QUOTE(paciute @ 2012 07 05, 16:04)
o mane kas vakara nervuoja pokalbiai su saviskiu, nes viskas sukasi aplink tai ar pavyks mums suklijuoti, tai kas buvo apdauzyta
Labiausiai patiko pokalbis vakar uztruko pusvalandi, per kuri papasakojau savo diena, jis savo, kokia sveikata, kokius vaistus jam isgert, nes sloguoja ir ausi skauda, kaip darbas, pasilinkejom labos ir atsijungem
bet kai pilstom is tuscio i kiaura ir dar tas ziurejimas kaip bus, niu velniskai siutina, kaip bus taip bus, pasaulis nesugrius

Ir beje as jau puikiai apsipratau buti vienai

ko anksciau labai bijojau, tas dabar taip nebaugu
Mes žinok ir šnekam tą patį. Aš nenoriu, kad jis daugiau važiuotų, mane nervina jo dėmesio nerodymas ir tas šššššššššššš, kuris buvo. O labiausiai siutina, kai aš jaučiu, kad jis kažką fone - gal filmą žiūri. Aš parašau - tada laukiu 10 min. Tai taip užknisa - kam toks bendravimas. Nes naudos iš jo 0. Dar mane erzina tas fizinio kontakto trūkumas. Kažkaip man paskutinės 3 dienos lomkių.
Šiandien tik darbe su bernais fainai pakalbėjau - tai nuotaika geresnė.
Kartais man atrodo, kad viskas bus gerai. O po tokio pokalbio kaip vakar - kad iš viso nėra ką kartu veikt. Kažkoks marazmas.