Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuokit

Galima dar prilupti po viskam, nes tokią gėdą prieš žmones apturėjau 

Su mokymusi ar nesimokymu situacija gerokai keblesnė. Pasirinkimo nesimokyti pasekmėje gautas trejetas veikia tikrai ne visus vaikus. Dalis vaikų greitai susitaiko su tuo pažymiu, kurį gauna ir renkasi geriau prastą pažymį ir malonumą, nei geresnį pažymį ir sunkų darbą. O ilgalaikio nesimokymo pasekmės yra ne tik trejetas ar dvejetas semestruose, bet prasti egzaminų pažymiai, prastesnės galimybės ateityje mokintis norimą specialybę. Labai mažai vaikų net ir paauglystėje sugeba adekvačiai suvokti šias pasekmes, o kai jau pradeda suprasti, mokinimosi įgūdžių trūksta, spragos žiniose būna per didelės, kad sugebėtų pasivyti.

Savu laiku su vyru pasirinkom sprendimą palikti mokinimasi vaiko atsakomybei (bent jau poroje mano skaitytų knygų taip patariama). Rezultatai ne tragiški, bet ir nėra labai žavintys. Nukentėjo ir vaikų pasiekimai, ir mano nervai žiūrint į rezultatus. Tokio pasirinkimo nerekomenduočiau kitiems. Arba jis neveikia mano vaikams, arba aš neišmokau jo teisingai taikyti. Ieškau toliau, kaip gerinti situaciją.

Vaikai tokie negimsta, mes juos tokiais padarome 
Yra du dalykai, kuriuos pagal pasaulio sutvarkymą būtini žmogui - valgymas (maistas kūnui) ir išmokimas/pažinimas - maistas sielai.
Beja, vaikai nuo prigimimo turi polinkį tirti skonius, atsirinkti jam tinkamus ir mėgautis maistu. Taip pat ir pažinti pasaulį bei mėgautis kiekvienu naujai sužinotu dalyku. Kažkaip mes sugebame augindami juos tai "išmušti" ir paversti "gabiais tinginiais", kurie nebenori nieko.

ar ne pagal sia teorija buvo kuriamas socializmas? visi esam lygus, uzdarbiai vienodi, kiekvienas dirbam savo darba ir vienodai valstybes lesom pramogaujam , Sakmba graziai, bet ar pasiteisino? Kodel einat i darba - del malonumo dirbt, ar del algos (ypac kai darbas nera megstamas), va jums alga moka, o vaikas uz tai ka geba - negali gaut nieko? Kai darbe uz gera darba, pastangas ar dar kazka gaunat padekos rasta ar net premija - stengiates nebedirbt kad gink dieve daugiau nepaskatintu Juk visas gyvenimas suredytas pastangu - paskatinimu principu
Vaikas i mokykla turi eiti 12 metu, paskui dar min 4 universitete, ir kaip 6-7 metu vaikui isasikint, kad jis turi mokytis del saves, nes tai jo ateitis - 12-16 metu - tokiam amziuje laaabai ilgas laiko tarpas, tai tik pazadas i "geresni ritoju" - o mokytis reik kasdien, kad susidet pagrindus tolimesnem studijom. Pradzioje tai gal but ir prievarta ar kazkokiais skatinimais (mes naudojam skatinimus) - kai jau bus suauges - atsirinks ko jam reik ir ko ne (gales uzmirst ka per daug ismoko) - bet pagrindus tures. 

Visi moksliniai strapsniai paremti iskeltom hipotezem ir atliktais tyrimais... Kokia hipoteze iskelsiu - tokia irodysiu, ypac apie kazkoki psichologini poveiki - juk veiksmas vyksta ir rutuliojas ilgus metus, kad atlikti teisinga tokio pobudzio tyrima - reiktu tirti 30 metu tuos pacius vaikus, juos izoliuoti arba visiems sukurti vinodas salygas, kad butu galima teigti - va vaikas uzauges be fiziniu bausmiu, sitas su psichologiniu teroru, o va sitas laisvai - ir kuo jie skiriaisi, ir tirti ne konkrecius vaikus - o placias grupes. Taip kad galima rast tu paciu straipsniu, tyrimu - kurie labai graziai, kaip cia destoma (tereik geru oratoriniu gebejimu) apibudins, koks vaikas saugus, kai zino kas uz ka laukia, kai zino seimos hierarchija ir pan

jums matyt tevai neaiskino, jei nejautet savo kaltes, jus jos niekad ir nepajausit jau kogero - toks jusu budas - visad but teisia Bent as aiskiai zinau ir zinojau kur klydau, ir zinojau (jei ne man buvo pasakoma) ka turiu daryt, kad klaidos nesikartotu. Apskritai esu daug ir viska analizuojantis zmogus

Tai butent - jei gali veikla nutraukti, bent as ja nutraukti galiu ne visada, turiu tureti laiko ir sau - ir vaikai turi zinoti, kad ayra laikas jiems ir kada ne... Taip, demesio vaikai labai  nori (suauge daznai irgi) - bet faktas ir tas - kuo jie daugiau to demesio gaus, tuo daugiau nores. Tarp maniskiu amziaus skirtumas gana didelis, ir kai augo dickis - jis tikrai gavo daug demesio, jam jo net nereikejo - buvo gana savarankiskas, gimus sesei - prisiskaiciau literaturos, kur rasoma, kaip vaikui reik demesio gimus antram, kaip ta demesi paskirstyt, kaip negal jo sumazinti - nes jis jausis blogai. Ir ka? To demesio po gimimo jis gavo 2 kart daugiau, nei turejo iki to, paskui apskritai visas demesys liko tik jam (sese buvo labai rami, tad jai kaip ir nereikejo). Man net gaila mazosios liko - nes ji viena ir viena, net maitindavau dickiui kokia knyga skaitydama , kol atsikvosejau - NE, taip buti negalima, yra tavo laikas, yra seses laikas, yra musu laikas ir yra MANO vienos laikas. Nes as turiu ir namais pasirupint ir maistu, ir galu gale savimi (knyga, TV, drauges ar kazkas) - ir jokie issidirbinejimai ar demesio reikalavimai man tuo metu neidomus

nepergyvenu. Svetimi vaikai manęs nedomina. Mane labiau domina kodėl žmogus, vietoj to kad iš tiesų auginti ir auklėti vaikus prisėda prie interneto ir lieja teorijas. Vietoj to, kad iš tiesų užsimmti vaiku ir jį auklėti. Pažaisti su jais situacinius žaidimus pvz. na jie labai auklėja ir moko. Jie labai kuria artimą emocinį ryšį.
Neįdomūs. Žaidžia gražiai. susimuš- o tatda ir mama ateis.

tai kad toje laidoje visad parodo rezultata. Juk rodo del kokios bedos kreipiamasi, kaip ja siulo sprest ir kaip situacija rutuliojas ir paskui finalas - pavyko ar ne (dazniausiai pavyksta, jei laikomasi rekomendaciju)

Ir bausmė, ir atlygis, pritaikyti laiku ir vietoje, gali tapti vaikui papildomu stimulu savivertės, vidinės motyvacijos, tinkamo emocinio atsako į aplinkos poveikį ugdymui.

  "Maloniais zodziais ir pistoletu pasieksi daug daugiau nei vien tik maloniais zodziais." - Al Capone.

Beskaitydama atsiminiau save vaikystėje. Tėtis mano niekada nėra pakėlęs prieš mane rankos, ir ne vien kad vaikas buvau ir kad nenorėjo fizinėm bausmėm bausti, o tik todėl kad vyras prieš moterį (na būsimą moterį) rankos nekelia. Jis su manim kalbėdavo, kartais pakeltu tonu, kartais ramiai........................
Taip kad baudžiat ir jūs savo vaikus, ir ne fiziškai o psichologiškai, tą bausmę pavadindamos "kalbėjimu".

visi zmones lygus. Kam as visai pritariu.

Todel i darba ir neinu .....vat tos motyvacijos nerandu tokio pinigu kiekio niekas cia nemoka, kad mane pakankamai motyvuotu, o darbo, kaip sventes , tokio nesugalvoju 

Vat ,kad pati nerandu tos motyvacijos del mokslu mokykloj, apart bendravimo su kitais vasikais, tai kaip as galiu vaika motyvuoti O namie tai nei motyvuoti kazkaip nereikia, patys domisi, klausia, mokinames...

Del moksliniu straipsniu is dalies pritariu, bet [b]yra tas vidinis cencorius toks,kuris pasako man kas tikra, o kas ne.

Del paryskinto nesutinku. Manau, kiekvienam vaikui to demesio reikia skirtingo ir skirtingo kiekio. Ir kai gauna pakankamai, atsiranda toks kaip sotumas. Manau tas demesys neatsiejamas su meile, vaikui labai reikia to svelnumo apsikalbinimo, isklausymo ir t.t.todel nemanau,akd tai yra kazkokie issidirbinejimai....

[/b]Ta prasme man tiek tevai tiek vaikai lygus vieni is kitu mokomes ir taip tobulejam, svarbu nesustabareti ir neuzsiciklinti,kad tik suauges teisus ir tik jis gali diktuoti kazka, kartais vaikai labai teisingu dalyku pasako, taip ir sukasi pasaulis 

Bet aš kitaip ir neįsivaizduoju pokalbio. Naivu tikėtis, kad vaikas iš pirmo karto ims ir paklausys, atsimins ir supras kas ir kaip.
Papildyta:
STOP, čia anot daugelio čia diskutuojančių mamų pasekmių už taisyklių nesilaikymą negali būti, tai bausmė    tai viršenybės rodymas    Vat ir sakau kas būna kai nėra pasekmių o vaikui gražiuoju bandoma išaiškinti visas gyvenimo tiesas tikintis kad jis išgirdo ir suprato.

Pasekmė nuo bausmės skiriasi. Pasekmė įvyksta be tėvų pastangų, veikiant fizikiniams arba socialiniams dėsniams.  Bausmei reikia aktyvaus tėvų įsikišimo, pradedant taisyklių nustatymu ir baigiant kontrole bei baudimu už jų nesilaikymą.

Labai nedaug tėvų net ir tose situacijose, kur nėra grėsmės sveikatai ar gyvybei, leidžia vaikams patiems priimti sprendimus, patirti pasekmes ir pasimokyti. Daugelis linkę bausmių ir skatinimų metodu užkirsti kelią bet kokiam, jų patirtimi, klaidingam vaiko  pasirinkimui ar sprendimui.

Ok, aš jums duosiu pavyzdį, jūs man duokit idėją motyvacijai. Vaikas, 6/7-erių metų, antrokas, - 
Nesvarbu, kad pavadinsi, bausmė ar pasekmė, leidimas pačiam ant savo kailio pajusti ir pan. - finale gaunasi tas pats, už tam tikrą elgesį, tam tikras atlygis 

O vietoje to, kad pasidžiaugti tuo, ką sužinojome naujo, grūdame į pertemtas smegenis dar papildomą porciją bereikšmės informacijos, nes REIKIA gauti gerą pažymį, gerą vidurkį, gerą specialybę.

  bet... man keista,kad pas mus Lietuvoje vaikai turi butinai baigti vidurine,bet kodel,jeigu jis nenori mokytis,jam tai tragedija. Gal vertetu tokiems tevams susimastyti,ar negeriau  tokiems vaikams patarti i kolegija stoti,igauti gera specialybe ir gaus vidurini issilavinima,kur jis pateisins save.Gal geriau geras statybininkas,nei blogas gydytojas ar mokytojas.Reikia visada atsizvelgti i vaiko norus,jo gabumus,o ne ,kaip dazniausiai yra,tik i kazkada nepateisintus savus lukecius,bandyti per vaika,tai igyvendinti.Ne veltui pirmaujame nelaimingu vaiku skaiciumi.

ne zmones tikrai nera lygus - jie turi lygias teises, bet nera lygus. As bent jau saves tikrai nelyginu kokiam nors alkoholikui ar narkomanui  Bet ir neniekinu ju - jei jis pasirinko toki kelia - tegu, man neskauda
cia nejimas i darba susijes su dirzu? Va dabar stokojat motyvacijos, nes buvot lupta?
o namie motyvacijos nestokojat visiem dalykam - ir fizikai ir chemijai ir matematikai ir literaturai ir uzsienio kalbom?
jei turit savo nuomone, jai pagrysti visad rasit moksliniu straipsniu, jei nerasit - visad galima parasyti mokslini darba ta tema, ji apginti pries kvalifikuota komisija - ir vuolia - mokslinis straipsnis yra
jus ir neprivalot sutikti - tik pasidalinau savo patirtimi - man butent buvo taip, kad kuo daugiau demesio vaikui daviau - tuo jam jo daugiau reikejo, kol galu gale susivokiau, kad mazoji per tai auga viena pati
Vaikai negali buti lygus tevam, nes tevai turi daugiau ziniu, patirties ir informacijos dauguma klausimu, bet tai nereiskia, kad nereikia klausytis ka sako vaikai - su jais kalbetis visad idomu, o daznai ir naudinga, kad geriau juos suprasti

Cia ner ko diskutuoti... musti vaikus...mustis apskritai nesuvokiama, bet jei jau niezti nagai, pasirinkti reikia sau lygiu jegu priesininka, o musti vaika, na, isvis absurdas, taip daranciam ar daranciai ir as "uztvociau"....

O kiek laiko per diena jus galvojate reikia skirti tiesiogiai zaidziant su vaikais? Jie zaidzia pvz smelio dezej, tai reiktu atsisesti salia ir ziureti?  Kiek jus pati skiriat valandu per diena zaizdama?

Kiek pavyko suprasti, tai šioje srityje vidinė motyvacija yra susijusi su pažinimo džiaugsmu ir pasitenkinimu, kai pavyksta pasiekti norimą rezultatą.

* O kam ji motyvuoti? nu nenori, lai nesimokina, jo gyvenimas. Gal toks mamos poziuris labiau paskatins mastyti,ko jis istiesu nori?

** O siaip zinau ne viena vyruka, kurie mokykloj blogai mokinosi , o gyvenime labai geru rezultatu pasieke. 

TAi jei ta suprantat, tai kokie jums dar klausimai apie ta moksla kyla?