QUOTE(Tanga @ 2012 07 03, 16:23)
Apima nenusakoma palaima ir palengvėjimas. Pagaliau mes trise. Mažylė ne tokia ir maža 54 cm ūgio ir 4,2 kg svorio. Pati negaliu patikėti, kad viskas užtruko vos dvi valandas juk tiek kartų girdėjau, kad su tokiais klubais nei pati pastosiu, nei išnešiosiu, nei pagimdysiu. Gal ir negerai, kad MB matė, kaip lengvai į šį pasaulį atėjo mūsų mažylė: negalėsiu vaidinti didvyrės

. Galėjau bent trumpam išsiųsti jį už durų ir parėkauti, kad baimės įvaryčiau

.
Šiąnakt mūsų mažajai Rusnytei suėjo savaitėlė. Po truputį pratinamės prie jos gyvenimo ritmo. Mažylė valgo mamos pienelį, todėl kasdien darosi vis putlesnė ir gražesnė. Kol kas motinystė veža

.
Sveikinu labai susitikus su dukruže

Kad augtų sveika ir būtų džiaugsmas tėveliams
O su tavo išvadomis dėl gimdymo, turiu absoliučiai sutikti. Maniškis pats pasakė, kad galvojo jog gimdymas būna sunkesnis ir skausmingesnis. Tai kažkaip nusiminiau, kad nepasistengiau jo išgąsdinti
Papildyta:
QUOTE(Ingvita @ 2012 07 03, 19:22)
Nors nuo pat pradžių kai tik sužinojau, kad laukiuosi, galvojau, kad darysiu CP, nes labai labai bijau skausmo ir esu be galo smulkutė (iki nėštumo svėriau vos 46 kg), tačiau kuo daugiau istorijų skaitau, tuo labiau įgaunu drąsos gimdyti pati...
Žinok, turbūt nėra labiau skausmo bijančio žmogaus nei aš

Net kraują duodant galiu nualpti. Bijau adatų, bijau pačio skausmo ir t.t. Gimdymo irgi laukiau kaip baubo. Bet nusiteikiau, kad tai vienintelis būdas susitikti su savo stebukliuku, kurio laaaabai laukiu. Ir viskas buvo ne taip baisu, kaip galvojau