Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuokit

Tai gal vertetu tai mamai pasiskaityti ivairius psichologu ir gydytoju str.,pvz. "Vaikai is kito pasaulio". Butent ten raso mama,kuri augina toki vaika , perskaiciau,kad negalima ant sveiku vaiku rekti,o tuo labiau ant autisto, o apie musima,net nera kalbos. Na tikrai idomus str. Bet negirdejau ir niekur nemaciau,kad butu kur parasyta,kad fizinio poveikio priemonem,galima toki vaika isaukleti ir ,kad toks vaikas nesupranta emociju.
O kitos situacijos tai irgi pribloskia,nes bent is perskaitytu postu,matau,kad visai neturi jokio noro savu vaiku aukleti be dirzo ar aplamai smurto.Juokinga ir kraupu skaityti,kai pareiskia,kad va man uzduodavo,ir visai normali esu. Kazin ar tikrai jau tokia ta mama esanti.Gal reiketu susimastyti,kokie vaikai isaugs,kai smurtas yra propoguojamas ant kiekvieno kampo.

1. Ar tai toks BAUSMES apibrezimas pagal Jus..Ar kazkur radote/perskaitete toki apibrezima? Minite, kad bausme leidzia atsipalaiduoti, ishsivaduoti nuo kaltes? O kokia kalte jauciate? O gal paprasciau formuluoti, kad padariau nusikaltima (nusizengima) suprantau, kad padariau bloga darba ir toliau pasistengsiu nebedaryti sito blogo darbo..Ar nemanote, kad kaltes ir bausmes savokos butent ir sukurtos, kad uzauginti verga, nemastancia, neprotaujancia asmenybe, kuri nesugeba daryti isvadu is savo poelgiu, nesugeba vertinti ir analizuoti savo veiksmu..anot Jusu padarei bausme, ispirkai savo kalte ir toliau keliauji pasaulio niekinti iki sekancio nubaudimo..Nes, anot Jusu "vel esi laisvas"..Manote, kad kalbejimas su zmogumi (vaiku) yra kaltes krovimas? Vergo auginimas?
2. Drasus teiginys, todel butu idomu suzinoti, kiek religiju esate ishstudijavusi? Nes shis teiginys toli grazu neatitinka tikroves. Nors krikscionybe ir skatina fizine prievarta pries vaikus (senasis testamentas), tol grazu ne visos religjos oriantuotos i zmogaus fizini ir dvasini pavergima. VISOS religines dogmos yra sukrtos zmoniu, ir atspindi to meto realijas, todel nemanau, kad reiktu susikoncentruoti i tai, kas buvo parasyta pries 2000 metu... Parastai fizini ir psichologine prievarta yra labai glaudziai susijusios ir sunkiai imanoma viena be kitos, nes prievartautojas, naudojantis fizini smurta, neapseina be psichologinio spaudimo ir atvirksciai..
3. PALAUKIT!!!! Anot Jusu, Jus ta agresija ishmushat su rykste!!!!!!!!!!! SIAUBAS!!! Jei vaikas auga darnioje ir harmoningoje seimoje is kur pas ji kaupsis ta agresija, jei jis nepatiria fiznio ir psicholginio skausmo, jam aiskinama apie tarpusavio supratima, netrukdyma kitam zmogui buti tokiu,koks jis yra, kodel jis, atejas i mokykla turetu elgtis kitaip..Vaikai i aplinka daug ka ishnesha ir ish namu, lygiai taip pat kaip ir i juos atsinesa..Jei Jus nemokate vertinti savo vaiku, nemokate priimti ju, tokiu, kokie jie yra, uz prasizengimus, juos musate, zinoma, kad pas juos kaupsis agresija, augs nepasitikejimas savimi. Nepilnavertiskumo kompleksa bandys kompensuoti niekindami savo bendraamzius, lygiai taip pat, kaip yra niekinami ir negerbiami mamos ir tetcio, bandys isliet ant silpnesniu..




Grazia zole uzauginti yra menas, o tam, kad ji tokia ishliktu reikalinga nuolatine prieziura..
Butu idomu suzinoti, kas anot Jusu yra tas kontekstas ar sociumas..Jei pagal Jus, tai esate Jus ir panasiai mastantys, tada taip..O jei tokiu kaip Jus yra maziau nei kitokiu ir kitaip mastanciu, kurie supranta, kad tiek fizine tiek psichologine prievarta pries vaikus ir apskritai pries kitus zmones yra negalima ir netoleruotina..? Ar tada taip blogai, kad zmogus iskrenta is Jusu konteksto?

smurtas, kaip sakot jūs, ir fifinis laisvės apribojimas, kaip sakau aš auginant vaikus dažniau yra neišvengiamybė ir būtinybė. Jūs žioūrit iš suaugusiojo pozicijų. Pabandykit iš vaiko. Vaikas žaidžia su peiliu(rado) pasitaiko, dedasi į burną tabletes ir t.t. ir daugeliu atveju iš vaiko tai bus atimta, skrandidis neišvengiamai išplautas, jis pateks net ligoninėn. Vaiko akim ir jo supratimu- tai smurtas prieš jį, fizinis ir jop laisvės patirti suvaržymas.
Autizmo efektyviausio gydymo, koregavimo būdo nėra. Kol kas daugiau pasiekę yra tie, kurie griežtose ribose, vaikui suprantamose ir saugiose juos augina. Kitiems labai jau šiaip sau.

Viską ką čia išdėstėt yra tik jūsų supratimas, ir bandymas pasakyti jog taip manau aš.
Tai va taip kaip savo suvokimą bandot permesti man, taip savo suvokimą bandot perteikti, įteigti, įdiegti vaikui.
O pagrindinis dalykas vaikų sėkmingam auklėjime yra tas, tai mokėjimas girdėti- o ne pasakyti.

Supratau, kad jūs visiškai nesusipažinusi su jos metodais ir patarimais. O, tai, ką rodo per TV, t.y. tose laidose, yra TIK dalis jos metodikos. Tai yra, ji ateina į šeimas, kur vaikų auklėjimas jau yra užleistas, namuose visiškas bardakas, tad ji ir pataria, kaip sustatyti viską į vietas. Jeigu nuo pradžių, žmonės taip darytų, nedaeitų iki kraštutinumų. Yra dar ir toks dalykas, kaip jūs rašėte, kad kuo įnirtingiau bandžiau... tai reiškiasi, jūs pati nebuvote tikra savo metodais, susimašiusi, vaikas tai jautė, ir tuom naudojosi. Bet, jūs teisi, kiekviena šeima atranda savo būdą. Ir, tai yra turbūt idealiausias variantas

Visu ivykiu paeityje visu smulkmenu atsiminti neimanoma. bet ta ivyki gana gerai atsimenu. TAip is pradziu as pasakiau tam berniukui, kad atsistosiu prie lango, toje pacioje ceburekineje, o is ten jau ejau pas mama ,nieko nesakiau jam , nes apie save visada galvojau kaip apie didele ,ne kaip apie maza Aisku gal leciau ejau, jis tikriausiai pamate,kad nera manes ten prie lango ir puole ieskoti, gal prasikeitem as juk mazesne leciau ejau, bet esme,kad juk parejau. LAbai gerai matau visus tuos vaizdus .
O lupti vaika normalu, kad budamas 3ju nevisda susivokia, kad reikia perspeti vyresnius apie savo veiksmu?
MAnau, kad suaugusiuju atsakomybe ir patirtis didesne, suvokti, kad mazam vaikui atsibos stoveti eileje(gal jus nepamenat kokio ilgumo eiles tada budavo?) ir reiktu eiti kartu(nes tai buvo tolokai), jei jau vaikas nori pasivaikscioti, o ne nusiusti viena su paauglu ir stebetis, kodel pabego . Jei jau pati patikeciau vaika paaugliui, tai bent to vaiko nematyciau prasmes musti ar kitaip bausti. Vienas vaikas ir kitas vaikas, tai ka gali is ju reikalati, tam ir esame suauge,kad tuos vaikus priziureti.

nu paprasciausias dalykas, vaikas nestovejo nei kampe ,nei buvo vienas kambary.Nezinau kada ta pradzia turejo buti ir ka ten nuo pradziu reiktu daryti as tai isbandziau, kai vaikas buvo mazas.Bet jis inirtingai priesinosi, tada jau man reikejo naudoti daug jegos, o tai ziauru, vaikas tikrai mazas tiek nepridaro, kad pries ji naudoti toki smurta, kitaip nepavadinsi. Man tai daugiau primena dresiravima, nei auklejima.TAi savo jegos parodymas, as stipresne as teisi, visai neisigilinama i vaika.
GAl ir nesusipazinau pilnai su ta metodika, bet man ji netinka ir nepatinka.
Labiau artima sitai Alfie Konh Motinystė be išlygų:
http://www.geramama.lt/node/441
http://www.geramama.lt/node/442

Labai aiskiai isdestyta kaip tokie metodai zaloja vaikus, kaip asmenybes.
Papildyta:
Pertraukėlė“ (time out). Jei tokia pertraukėlė vyksta prieš vaiko valią, tai realiai ji yra meilės atėmimo aktas. Kai vaikas pyksta, jis, jeigu nori, gali pasitraukti į vienumą kuriam laikui (kur, kiek ir kada grįžti spendžia pats vaikas) ir tokiu atveju tai nėra išgyvenama kaip bausmė, priešingai, tai netgi gali padėti vaikui. Tačiau tada, kai tėvai nusprendžia, kad vaikas bus atskirtas, kyla sunkumų. „Petraukėlės“ originali prasmė ateina iš Skinner'io bandymų išmokyti tam tikro elgesio balandžius ir beždžiones ir pilna sąvoka yra „time out from positive reinforcement“, pertrauka nuo pozityvaus paskatinimo (1958 m.). Po kelių metų pertraukos pradėtos taikyti sunkaus elgesio vaikams. Dar po poros metų jau buvo siūloma taikyti pertraukas kai tik normalus vaikas ima elgtis netinkamai. Tai yra dažniausiai rekomenduojama disciplinos procedūra profesinėje literatūroje skirtoje vaikų iki paauglystės auklėjimui.
Prieš daugelį metų prichologas Martin Hoffman pasakė, kad meilės atėmimas priklauso ne meile, o jėga paremtai disciplinai ir turi daug panašumų su kitomis bausmės formomis. Visos bausmės sako, kad mes priversime vaikus kentėti (fiziškai ar emociškai), jeigu jie nesielgs taip, kaip mes norime. Šios auklėjimo formos moko vaikus atkreipti dėmesį į tai, kokios jų veiksmų pasekmės bus jiems patiems, o tai yra visai ne tai, ko mes norėtume: kad vaikai augtų galvojantys apie tai, kokios jų veiksmų pasekmės bus kitiems. Hoffmanas teigė, kad kai kuriose situacijose meilės atėmimas gali būti baisesnė bausmė. „Nors tai nekelia momentinės fizinės ar materialios grėsmės vaikui“ - rašė jis, meilės atėmimas „gali būti sunkesnis emociškai nei jėgos demonstravimas, nes jis kelia apleidimo ir išsiskyrimo baimę.“ Maža to, nors tėvai žino, kad meilės atėmimas turi pabaigą, mažas vaikas nežino to, jis visiškai priklauso nuo tėvų ir neturi patirties bei laiko perspektyvos jausmo, kad suprastų tėvų požiūrio laikinumą.“
Vaikai, auklėjami meilės atėmimu, turi žemesnę savivertę, yra prastesnės emocinės sveikatos ir labiau linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą. Jeigu apibendrinti meilės atėmimo strategiją platesne „psichologinės kontrolės“ sąvoka, tai vyresni vaikai, patiriantys šią kontrolę, dažniau nei jų draugai patiria depresiją.
Išmokę elgtis taip, kaip liepti, kad tik neprarastų tėvų meilės, šie vaikai taiko taisykles nelanksčiai. Jei mums iš tiesų svarbu užauginti jautrius ir psichologiškai sveikus žmones, turėtume suprasti kaip sunku tai padaryti ant meilės atėmimo dietos – kaip ant bet kurios bausmėmis paremtos dietos.
Hoffman. Kiti psichologai taip pat pastebėjo, kad ši disciplinos forma palieka vaikus emociniame diskomforte ilgesnį laiką negu užplojimas per užpakalį.

TAigi mano isvada butu,jei jau suvokiame,kad fizine bausme negerai, tai kaip matot, psichologai perspeja ,kad meiles atemimo(atskyrimo nuo saves )bausmes dar ziauresnes. TAi is dalies pritarciau toms,kurios sako,akd geriau naudoti rykste ,bizuna ar dar kazka ir primusti vaika, taip bent matysis visos melynes , nei psichologiskai santazuoti vaika ir palikti nematomus randus. Nors kaip zinom musimas irgi veikia ne tik kuna....

Turėčiau klausti kokia buvo situacija, kaip jūs elgėtės, kaip elgėsi vaikas, ką darėte po to ir aplamai kokia jūsų šeima. Bet, viso to nedarysiu. Tiesiog, va tas jūsų postas, tik dar kartą parodo, kad jūs nė dalies jos metodikos nežinot. Arba, žinot, tik iš TV laidų time out ir viskas
Bet, pasikartosiu, nesvarbu ar J.Frost ar Hoffman, svarbu, kad jūsų šeimai tai padeda. Tačiau, tai neįrodo, kad yra teisinga Užaugs vaikai, pamatysim

as neabejoju, kad pries jus isleidziant su tuo berniuku jums buvo pasakyta kad nuo jo nesitraukt ir jo klausyt - jus to nepadaret (bent as isleisdama dukra su sunum - paaiskinu visas taisykles). Visa kita tera tik kaltinimas aplinkiniu ir ne pacios saves... Pati aiskinat kad jau 8 men, 2 metu vaikas supranta kas jam sakoma, o jums tada net 3 buvo
ka galima reikalaut is vaiku - atsakomybes uz savo elgesi


yra atliktu psichologiniu tyrimu, kad vaikas jauciasi saugus salia stipraus zmogaus, ir vaikai, kuriems leidziama viskas, leidziama valdyt seima - nei emociskai nei psichologiskai nesijaucia saugus

Va būtent, labai teisingai. Vaikas, kuris žino, kad yra ribos, ir kuris jaučia, kad mama ir tėtis yra viršesni (kad ir kaip jums tas nepatiktų ), jaučiasi daug saugesnis.

1.tikrai nuosirdziai tikite, kad kalejimas peraukelja i gera? cia apie visuma kalbu, ne apie kelis proc.jie is vis ytra tie keli procentai, o ne kelios issimtys. Jei tikrai tai padetu, nebutu kalejimai perpildyti. Kaip viena jaunuolis dabar Jav, gavo 160m kalejimo uz kelias vagystes, nu tikrai persiaukles, nevoks gal jei isgyvens tiek ,kad iseitu is kalejimo...
4.ci ava apie skatinima
http://www.geramama.lt/node/442

Iš tiesų apdovanojimai netgi mažina produktyvumą. Jei vaikas apdovanojamas už mielą elgesį, jis neima galvoti apie save kaip apie mielą žmogų. Priešingai, elgesį susieja su atlygiu. Ir kai atlygio nebėra (ar nebereikia), tokie vaikai dažniau renkasi nebesielgti mielai lyginant su vaikais, kurie negavo atlygio. Tokie vaikai netgi linkę elgtis mielai dar rečiau negu kad elgdavosi iki atlygio įvedimo. Jie išmoksta, kad tikslas, kurio siekiama mielu elgesiu, yra atlygis (lentelių, žvaigždučių rinkimas ir pan.)
Esminis teiginys čia yra ne tai, kad vidinė motyvacija skiriasi nuo išorinės ar tai, kad išorinė motyvacija yra žemesnė, nors abu šie teiginiai teisingi. Svarbu yra tai, kad išorinė motyvacija yra linkusi naikinti vidinę motyvaciją. Kuo labiau auga išorinė motyvacija, tuo labiau mažėja vidinė. Kuo daugiau žmonės atlyginami už kažkokius veiksmus, tuo labiau jie praranda motyvaciją ta veikla, jeigu nebėra už juos atlyginami. Žinoma, yra išimčių iš bet kokios vieno sakinio psichologinių tyrimų santraukos, bet daugeliu atvejų yra taip. Mokėkite vaikui už dėlionės sudėliojimą ir jis liausis ją dėliojęs, vos tik nustosite už tai mokėti.
Idejau citatas, nes pati taip aiskiai nemoku isdestyti, bet tikrai manau, kad skatinamas vaikas ar baudziamas, gal ir eis i mokykla, ja baigs,gal ir aukstaj ataip baigs bet tai nesukurs jam motyvacijos kazko siekti gyvenime ir gal paskui bus darbo birzos klieantas, nes tai zmogus pats nezinantis ko jis nori kas jam idomu, jis tik daro tai ko tikisi tevai ir laukia tu saldainiuku
5.Bausmes mazina pasitikejimas savimi ir meile sau, stai kaip jos itakoja, deja.
6.Nuosirdziai nemanau,kad nezinot apie bausmiu zala. Kad ir paskutinis straipsnis ,kur idejau, kad mokslininkai nustate ,kad fizines bausmes sukiale psichologines problemas ar net psichines ligas....
7.Niekad nesupratau,kad ispirkau kalte nubausta, nes niekada savo kaltes nemaciau. o jei supratau savo kalte tai ir be bausmes stengdavausi ir stengiuosi elgtis kitaip. O pakalbet be bausmes neimanoma?, ar tikrai tik taip apie zmogu mastot, kol jo kazkaip nenuskriausi, nesuzeisi, jis nesugebes mastyti ir suvokti savo elgesio rezultatu, pasekmiu?

TAi geriau per sikna ir ramu? Taip, jei gali veikla nutraukiu ir skiriu vaikams demesio, kartais tereikia isklausyti ar prisiglausti, kakza paduoti, nes kaip taisykle, jei tuo metu tevai vaikui neskirs demesio pozityviai veiklai, vaikai darys taip,kad tevai vistiek to demesio skirs, kad ir jam nubausti, nes pagal psichologus, tevu demesys ir fizinis kontaktas vaikui butini gyvybiskai ir kaip bebutu ziauru, vaikui geriau lai ji musa mama , nei is vis neskiria demesio, toks svarbus jam yra demesys.

ada21lt[B]
kuo šiuo metu užimti jūsų vaikai? Jūs pliekiat paklodžių paklodes internete. Dienų dienom. Kas skiria dėmesį jūsų vaikams?