Sveikos mamytes, man jau geriau, tepliojimas baigesi, tikiuosi, kad ir nepasikartos, kolkas vis dar stengiuosi kuo daugiau gulinet, ilsetis.
QUOTE(nefisa @ 2012 07 02, 16:11)
Visiems atrodo, kad jei šypsaisi ir juokauji, tuomet jau atsigavai ir pamiršai
vat tas labai nervina, skaudina...
QUOTE(Raja28 @ 2012 07 03, 09:08)
pardej taves uzklausia kaip laikotes, o tu negaledama saves suvaldyti, plusti asaromis, turbut nei paciai, nei kitiems nera smagu buti tokioje situacijoje, todel mano sprendimas buvo susigyventi su netektimi pirma paciai, poto palengva pradejau bendrauti su tais su kuriais nejauciau sirdies skausmo, su kuriais buvo gera ir ramu...ir stai jau 3 metai praejo, siek tiek ramiau, viskas susvelnejo, truputi palengvejo, bet isliko prisiminimai visam gyvenimui....
as irgi buvau atsiskyrus nuo visu, nes koks tikslas bendraut, jei nepratari ne zodzio, o tik asaros asaros... su laiku issibuvau viena, pati su savim, tada uzsinorejo ir kt. zmoniu...
QUOTE(*spurga* @ 2012 07 03, 12:41)
uzuojauta begaline, zvakele tavo angelui, stiprybes jusu seimai...
QUOTE(xiuke @ 2012 07 03, 23:36)
as vis susigraudinu paziurejusi i dukryte...

vis pagalvoju kokia butu mano Angelas...kartais atrodo, kad nieko ir nebuvo, kad pamirsiu...bet realybe kitokia, suvoki , kad tas skausmas uzsleptas-tik...giliai...
labai taikliai pasakyta...
spurga, mano noras buvo toks didziulis, kad as apie baime net nepagalvojau...