Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuokit

Nezinau ar tai pavadinciau kovojimu, gal greiciau darbu su savimi ir saves perauklejimu , bet is esmes tikrai sutinku. Labai daug ka noretusi daryti kitaip, bet kartais tarsi save stebiu is sono, kaip burna ziojasi ir sako visai ne ta ka noreciau pasakyti , o ta ka man mano mama sakydavo ir ko sakiau tikrai nesakysiu savo vaikams Bet po trupuciuka mokiniesi elgtis kitaip, bet ,bent man , tai is tkuruju nera lengva.....Bet jus svarbiausia suvokimas ir ejimas link to tikslo. Visada atsiprasau vaiku ,jei ka ne taip pasakau ar padarau, paskui kalbames, aiskinames ir t.t. Manau, prasmingiau vaikams suprasti,kad ir mama zmogus ,kuris ir pyksta, ir klysta, bet sugeba tai suprasti ir savo klaidas pataisyti, pasimokinti is to , nei buti misis tobulybe

Dėl nuoskaudų iš vaikystės, tai jas jutau tol kol pati netapau mama, va tik tada supratau, kodėl už ką kartais gal ir "neteisingai" mama su manim elgėsi. Dabar suprantu, elgėsi ji teisingai.

Matot mano supratimu, zmogus tas ininka i priklausomybes ir leidziasi itakojamas "negeru" draugu, kuris pats neturi savivertes, nemyli ir nevertina saves, kuriam sava sveikata yra visiskai nesvarbi.
Taigi mano tikslas kiek galima daugiau sudaryti vaikui tokias salygas, kuriuose jis ismoktu savimi rupintis, save myleti ir priziureti, kad zinotu kaip veikia jo organizmas, kam reikalingos kepenys, inkstai ir t.t. O musimas, kaip ir kitos bausmes tik zemina zmogaus savivertes jausma.
Aisku kelis kart per gyvenima gaves lupt ir tikrai tevu mylimas zmogus tikriausiai nepraras pasitikejimo savimi.
Bet as nieko visiskai nieko neizvelgiu pozityvaus bausmese.
GAlima daugiau sneketi apie tai, kiek mazai ar daug pakenke konkreciam zmogui, bet tikrai nepadejo savo asmenybes tobulinime ar meiles sau ugdyme.
Pasitikintis savimi zmogus gal is smalsumo kazka ir paragaus, pabandys, bet jis tures jegu atsitiesti ir jei paklius i beda ieskos iseities, pagalbos ir t.t.
Papildyta:

As supratau, kad mama kartais buvo neteisi (nemanau, kad nors viena bausme man buvo teisinga), bet dingo tas pyktis, nes supratau, kaip kartais sunku teisingai pasielgti, o ypac, kai neturi tinkamos informacijos ar tinkamo pavyzdzio. dabar daug daug informacijos ivairias klausimais,ne taip kaip buvo pries 50 metu

tiesiog jūsų vaikai dar labai maži ir jūs dar labai idealizuojat tiek juos tiek tą auklėjimo būdą, kuriuo naudojatės.
Papildyta:
Bet prieš 50 metų visuomenėje nebuvo ir tokių vaikų "individualybių" , kokių dabar pilnos mokyklos.

Manau, kad ne apie nuoskaudas buvo kalbama. Į pasąmonę įsirašo auklėjimo modeliai dar iš tų laikų, kai vaikas nejaučia nuoskaudos. Kartais pagaunu save baisiausiai pykstančią ant vaiko, kodėl jis kažką daro, nors jam sakau: "Prašau to nedaryti", "Negalima" . Arba lipam į kalną, aš vežimą su mažuoju stumu, o jis dar zyzt pradeda. Realiai juk nėra ko pykt ant vaiko, jis taip pat pavargo. Tada susiimu, kažkaip bandau užkalbėt ir jį, ir savo "pasąmonę".
Papildyta:

Mažas vaikas viską "bando" iš nežinojimo, smalsumo. Vyresnis gi jau šį tą gali žinoti/suprasti nepabandęs.

Aš nekalbu apie mamos irzlumą ir pykti ant vaiko, kai kalta pati mama. Ir pati jei pratrūkstu vaiko atsiprašau ir manęs vaikystėje yra atsiprašę. O valdytis ir neleist pratrūkt emocijoms yra beveik neįmanoma. Ne apie tas nuoskaudas kalbėjau. O apie tai kai už sudarkytą sąsiuvinį gaudavau jį perrašinėti iš naujo, kai už pavėluotą grįžimą namo jau sutemus, sekantį vakarą sėdėjau namie, kai už akių draskymą mamai galėdavau atsisveikint su penktadienine diskoteka ir t.t.

Tiesiog aš nemanau, kad vaikai, na aplamai žmogus gali netinkamai elgtis ir nesulaukti jokių savo elgesio pasekmių, ar baudų, kaip kam švelniau skamba taip tas ir vadina.
Papildyta:



Suaugę, žiūrėk, kartai atrodo ir žino ir supranta, o vis tiek kokią kvailystę iškrečia, o ką kalbėt apie paauglius kai hormonų audros siausti pradeda?

Seniau tikrai ne visi tėvai atsiprašydavo vaiko už tai, kad jį aprėkė nepelnytai. Juk svarbiausia, kad vaikas netrukdytų. Kokie dar gali gali būti vaikui rūpesčiai, blogos nuotaikos, emocijos tokios ar anokios. Jam niekuo gyvenime rūpintis nereikia, tegu sėdi su savo žaislais, saldainį gauna ir tenedrįsta kažkokio dar dėmesio netiesiogiai prašyt. Ir jei aš rėkiu, keikiuosi ar dar ką darau, tai man galima. O vaikui - jokiais būdais. Na pvz.: vaikui trenkė, tada jis trenkė suaugusiam, galvodamas, kad taip elgtis normalu, gavo atgal stipriau ir suprato, kieno valdžia (tiksliau, diktatūra).

Tėvas prieš mane niekada rankos nėra pakėlęs. O va vieną kartą kai jau maniau tikrai gausiu už tai kad eilinį kartą paauglė būdama mamai "akis draskiau" susivaldė, manęs atsiprašė, o po to visą dieną taip ir pražiūrėjo pro langą susimąstęs. Man net gaila jo pasidarė tada ir aš jį guodžiau, o jis pyko ant savęs, kad nesusitvardė ir ketino. Tik ketino o nepadarė.

NU bet juk ir pati uzaugau ir kitus zmones aplink matau ar ne? nedarau isvadu vien is savo vaiku
KAi dirbau mokykloje nei vieno vaiko "padauziuko " nebuvo is bent jau kiek normalesnes seimos, kur abu tevai , gyvena sau darniai ir laimingai.... DAuguma musami ir labai baudziami, deja, ne kiek tai negerino ju elgiasio...

CIA nelabai supratau ar gerai, tai ar blogai jusu manymu? Nes mano nuomuone, tai gerai, keisis dabartine svietimo sistema niekur nedings, nes vis daugiau zmoniu islaisveja ir nebenori buti vien kazkokiom skudurinem lelytemis kazkieno rankose. O pries 50 m zmones ne tik bijojo reiksti savo nuomone, bet net pagalvoti, ko jie is tikruju patys norestu. PAsake ir daryk ir dar tylek

Ne, dabar vaikai nebijo reikštis savo nuomonės, tik nuo tos nuomonės kartais ausys kaista, o mokytojai iš klasės bėga. Apie individualybes kalbėjau iš neigiamos pusės

As daugiau kalbejau apie mazus vaikus, ir tokias bausmes ,kai vaikai lupami, trankoma per rankas, per sikna arba jie paliekami vieni atskirti ir pan. Nu jus kalbat visai apie kitus dalykus, daugiau kalbat apie paauglyste ir tam tikraus auklejimo priemones. Cia daugiau pas jus savo veiksmu pasekmiu taisymas

O manes mama niekad neatsiprasinedavo, tik kai uzaugau ir kai dabar jau pati daugiau suzinojo, pasako kaip baisiai mes vaikus auginom, cia apima viska nuo vaiko atskyrimo, ka tik gimus iki musimu ir t.t....

Kokius veiksmus zmogaus laikyti netinkamais? ir ar geriau aiskintis to priezastis ir dirbti su tuo? ar paprasciau nubausti ir tiketis, kad taip jis supras,kad negerai daro? Tada labai jau ismintingai ta bausme reiktu parinkti, nemanau,kad nors viena is mano anksciau isvardintu tiktu, o jusu minetos kelios gal, pvz sasvinio perasymas. Bet ir tai sasvinys tikriausiai buvo suplesytas apemus emocijoms ir tikriausiai pati jau ir taip zinojot,kad negerai pasielget, ar nesuvoket to?
Ir ka reiskia tas akiu draskymas? Manau is lemputes vaikai neismoksta nei kalbos, nei tono ir manieru, tevai diktuoja kalbos tona nuo vaikystes, o vaikai tik mokinasi..
Be to mano supratimu didziausias pagrindas zmoguje susiformuoja iki 7 metu, jei ne dar anksciau, o paskui jau belieka tevams pasitiketi ir vaiku ir tai ka patys dave, nes nebesukontruoliuos, kad ir kokias ten bausmes sugalvotu. Manau ,paaugli geriausiai veikia nuosirdus pokalbiai, o ne bausmes...
Papildyta:

TAi gerai ,kad kaista, vercia susimastyti gal VAikai is musu viska ismoksta ne is ufonautu ir sneka tai ka mato aplinkui. GAl reiktu pagalvoti, kokia aplinka mes jiems esam sukure?
O mokytoju kokiu dauguma mokykloj, tai tik geriaau butu ,kad ir is vis is mokyklu pabegtu
Papildyta:

Butent ir as panasiai augau

Na nežinau ar tikrai mokytojas yra vertas pamokos metu būti užgauliojamas keikiamas, į kurį nereaguojama. Patikėkit, dabar mokytojas negali net griežtesnio žodžio pasakyt, nes "individualybė" tuoj į mokyklą su tėvais atskubės. Bet taip čia kita tema.

Taip aš suvokiau dėl netvarkingo sąsiuvinio (o netvarka tebuvo "vištos" rašysena, o ne sudraskymas sakinio, ne taip perskaitėt mano parašytą žodį) ir jei mama nebūtų man liepusi perrašinėt aš ir toliau kringeliočiau kaip man patogiau. Akių draskymas pasireiškė tuo kad juk aš individualybė, aš turiu savo nuomone po kokius užkampius man duotis po kokius ne, man tvarkytis kambarius dabar ar ne, kalbėti telefonu valandą ar trumpiau juk ir aš turiu reikalų, o mano tonas tuo metu tikrai buvo ne itin malonus.

Jei kalbam apie mažus vaikus ir jų rankų trankymą, davimą "per š..ną" esu prieš, nors ir pačiai teko taip negražiai pasielgt, gėda, bet negaliu pritart čia išsakytiems teiginiams , kad vaiko bausti nereikia. Baudžiami yra visi, ne tik vaikai, bet ir suaugę ir nematau čia nieko blogo, o priešingai tik gera, aišku, jei bausmė bus adekvati poelgiui.