Neštuliukių skyrelis

Prie to paties, dėl stomatologo noriu paklausti, ar būtina pas jį apsilankyti. Labai jau bijau, nors gal ir reiktų nes kai kurie dantys ypač jautrūs, gal kokia skylutė užsislėpus ir dantenos pakraujuoja. 2 trimestre turbūt nė nereik ginės klausti, tiesiog eiti ir viskas. Gal kuri žinot gerą, bet nebranginyką stomatologą aplink Perkūnkiemį?

jei skylutė užsislėpus, tada reik būtinai eit..
pas mane tai gūziukas virš iltinio danties išaugęs, priekinio danties plomba juoduoja, na ir dantenos pakraujuoja.. bet šito viso man tikriausiai negydys, kol esu o skylučių lyg ir nėra. bet vistiek, manau, bent jau konsultacijai reikės nueit

Nežinau, AK per kursus sakė geriau įsidėti Tai aš gal ir paklausysiu ne karvę kainuoja, o visokiems uždegimams aš pakankamai jautri, bet ne prie ežerų pasigaunu, o baseinuose tai niekr neinu, nors rekomenduoja dėl mano stuburo, laukiau ežerų atšilimo



Sako geriau pirmą trimestrą apseiti, bet jeigu jau skauda ir pan, tai geriau eiti, nei kentėti, yra spec vaistai.

Sveikutės

na va, kaip visada, be paaiškinimų
gal man saviškės gydytojos užklaust, įdomu, ką sakys..

Ką gi turiu tesėti duotą pažadą ir papasakoti savo gimdymo istoriją. Kiekvienai jūsų palinkėčiau gimdyti taip lengvai, greitai ir sklandžiai .
Pirmadienio rytą apturėjau TA. Gydytoja nusprendė, kad nelįs žiūrėti kaklelio, nes nenorėjo spartinti įvykių. Sutarėme, kad pasirodysiu ketvirtadienį. Pėsčiomis grįžau namo, prisipirkau produktų. Keturias valandas prasisukiojau virtuvėje: išviriau sriubos ir iškepiau savo mažylei gimtadienio pyragą. Galvoju, susėsim vakare su MB, paskanausim pyrago ir toliau lauksim savo stebuklo. Pavakarieniavom, sėdim, žiūrim TV, prasideda sąrėmiai. Galvoju, vėl parengiamieji, tuoj praeis. Bet jie dažnėja. Pradedu skaičiuoti. Skausmai nestiprūs, bet dažni – kartojasi kas 9, 6, 5 min. Skambinu sesei paklausti, kaip buvo jai. Sako, kad turėtų būti reguliarūs, vėliau imti stiprėti ir dažnėti. OK, laukiu toliau. Skausmai nesiliauja. Einu pažiūrėti, ar tikrai viską susidėjau į krepšį. Užeina stiprus skausmas, sėdu ant kamuolio, masažuoju nugarą. MB pasiūlo arbatos ir pyrago, o man kažko nesinori. Nusprendžiam važiuoti į GN. Pradedu ruoštis. Tarp sąrėmių vos spėju nusiprausti, dantis išsivalyti, apsirengti – vis lakstau ant kamuolio pasėdėti. MB skubina, o aš bijau išeiti pro duris, nes vėl gali prasidėti sąrėmiai, kurie kartojasi kas 2-3 min. Šiaip ne taip išsikrapštom iš namų. Automobilyje jaučiuosi geriau. 22:30 stovim prie “Mažylio” durų. Tenka palaukti, kol jas atidaro, o man jau tamsu akyse. Vos užlipu į antrą aukštą, į trečią seselė siūlo važiuoti liftu. Gimdymo namuose ramu, visi vaikšto koja už kojos. Akušerė paguldo mane ant žiauriai kieto suolo, nes reikia kūdikio tonus pamatuoti. Prašau, kad leistų bent ant šono gulėti. Per sąrėmį giliai kvėpuoju: per keturis giliai įkvepiu, per keturis garsiai iškvepiu. Taip gerokai lengviau. Akušerė, jaučiu, galvojo, kad kažkokia jautruolė atvažiavo ir įsivaizduoja, kad čia iš karto gimdys . Paklausia, ar darysim klizmą. Sutinku. Ateina gydytojas, pamatuoja kaklelį ir sako: “Jokių klizmų, keliaujam į gimdyklą, gimdyvė jau pasiruošusi”. Persirengiam ir einam į gimdyklą. Paguldo mane ant kėdės, kad galėtų matuoti tonus. Gydytojas įkerpa pūslę, kad nubėgtų vandenys. Jų ten visas vandenynas. Sulaistau visas palas, tenka jas keisti. Sąrėmiai kartojasi maždaug kas minutę. Kvėpuoju kaip išmokau per jogos pamokas ir tai tikrai padeda. Girdžiu, kaip akušerė aiškina MB, ką reiškia tonų matuoklio parodymai. Sąrėmių kreivė pakyla aukščiau 100. Akušerė sako, kad skausmai jau gana stiprūs ir neturėtų stiprėti. Mintyse nusistebiu, kad tas skausmas visai lengvai pakeliamas. Bet gal skaudės, kai reikės stumti?... Gydytojas pasiūlo pasivaikščioti, kad kūdikis kuo žemiau pasislinktų, nes tada mažiau reikės dirbti ant stalo. Akušerė liepia nueiti į WC ir pasėdėti ant klozeto, kuo žemiau įleidus “uodegą”. Va tada ir prasideda pats įdomumas. Sėdžiu sau, per sąrėmius kvėpuoju ir staiga toks jausmas, kad apsikakosiu ir išsiversiu. Kažkodėl prisimenu filmą “Svetimas” . Pasirodo, tai – stangos. Susitraukus gimdos raumenims užima kvapą, o kai jį atgaunu išleidžiu keistą garsą. MB įkiša nosį paklausti, ar man viskas gerai. Prašau, kad akušerė leistų pasėdėti ant kamuolio. Toliau stanginuosi ir keistai rėkauju. Akušerė pasiūlo pabandyti tą aparatą, kuris siunčia elektros impulsus ir slopina sąrėmių skausmus. MB gauna į rankas valdymo pultelį: per sąrėmius padidina impulsus, tarp sąrėmių sumažina. Man patiko . Gydytojas, kuris tai pasirodo, tai vėl dingsta, sako, kad pagal garsus esu pasiruošusi. Ropščiuosi ant stalo. Pažiūriu į laikrodį ir pasidžiaugiu, kad jau po vidurnakčio. Norėjau, kad mažylė gimtų 06.26 . Akušerė ramiai aiškina, ką turėsiu daryti. Gydytojas nusprendžia nesikišti, nes mums ir taip gerai sekasi: sėdi ant sofos ir pildo ligos istorijas . Bandau vykdyti akušerės nurodymus: kai skausmas pasidaro maksimaliai stiprus, per burną įkvepiu oro, sulaikau kvėpavimą, įsispiriu kojomis, ištiestomis rankomis įsitveriu į rankenas, pritraukiu smakrą prie krūtinės, keliu sėdmenis ir iš visų jėgų stumiu. Trys skausmo bangos, trys staigūs įkvėpimai, trys ramūs iškvėpimai, trys stumimai. Pirmi du pavyksta, trečias – niekaip. Akušerė drąsina: “kakok, kakok” . Ir jausmas iš tiesų toks, lyg tuštinčiausi. Viso šio proceso metu geriausiai jaučiu savo veidą. Toks jausmas, kad jis nutirpsta ir atsiskiria nuo manęs tarsi kaukė. Akušerė sako, kad stumdau kūdikį pirmyn atgal – tai mato plaukučius, tai nebemato. Pasitarusi su gydytoju nutaria šiek tiek įkirpti, nes kūdikis tikrai nemažas. Nuskausmina, įkerpa. MB visą tą laiką reguliuoja elektros impulsus ir jaučiasi labai svarbus . Susikaupiu ir laukiu skausmo bangos. Darau, kaip liepė akušerė, bet vis pritrūksta oro trečiam kartui. Prisijungia gydytojas. Pakutena ties gimdos dugnu mažylei padukus ir įspėja, kad padės man ją išstumti. Nesmagu nuvilti žmogų, todėl sukaupiu visas jėgas, padrąsinu savo mažylę, primenu jai, kad esame komanda ir turime veikti išvien, pasakau sau, kad dabar padarysiu viska taip, kaip reikia. Užeina skausmo banga, aš užsimerkiu, giliai įkvėpiu, įsispiriu rankomis ir kojomis, pririečiu smakrą, riečiu aukštyn sėdmenis ir “kakoju”. Vieną, antrą, trečią kartą. Galvoju, kad ir vėl nepavyko. Atsimerkiu ir matau akušerės rankose pilką gleivėtą kūnelį. Iš nuostabos plačiau atsiveria akys. Klausiu MB: “Tu matei, kaip ji išlindo? Ar tikrai iš manęs?”. Visi juokiasi, o man visai nejuokinga. Dar klausiu, ar tikrai mergaitė. MB laimingas patikina, kad mergaitė. Netrukus tas mažas drėgnas kūnelis atsiduria man ant krūtinės. Apima nenusakoma palaima ir palengvėjimas. Pagaliau mes trise. Mažylė ne tokia ir maža – 54 cm ūgio ir 4,2 kg svorio. Pati negaliu patikėti, kad viskas užtruko vos dvi valandas – juk tiek kartų girdėjau, kad su tokiais klubais nei pati pastosiu, nei išnešiosiu, nei pagimdysiu. Gal ir negerai, kad MB matė, kaip lengvai į šį pasaulį atėjo mūsų mažylė: negalėsiu vaidinti didvyrės . Galėjau bent trumpam išsiųsti jį už durų ir parėkauti, kad baimės įvaryčiau .
Šiąnakt mūsų mažajai Rusnytei suėjo savaitėlė. Po truputį pratinamės prie jos gyvenimo ritmo. Mažylė valgo mamos pienelį, todėl kasdien darosi vis putlesnė ir gražesnė. Kol kas motinystė veža .

labai gražus vardas

Mergaites, panasu, kad man herpesas (puslelyne) ka daryti

sveikos

pirmiausia noriu padėkoti Tangai už tokį pasakojimą.

įdomu, kaip šiandien sekėsi dangutex, gaila,kad pavėlavau su savo až jai. tai teks laukti kol grįš namo ir pati čia apsireikš.

spinsa, geriausia pasiklausti gydytojos. gal tavo atveju geriau jau tvarkyti dantuką, nei laukti kol "pateksi" į antrą trimestrą. čia jau gali stomatologas pasakyti.

marusiote, labai svarbu dantukus tvarkyti, kad nebūtų jokios infekcijos, nes vien dėl nesveiko danties gali prasidėti priešlaikinis (čia taip ligoninėje gydytoja pasakė). o ir nėščiosios kortelėje turi būti spaudas stomatologo, kad viskas gerai. taip kad, nori - nenori, teks apsilankyti pas stomatologą.

dėl maudynių kokioj tai baloj, nieko negaliu pasakyti. kažkaip manęs netraukia, tai ir nesuku galvos.

mamyte.lt, dėl herpeso tai galima Acic tepalą naudoti. yra ir pleistriukų berods. aš teplioju acic'u. jei kalbame apie tą "virštutinį" herpesą, o jei "ten" jis atsirado, tai negaliu nieko pasakyti.

Labai aciu uz istorija Dabar ramia sazine keliauk pas mamytes ir lauk musu ech,,,, mes jau tuoj


Jeigu pirma karta tai nera labai geria, bet pasisakyk gydytojai, jeigu ne pirma karta tai sako, kad normalu

Dekoju uz patarymus
Man lupu herpesas, jau ne pirma karta nuo vaikystes ne vienos sventes su normaliomis lupomis visose nuotraukuose "labai grazi"
Tepsiu ir as Acicu nors man labai keista - atrodo, kaip visada, bet nei skauda, nei niezti, nieko tik liezuviu atradau kad yra kazkas svetimo

labai nedrasiai beldziuos pas jus! Labukas

kaio graziai aprasei, veza veza ir ves

Tanga
Aciu uz gimdymo istorija