QUOTE(taiklioji @ 2012 07 30, 13:11)
na pasako, kad as jau didelis, ne mazas leliukas.
nors visada megdavo kai pamyluodavau, ir dabar dar prieina kartais, bet siaip erzina tas jo pastovus prikisinejimas kad as jau didelis bernas
nors visada megdavo kai pamyluodavau, ir dabar dar prieina kartais, bet siaip erzina tas jo pastovus prikisinejimas kad as jau didelis bernas

Tai vat man kažkaip keista, kad per greitai vaikus "suauginame", kažin kodėl jie patys tai pasako, ar nebus tik taip, kad patys dažnai sakydavote, kad" tu jau didelis"?

Vienos mano kolegės mergaitei 6,5 m. ji jau į pirmą klasę eis. Kolegė ir sako: vajei, juk ji dar tokia vaikiška, tik su lėlėm žaidžia...Aš va ir mąstau

Mano J ir su meškiuku, ir su šuniuku, ir su drambliu dar miega, ir su mašinytėmis žaidžia. Žinoma, jis pagal savo amžių lyg ir "turėtų" daug daugiau sugebėti (pvz. piešti, kažką konstruoti). Bet jis vėluojančios raidos. O kad normalios raidos vaikas turi to vaikiškumo - tai tik džiaugtis reikia. Man tai plaukai šiaušiasi, kai vos ne dešimtmečiai pradeda apie seksą diskutuoti

LisJa, šaunu

Aš jau džiaugiuosi, kad J pradeda kalbą vartoti komunikacijai su kitais vaikais. Tokia jo kalba labai skurdi, jo nesupranta, jį atstumia (pvz. kempinge, kur buvome apsistoję).
Lankėmės pas gimines. Pas tuos, kur buvome apsistoje, jie jau žinojo, kad turim problemų ir nedarė iš to jokios problemos. Dar buvom nuvažiavę dar ir pas kitus, kur matomės gal tik kas 5 metai, ir J matė pirmą kartą, buvo toks ekspromtinis mini giminių susitikimas, vaikai žaidė, išdykavo, maudėsi ežere, kepėme šašlykus ir niekas nė nepastebėjo, kad J kažkuom gali išsiskirti. Į pagrindinius klausimus "Koks tavo vardas?" ir "Kiek tau metų?" atsakė ir ok


Tai vat, pasidžiaugiau ir su jumis
