuoju,kad cia mano ir padek. Jei tai rubai ir vaikai nori motuotis, prasom, jei tai kazkoks brangus daiktas ir nenoriu, kad nukentetu, tada aiskinu kaip jis veikia,kartu ziurim ir siaip stengiuosi nelaikyti matomoj vietoj Vis galvoju, bet kazkaip nerandu kazkokiu ypatingu daiktu,kas vaikam butu negalima imti namie, nes tai ne ju, negalima, nes gali buti pavojinga.

Bet apie pavoju nuolat aiskinu, kas kaip ir kodel ir nezinau tokio amziaus kada butu per anksti. iki metuku uztekdavo pasakyti, kad cia ai skauda negalima, jei labai noredavo leisdavau trumpai priliesti karsta puodeli pvz ir sakydavau kad ai karsta. MAn tas davimas per rankas vienas is tragiskiausiu dalyku leliukams, nu net suniuka dresirujant sako negalima musti jokiu budu, o cia gi zmogus
O del svetimu zmoniu ,tai ir aiskini ,kad negalima, nes tai ne musu , o kitu zmoniu ir del to dideliu nesusipratimu pas mus nera. Kartais kiti zmones daro meskos paslaugas, kai as sakau negalima, pvz bunant sveciuose, ai, sako galima galima, ko tu cia vaikui neleidi , tada vaikas pasimetes, aisku ima, o gerieciai seimininkai buna paskui nepatenkinti, nes ne visada isivaizduoja ,ka mazas vaikiukas sugeba VA tokiais atvejais kartais pasimetu, nei tu suaugusiu auklet, ypac kai vyresni ir uz mane, nei tam vaikui jau bera ka sakyt, juk sako man teta leido

Manot nemušti vaikai narkotikų neragaus? O kodėl neragaut, juk pabandyt galima, tėvas per kuprą už tai neduos, na atskaitys moralą papasakos apie žalą, kaip negerai darau. Ir tiek kalbos, na paklausysiu nebevartosiu, bet kaip žinia narkotikas ne cigaretė, kartais ir vienos dozės užtenka priklausomybei. Aišku, auklėjimas nuo vaikystės, aiškinimas kas gerai kas ne, bet vaikai smalsūs ir matydami, kad tėvai toleruoja jų gyvenimo išbandymus ir leidžia jiems patiems su tai išbandymais susidorot jie tikrai dar ir ne vien narkotikų prisibandys.
Toks auklėjimas kurį čia daugelis siūlo yra labai slidus ir nepatartina jį idealizuoti.

Turiu draugę- vaikų psichologę, gera specialistė, daugeliui vaikų padėjo ir tėveliam padėjo, bet patikėkit, kiek ji pati bėdų turi auklėdama savo vaikus. Čia gal kaip toj patarlėj, kad "batsiuvys basas vaikšto". Net aukštasis psichologinis išsilavinimas nepadeda išauklėt vaikų taip kaip čia daugelis siūlot, o ką jau kalbėt apie eilinius tėvelius, kurie vaikus auklėja, baudžia tikrai ne iš piktumo o iš noro apsaugoti juos. (Kalbu apie bausmę bet ne lupimą).