Įkraunama...
Įkraunama...

Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuokit

QUOTE(GiedrėM @ 2012 07 02, 14:35)
Per tv kažkada kalbėjo psichologė, kad mūsų pasąmonėje "sėdi" tai, kaip mus auklėjo. Ir su tuo reikia nuolat kovot, jei mes norime vaikus augint kitaip. Todėl aš nesistebiu ir juo labiau nesipiktinu tokiomis mamomis, kurios yra prieš mušimą, tačiau yra sudavusios savo vaikui. Svarbu, kad jos turi tikslą - nemušt vaiko, rasti kitų būdų su juo susitart.

Nezinau ar tai pavadinciau kovojimu, gal greiciau darbu su savimi ir saves perauklejimu biggrin.gif , bet is esmes tikrai sutinku. Labai daug ka noretusi daryti kitaip, bet kartais tarsi save stebiu is sono, kaip burna ziojasi ir sako visai ne ta ka noreciau pasakyti , o ta ka man mano mama sakydavo ir ko sakiau tikrai nesakysiu savo vaikams doh.gif Bet po trupuciuka mokiniesi elgtis kitaip, bet ,bent man , tai is tkuruju nera lengva.....Bet jus svarbiausia suvokimas ir ejimas link to tikslo. Visada atsiprasau vaiku ,jei ka ne taip pasakau ar padarau, paskui kalbames, aiskinames ir t.t. Manau, prasmingiau vaikams suprasti,kad ir mama zmogus ,kuris ir pyksta, ir klysta, bet sugeba tai suprasti ir savo klaidas pataisyti, pasimokinti is to , nei buti misis tobulybe biggrin.gif 4u.gif
Atsakyti
Dėl nuoskaudų iš vaikystės, tai jas jutau tol kol pati netapau mama, va tik tada supratau, kodėl už ką kartais gal ir "neteisingai" mama su manim elgėsi. Dabar suprantu, elgėsi ji teisingai.
Atsakyti
QUOTE(bevardė @ 2012 07 03, 13:29)
Manot nemušti vaikai narkotikų neragaus?

Matot mano supratimu, zmogus tas ininka i priklausomybes ir leidziasi itakojamas "negeru" draugu, kuris pats neturi savivertes, nemyli ir nevertina saves, kuriam sava sveikata yra visiskai nesvarbi.
Taigi mano tikslas kiek galima daugiau sudaryti vaikui tokias salygas, kuriuose jis ismoktu savimi rupintis, save myleti ir priziureti, kad zinotu kaip veikia jo organizmas, kam reikalingos kepenys, inkstai ir t.t. O musimas, kaip ir kitos bausmes tik zemina zmogaus savivertes jausma.
Aisku kelis kart per gyvenima gaves lupt ir tikrai tevu mylimas zmogus tikriausiai nepraras pasitikejimo savimi.
Bet as nieko visiskai nieko neizvelgiu pozityvaus bausmese.
GAlima daugiau sneketi apie tai, kiek mazai ar daug pakenke konkreciam zmogui, bet tikrai nepadejo savo asmenybes tobulinime ar meiles sau ugdyme.
Pasitikintis savimi zmogus gal is smalsumo kazka ir paragaus, pabandys, bet jis tures jegu atsitiesti ir jei paklius i beda ieskos iseities, pagalbos ir t.t.
Papildyta:
QUOTE(bevardė @ 2012 07 03, 13:38)
Dėl nuoskaudų iš vaikystės, tai jas jutau tol kol pati netapau mama, va tik tada supratau, kodėl už ką kartais gal ir "neteisingai" mama su manim elgėsi. Dabar suprantu, elgėsi ji teisingai.

As supratau, kad mama kartais buvo neteisi (nemanau, kad nors viena bausme man buvo teisinga), bet dingo tas pyktis, nes supratau, kaip kartais sunku teisingai pasielgti, o ypac, kai neturi tinkamos informacijos ar tinkamo pavyzdzio. dabar daug daug informacijos ivairias klausimais,ne taip kaip buvo pries 50 metu biggrin.gif
Atsakyti
tiesiog jūsų vaikai dar labai maži ir jūs dar labai idealizuojat tiek juos tiek tą auklėjimo būdą, kuriuo naudojatės.
Papildyta:
Bet prieš 50 metų visuomenėje nebuvo ir tokių vaikų "individualybių" , kokių dabar pilnos mokyklos.
Atsakyti
QUOTE(bevardė @ 2012 07 03, 13:38)
Dėl nuoskaudų iš vaikystės, tai jas jutau tol kol pati netapau mama, va tik tada supratau, kodėl už ką kartais gal ir "neteisingai" mama su manim elgėsi. Dabar suprantu, elgėsi ji teisingai.

Manau, kad ne apie nuoskaudas buvo kalbama. Į pasąmonę įsirašo auklėjimo modeliai dar iš tų laikų, kai vaikas nejaučia nuoskaudos. Kartais pagaunu save baisiausiai pykstančią ant vaiko, kodėl jis kažką daro, nors jam sakau: "Prašau to nedaryti", "Negalima" . Arba lipam į kalną, aš vežimą su mažuoju stumu, o jis dar zyzt pradeda. Realiai juk nėra ko pykt ant vaiko, jis taip pat pavargo. Tada susiimu, kažkaip bandau užkalbėt ir jį, ir savo "pasąmonę".
Papildyta:
QUOTE(bevardė @ 2012 07 03, 13:29)
Aišku, auklėjimas nuo vaikystės, aiškinimas kas gerai kas ne, bet vaikai smalsūs ir matydami, kad tėvai toleruoja jų gyvenimo išbandymus ir leidžia jiems patiems su tai išbandymais susidorot jie tikrai dar ir ne vien narkotikų prisibandys.
Toks auklėjimas kurį čia daugelis siūlo yra labai slidus ir nepatartina jį idealizuoti.

Mažas vaikas viską "bando" iš nežinojimo, smalsumo. Vyresnis gi jau šį tą gali žinoti/suprasti nepabandęs.
Atsakyti
Aš nekalbu apie mamos irzlumą ir pykti ant vaiko, kai kalta pati mama. Ir pati jei pratrūkstu vaiko atsiprašau ir manęs vaikystėje yra atsiprašę. O valdytis ir neleist pratrūkt emocijoms yra beveik neįmanoma. Ne apie tas nuoskaudas kalbėjau. O apie tai kai už sudarkytą sąsiuvinį gaudavau jį perrašinėti iš naujo, kai už pavėluotą grįžimą namo jau sutemus, sekantį vakarą sėdėjau namie, kai už akių draskymą mamai galėdavau atsisveikint su penktadienine diskoteka ir t.t.

Tiesiog aš nemanau, kad vaikai, na aplamai žmogus gali netinkamai elgtis ir nesulaukti jokių savo elgesio pasekmių, ar baudų, kaip kam švelniau skamba taip tas ir vadina.
Papildyta:
QUOTE(GiedrėM @ 2012 07 03, 13:37)
Manau, kad ne apie nuoskaudas buvo kalbama.
Mažas vaikas viską "bando" iš nežinojimo, smalsumo. Vyresnis gi jau šį tą gali žinoti/suprasti nepabandęs.



Suaugę, žiūrėk, kartai atrodo ir žino ir supranta, o vis tiek kokią kvailystę iškrečia, o ką kalbėt apie paauglius kai hormonų audros siausti pradeda?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bevardė: 03 liepos 2012 - 13:47
QUOTE(bevardė @ 2012 07 03, 14:46)
Aš nekalbu apie mamos irzlumą ir pykti ant vaiko, kai kalta pati mama. Ir pati jei pratrūkstu vaiko atsiprašau ir manęs vaikystėje yra atsiprašę. O valdytis ir neleist pratrūkt emocijoms yra beveik neįmanoma.

Seniau tikrai ne visi tėvai atsiprašydavo vaiko už tai, kad jį aprėkė nepelnytai. Juk svarbiausia, kad vaikas netrukdytų. Kokie dar gali gali būti vaikui rūpesčiai, blogos nuotaikos, emocijos tokios ar anokios. Jam niekuo gyvenime rūpintis nereikia, tegu sėdi su savo žaislais, saldainį gauna ir tenedrįsta kažkokio dar dėmesio netiesiogiai prašyt. Ir jei aš rėkiu, keikiuosi ar dar ką darau, tai man galima. O vaikui - jokiais būdais. Na pvz.: vaikui trenkė, tada jis trenkė suaugusiam, galvodamas, kad taip elgtis normalu, gavo atgal stipriau ir suprato, kieno valdžia (tiksliau, diktatūra).
Atsakyti
Tėvas prieš mane niekada rankos nėra pakėlęs. O va vieną kartą kai jau maniau tikrai gausiu už tai kad eilinį kartą paauglė būdama mamai "akis draskiau" susivaldė, manęs atsiprašė, o po to visą dieną taip ir pražiūrėjo pro langą susimąstęs. Man net gaila jo pasidarė tada ir aš jį guodžiau, o jis pyko ant savęs, kad nesusitvardė ir ketino. Tik ketino o nepadarė.

Atsakyti
QUOTE(bevardė @ 2012 07 03, 13:55)
tiesiog jūsų vaikai dar labai maži ir jūs dar labai idealizuojat tiek juos tiek tą auklėjimo būdą, kuriuo naudojatės.
Papildyta:
Bet prieš 50 metų visuomenėje nebuvo ir tokių vaikų "individualybių" , kokių dabar pilnos mokyklos.

NU bet juk ir pati uzaugau ir kitus zmones aplink matau ar ne? nedarau isvadu vien is savo vaiku mirksiukas.gif
KAi dirbau mokykloje nei vieno vaiko "padauziuko " nebuvo is bent jau kiek normalesnes seimos, kur abu tevai , gyvena sau darniai ir laimingai.... DAuguma musami ir labai baudziami, deja, ne kiek tai negerino ju elgiasio...

CIA nelabai supratau ar gerai, tai ar blogai jusu manymu? Nes mano nuomuone, tai gerai, keisis dabartine svietimo sistema niekur nedings, nes vis daugiau zmoniu islaisveja ir nebenori buti vien kazkokiom skudurinem lelytemis kazkieno rankose. O pries 50 m zmones ne tik bijojo reiksti savo nuomone, bet net pagalvoti, ko jie is tikruju patys norestu. PAsake ir daryk ir dar tylek biggrin.gif
Atsakyti
Ne, dabar vaikai nebijo reikštis savo nuomonės, tik nuo tos nuomonės kartais ausys kaista, o mokytojai iš klasės bėga. Apie individualybes kalbėjau iš neigiamos pusės wink.gif
Atsakyti
QUOTE(bevardė @ 2012 07 03, 14:46)
Aš nekalbu apie mamos irzlumą ir pykti ant vaiko, kai kalta pati mama. Ir pati jei pratrūkstu vaiko atsiprašau ir manęs vaikystėje yra atsiprašę. O valdytis ir neleist pratrūkt emocijoms yra beveik neįmanoma. Ne apie tas nuoskaudas kalbėjau. O apie tai kai už sudarkytą sąsiuvinį gaudavau jį perrašinėti iš naujo, kai už pavėluotą grįžimą namo jau sutemus, sekantį vakarą sėdėjau namie, kai už akių draskymą mamai galėdavau atsisveikint su penktadienine diskoteka ir t.t.

Tiesiog aš nemanau, kad vaikai, na aplamai žmogus gali netinkamai elgtis ir nesulaukti jokių savo elgesio pasekmių, ar baudų, kaip kam švelniau skamba taip tas ir vadina.
Papildyta:
Suaugę, žiūrėk, kartai atrodo ir žino ir supranta, o vis tiek kokią kvailystę iškrečia, o ką kalbėt apie paauglius kai hormonų audros siausti pradeda?

As daugiau kalbejau apie mazus vaikus, ir tokias bausmes ,kai vaikai lupami, trankoma per rankas, per sikna arba jie paliekami vieni atskirti ir pan. Nu jus kalbat visai apie kitus dalykus, daugiau kalbat apie paauglyste ir tam tikraus auklejimo priemones. Cia daugiau pas jus savo veiksmu pasekmiu taisymas g.gif

O manes mama niekad neatsiprasinedavo, tik kai uzaugau ir kai dabar jau pati daugiau suzinojo, pasako kaip baisiai mes vaikus auginom, cia apima viska nuo vaiko atskyrimo, ka tik gimus iki musimu ir t.t....

Kokius veiksmus zmogaus laikyti netinkamais? ir ar geriau aiskintis to priezastis ir dirbti su tuo? ar paprasciau nubausti ir tiketis, kad taip jis supras,kad negerai daro? Tada labai jau ismintingai ta bausme reiktu parinkti, nemanau,kad nors viena is mano anksciau isvardintu tiktu, o jusu minetos kelios gal, pvz sasvinio perasymas. Bet ir tai sasvinys tikriausiai buvo suplesytas apemus emocijoms ir tikriausiai pati jau ir taip zinojot,kad negerai pasielget, ar nesuvoket to?
Ir ka reiskia tas akiu draskymas? Manau is lemputes vaikai neismoksta nei kalbos, nei tono ir manieru, tevai diktuoja kalbos tona nuo vaikystes, o vaikai tik mokinasi..
Be to mano supratimu didziausias pagrindas zmoguje susiformuoja iki 7 metu, jei ne dar anksciau, o paskui jau belieka tevams pasitiketi ir vaiku ir tai ka patys dave, nes nebesukontruoliuos, kad ir kokias ten bausmes sugalvotu. biggrin.gif Manau ,paaugli geriausiai veikia nuosirdus pokalbiai, o ne bausmes...
Papildyta:
QUOTE(bevardė @ 2012 07 03, 15:51)
Ne, dabar vaikai nebijo reikštis savo nuomonės, tik nuo tos nuomonės kartais ausys kaista, o mokytojai iš klasės bėga. Apie individualybes kalbėjau iš neigiamos pusės wink.gif

TAi gerai ,kad kaista, vercia susimastyti gal biggrin.gif VAikai is musu viska ismoksta ne is ufonautu ir sneka tai ka mato aplinkui. GAl reiktu pagalvoti, kokia aplinka mes jiems esam sukure?
O mokytoju kokiu dauguma mokykloj, tai tik geriaau butu ,kad ir is vis is mokyklu pabegtu biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(GiedrėM @ 2012 07 03, 14:55)
Seniau tikrai ne visi tėvai atsiprašydavo vaiko už tai, kad jį aprėkė nepelnytai. Juk svarbiausia, kad vaikas netrukdytų. Kokie dar gali gali būti vaikui rūpesčiai, blogos nuotaikos, emocijos tokios ar anokios. Jam niekuo gyvenime rūpintis nereikia, tegu sėdi su savo žaislais, saldainį gauna ir tenedrįsta kažkokio dar  dėmesio netiesiogiai prašyt. Ir jei aš rėkiu, keikiuosi ar dar ką darau, tai man galima. O vaikui - jokiais būdais. Na pvz.: vaikui trenkė, tada jis trenkė suaugusiam, galvodamas, kad taip elgtis normalu, gavo atgal stipriau ir suprato, kieno valdžia (tiksliau, diktatūra).

Butent ir as panasiai augau unsure.gif
Atsakyti
Na nežinau ar tikrai mokytojas yra vertas pamokos metu būti užgauliojamas keikiamas, į kurį nereaguojama. Patikėkit, dabar mokytojas negali net griežtesnio žodžio pasakyt, nes "individualybė" tuoj į mokyklą su tėvais atskubės. Bet taip čia kita tema.

Taip aš suvokiau dėl netvarkingo sąsiuvinio (o netvarka tebuvo "vištos" rašysena, o ne sudraskymas sakinio, ne taip perskaitėt mano parašytą žodį) ir jei mama nebūtų man liepusi perrašinėt aš ir toliau kringeliočiau kaip man patogiau. Akių draskymas pasireiškė tuo kad juk aš individualybė, aš turiu savo nuomone po kokius užkampius man duotis po kokius ne, man tvarkytis kambarius dabar ar ne, kalbėti telefonu valandą ar trumpiau juk ir aš turiu reikalų, o mano tonas tuo metu tikrai buvo ne itin malonus.

Jei kalbam apie mažus vaikus ir jų rankų trankymą, davimą "per š..ną" esu prieš, nors ir pačiai teko taip negražiai pasielgt, gėda, bet negaliu pritart čia išsakytiems teiginiams , kad vaiko bausti nereikia. Baudžiami yra visi, ne tik vaikai, bet ir suaugę ir nematau čia nieko blogo, o priešingai tik gera, aišku, jei bausmė bus adekvati poelgiui.
Atsakyti