Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuokit

Nesuprantu kuom as save tureciau kaltinti? juk nieko blogo nepadariau apart to,kad nepasakiau,kad einu atgal. Nors aisku jei buciau pasakiusiu,juk nebutu manes leides. O jus jei is kazkur viena pareitumet ir jums vyras taip per sikna, nu pvz irgi neperspetumet, tai irgi visai normalu butu? As gi sakau niekada nemasciau apie save kaip maza, masciau kaip ir dabar ir pagal situacija galvojau ka sugebu ta ir darau. Nu galvoj nebuvo to ,kad as mazyte ir man reikia prieziuros. Del to ir aiskinu,kad nuo mazens vaikai viska supranta apie daug ka, bet neturi jie galvoj to suvokimo,kad jie maziukai ir nieko nemoka, kad butinai turi pasiklysti,nuvirsti ar pan kol mamos neprikisa tu nepilnavertiskumo ir abejoniu komplekso...

O ar parodyti, kad suauges stiprus butina ta jega demonstruoti ant vaikoji lupant? Ot kad stiprybe, vaika nubausti Man irgi patinka,kad mano vyras stiptrus, nu bet atsiprasau,nenoriu,kad ta jega man reiktu isbandyti. Manau ir taip vaikai mato ,kiek ir kur ju tevai stiprus ar silni. O bausti vaikus, tai dazniausiai dvasines silpnybes pozymis, juk jei butu stiprybe, vaikai ir taip sektu suaugusiuju vadovavimu. Cia kai ir tarp suaugusiuju, jei vadovas ismintingas , stiprus dvasiskai juo ir seki, tiki, jei silnas butinai griebiasi jegos diktaturos

O kas kur sako,kad vaikams turi buti leidziama viskas. Seima ,kaip organizmas, jei visi kartu bendradarbiauja, tai jis gerai ir gyvuoja. Jei bet kas is seimos sugalvotu daryti ka sugalvojes, neatsizvelgdamas i kitus, tai seima pradetu irti...Tik ,manau tas suvokimas kas galima ir kas ne jau buna zmoguje esminis, o detales paaiskeja gyvenant ir del to visai nereikia bausmiu, uztenka paaiskinimo, patirties , ismeginimu ir t.t. Juk tas procesas nesibaigia visa gyvenima. Tai jei patinka tai ir gyvenat baudimo ir saldainiu modeliu, bet yra ir kitas -kurybos kelias
Papildyta:

Zaidzia kieme Jus nepergyvenkit, skiriu vaikams demesio tiek ,kiek tik jiems reikia ir sau skiriu apmastymas ir rasymui ,kiek man to reikia Siuo metu jiems tikrai nereikia mano demesio teisioginio 24val per para, jie ir abu karu graziausiai zaidzia, prisigalvoja visokiu uzsieminu Nors ir tai mano artimieji sako ,kie tu su tais vaikais uzsiimi, juk turi ir vieni moketi zaisti, nors man atrodo palei amziu ir ismoksta ,kuo vyresni tuo ilgiau ir moka atsiskyre pabuti.

ar ne pagal sia teorija buvo kuriamas socializmas? visi esam lygus, uzdarbiai vienodi, kiekvienas dirbam savo darba ir vienodai valstybes lesom pramogaujam , Sakmba graziai, bet ar pasiteisino? Kodel einat i darba - del malonumo dirbt, ar del algos (ypac kai darbas nera megstamas), va jums alga moka, o vaikas uz tai ka geba - negali gaut nieko? Kai darbe uz gera darba, pastangas ar dar kazka gaunat padekos rasta ar net premija - stengiates nebedirbt kad gink dieve daugiau nepaskatintu Juk visas gyvenimas suredytas pastangu - paskatinimu principu

Vaikas i mokykla turi eiti 12 metu, paskui dar min 4 universitete, ir kaip 6-7 metu vaikui isasikint, kad jis turi mokytis del saves, nes tai jo ateitis - 12-16 metu - tokiam amziuje laaabai ilgas laiko tarpas, tai tik pazadas i "geresni ritoju" - o mokytis reik kasdien, kad susidet pagrindus tolimesnem studijom. Pradzioje tai gal but ir prievarta ar kazkokiais skatinimais (mes naudojam skatinimus) - kai jau bus suauges - atsirinks ko jam reik ir ko ne (gales uzmirst ka per daug ismoko) - bet pagrindus tures.

Visi moksliniai strapsniai paremti iskeltom hipotezem ir atliktais tyrimais... Kokia hipoteze iskelsiu - tokia irodysiu, ypac apie kazkoki psichologini poveiki - juk veiksmas vyksta ir rutuliojas ilgus metus, kad atlikti teisinga tokio pobudzio tyrima - reiktu tirti 30 metu tuos pacius vaikus, juos izoliuoti arba visiems sukurti vinodas salygas, kad butu galima teigti - va vaikas uzauges be fiziniu bausmiu, sitas su psichologiniu teroru, o va sitas laisvai - ir kuo jie skiriaisi, ir tirti ne konkrecius vaikus - o placias grupes. Taip kad galima rast tu paciu straipsniu, tyrimu - kurie labai graziai, kaip cia destoma (tereik geru oratoriniu gebejimu) apibudins, koks vaikas saugus, kai zino kas uz ka laukia, kai zino seimos hierarchija ir pan

jums matyt tevai neaiskino, jei nejautet savo kaltes, jus jos niekad ir nepajausit jau kogero - toks jusu budas - visad but teisia Bent as aiskiai zinau ir zinojau kur klydau, ir zinojau (jei ne man buvo pasakoma) ka turiu daryt, kad klaidos nesikartotu. Apskritai esu daug ir viska analizuojantis zmogus

Tai butent - jei gali veikla nutraukti, bent as ja nutraukti galiu ne visada, turiu tureti laiko ir sau - ir vaikai turi zinoti, kad ayra laikas jiems ir kada ne... Taip, demesio vaikai labai nori (suauge daznai irgi) - bet faktas ir tas - kuo jie daugiau to demesio gaus, tuo daugiau nores. Tarp maniskiu amziaus skirtumas gana didelis, ir kai augo dickis - jis tikrai gavo daug demesio, jam jo net nereikejo - buvo gana savarankiskas, gimus sesei - prisiskaiciau literaturos, kur rasoma, kaip vaikui reik demesio gimus antram, kaip ta demesi paskirstyt, kaip negal jo sumazinti - nes jis jausis blogai. Ir ka? To demesio po gimimo jis gavo 2 kart daugiau, nei turejo iki to, paskui apskritai visas demesys liko tik jam (sese buvo labai rami, tad jai kaip ir nereikejo). Man net gaila mazosios liko - nes ji viena ir viena, net maitindavau dickiui kokia knyga skaitydama , kol atsikvosejau - NE, taip buti negalima, yra tavo laikas, yra seses laikas, yra musu laikas ir yra MANO vienos laikas. Nes as turiu ir namais pasirupint ir maistu, ir galu gale savimi (knyga, TV, drauges ar kazkas) - ir jokie issidirbinejimai ar demesio reikalavimai man tuo metu neidomus

Tikrai zinau tik is TV. O kas teisinga, matai is kart, matai, kaip vaikai reguoja , kaip auga, kaip keiciasi O tas ateity ,tai galo nera, kada tas rezultatas bus? Ir kaip ta rezultatas pamatuojamas?

nepergyvenu. Svetimi vaikai manęs nedomina. Mane labiau domina kodėl žmogus, vietoj to kad iš tiesų auginti ir auklėti vaikus prisėda prie interneto ir lieja teorijas. Vietoj to, kad iš tiesų užsimmti vaiku ir jį auklėti. Pažaisti su jais situacinius žaidimus pvz. na jie labai auklėja ir moko. Jie labai kuria artimą emocinį ryšį.
Neįdomūs. Žaidžia gražiai. susimuš- o tatda ir mama ateis.

kaip tai nieko blogo - jus nepasaket kad einat atgal, savavaliskai pasitrauket is vietos, kur turejot buti. Kodel duodat tokius pavyzdzius kurie neimanomi - as jei kur iseinu ar kur mieste atsiskiriam - visad pasakau savo kompanijai su kuria tuo metu bunu ir suderinam kaip susitikt ar susisiekt kai ateis laikas

ne, nebutina demonstruot ta jega ji lupant, net ir baust nera butina - valio jei pakanka tik pokalbiu ar zodziu. Bet suaugusiojo virsus visais atvejais turi but, jei tevai pasake kaip reikia daryt, aisku diskutuot galima, bet sprendima priima tevai, ne vaikas, o va kaip jau ta pasiekt - kiekvieno individualus reikalas, kam pakanka zodzio, kazkam reik bausmes, kazkam gal net rykstes

taip, va butent - kiekvienas renkas sau priimtina kelia, buda - svarbiausia, kad vaikai butu kazkaip auklejami - o ne paleidziami kas sau
Papildyta:

tai kad toje laidoje visad parodo rezultata. Juk rodo del kokios bedos kreipiamasi, kaip ja siulo sprest ir kaip situacija rutuliojas ir paskui finalas - pavyko ar ne (dazniausiai pavyksta, jei laikomasi rekomendaciju)

gal cia jos irgi laikas sau - prie kompiuterio? ar visada butina 24 val per para salia vaikui sedet?

***

dar cia buvo paskutinese zinutese pamineta apie mokymasi. seku ne viena internetini dienorasti mamu, kurios vaikus moko namie. kaip suprantu, cia ir daug daugiau tokiu pavyzdziu yra, kad vaiku tikrai nereikia verst mokytis. jie patys motyvuoti dometis tuom, kas jiems idomu, o ir mama pateikia kitus dalykus taip, kad sudomintu.

Nesakau,kad nereikia tuo metu,kai vaikas ka nors iskrecia,neapriboti vaiko laisves(juk kazkokia nuobauda turi egzistuoti),bet as neskaitau,kad tai smurtas.Tai butinybe,kad vaikas jaustu ribas.
Bet musti ar kitaip bausti toki vaika(autista),kuriam reikia daugiau svelnumo,tai yra bausme pries vaika.

labiausia reikia baudžian ne tuo ką mes laikome bauar ne bausme, o kaip tai priims ir pasiruošęs yra priimti vaikas.
Pasiskaitykit nuoskaudas apie nuobaudas jau buvusių vaikų. Ta prasme suaugusių vaikų. Jie pasakoja tai ką jautė tuo met kai buvo vienaip ar kitaip nubausti.
Knygos yra , žinoma, gerai. Bet pirmiausia reikia mokėti girdėti vaiką. Ir nubaudžiant taip pat.
Bausmė yra įspėjimas, papbarimas, vykstamo veiksmo nutraukimas , vaiko izoliavimas. IR šleptelėjimas minkštojon irgi yra bausmė. Ir tokia bausmė turi gausybę priežasčių ir sutuacijų jei būti. Lygegrečiai su įspėjimu, ir visomis kitomis.

Na jei vaikas prisidirbo ir tu jam pries bausme pasakai uz ka yra baudziamas,manau jis nejaus skraudos(na tik tuo metu kiekvienas jauciasi blogai),o kita karta elgiantis netinkamai,zinos pasekmes.

Ir bausmė, ir atlygis, pritaikyti laiku ir vietoje, gali tapti vaikui papildomu stimulu savivertės, vidinės motyvacijos, tinkamo emocinio atsako į aplinkos poveikį ugdymui.

"Maloniais zodziais ir pistoletu pasieksi daug daugiau nei vien tik maloniais zodziais." - Al Capone.

Beskaitydama atsiminiau save vaikystėje. Tėtis mano niekada nėra pakėlęs prieš mane rankos, ir ne vien kad vaikas buvau ir kad nenorėjo fizinėm bausmėm bausti, o tik todėl kad vyras prieš moterį (na būsimą moterį) rankos nekelia. Jis su manim kalbėdavo, kartais pakeltu tonu, kartais ramiai. Aiškindavo man ką dariau netinkamai, kodėl netinkamai, kaip reikėtų elgtis. Ir žinot man tokie jo pasakojimai ir kalbėjimai buvo žymiai didesnė bausmė nei mamos patempta ausis. taigi aš labiau bijojau elgtis netinkamai ne todėl kad mama man ausį "nusuks", bet, kad vėl bus pokalbis su tėčiu. Taigi kad ir kaip jūs visos manysite kad, kad aiškindamos vaikui apie gera ir blogą išvengsite auklėjimo bausmėmis, jūsų vaikui tas aiškinimas yra lygiai tas pats kas bausmė, tik kaip viena mama minėjo, fizinė bausmė (ne mušimas) ateina ir praeina ir tu savotiškai gauni išrišimą kaip bažnyčioj ir pasimokai kad vis tik elgtis taip nevalia, arba vėl ir vėl klausai gyvenimiškų auklėjimo kalbų, kurių atėjus laikui kai kurie vaikai jau ir nebegirdi.

Mano anyta yra pasakojus, kad ir jos tėtis jo niekada nėra mušęs, o sėsdavo kartu ir kalbėdavosi, žinot, ji tuo metu be galo pavydėjo savo kiemo draugams, kurie už savo netinkamą elgesį gaudavo gerai per šikną ir jiems nereikėdavo vėl ir vėl klausytis auklėjamųjų pamokų.

Taip kad baudžiat ir jūs savo vaikus, ir ne fiziškai o psichologiškai, tą bausmę pavadindamos "kalbėjimu".

Pagal jusu pvz.,tai jau cia tikrai psichologinis smurtas. Nepripazistu tokiu auklejimo priemoniu.Graudu ,kai tokiomis priemonemis auklejami buvo(o gal net yra) vaikai.
Manau,kad kiekviena karta pasisodinus vaika nepamokslausi,bet...priminsi susitarima(kartu su vaiku ivedamos tam tikros taisykles) ir kokios bus pasekmes ,jei tu susitarimu-taisykliu nesilaikysi.Tada nebus jokiu nuoskaudu.