Negaliu atleisti jo šeimai

Atmetam emocijas ir pamastom.
Kad kai autore gina turta, anot jusu yra teisi ir geriete, kai uosviai gina savo turta, beje ir ju gyvenamaja vieta nuo pat pirmos dienos, jie yra nenormalus, ziezulos ir t.t. Ar neizvelgiate dvigubus standartus?

Netikiu, kad sienos ir t.t. buvo plikos, kad per sienose esancias sklyses sunys landziojo. Didesne tikimybe, kad jaunai zmonai nepatiko interjeras, nebuvo gerbuvio, kaip ji isivaizdavo. Todel visai tiketina, kad jie pries vaiko gimima ji susitvarke. Todel investavo i tai savo pinigus. Bet velgi vienas bet, ji pakeite tai kas jai norejosi ir trukde, nes ji toje terpeje gyveno, cia jos poreikiu tenkinimas buvo, o ne savininku. Ir jei jai butu uzteke diplomatijos, ji butu gyvenusi tame name ilgai, naudotusi savo sukurtu gerbuviu. Siuo gi metu, ji pati savo veiksmai supriesino seima. O kad pradejo mineti indaplove, na atsiprasau, ja galima bet kokiu metu ismontuoti ir savo investicija issivezti i siu namu.

Na savininkais netampa, bet už išleistą sumą nemoka nuomos, ar kaip kitaip kompensuoja buto šeimininkai. Labdarom čia niekas neužsiiminėja...

Mes daremes remonta kai nuomojomes. Norejom graziai gyventi. Seimininkai leido. Nuoma mokejom,kaip iprastai.

Man vien tas autores saves pastatymas auksciau uosviu parodo,kad nereikejo jai ten apsigyventi nuo pat pradziu. Pati klaida padare.

dėl to tai pritariu visom keturiom tik man dar toks niuansėlis..čia tik šiaip įdomu, jei tarkim aš investuoju į nebaigtą statyti namą ir jo gerbūvį tam tikrą sumą pinigų, to rezultate gerokai iškyla to namo (etc) vertė. Tai pagal Jūsų sutartį (gal tiesiog trūksta info detalesnės), aš tarkim galiu naudoti savo investicijų vaisiais kol ten gyvenu, ane, o skyrybų atveju vsio prapala? Nors NT savininkai jau turės 20 proc. tarkim brangesnį būstą. Ar čia kaip gaunas?

as be emociju
as daug ko nesuprantu ka ji dare vienaip . tik viena aisku ,norejo uzsitikrinti ateiti . tik ne taip reikejo viska pradet . ne nuo uosviu namo taip sakant .
Kad ir auksine diplomatija ,vienam name sugyvent su uosviais ar tevais , yra be galo sudetinga , net neapsimoka bandyti ,mano nuomone ,kai galima gyvent atskirai .

Esme yra tame, kad kiekviena musu matuojasi situacija ant saves, ziuri per savo kampa, todel ir nesusikalbam.

Va tame ir esme, kad padejimo formos yra skirtingos. Mano galva padejimas yra suteikti jauniem zmonem gyvenimo vieta kurioje jie gali pradzioje, kol sukurs savo gerbuvi apsistoti. Nereikia moketi nuompinigius, o tik komunalinius. Jie gali tame bute/name gyventi amzinai, tol kol nenumirs tevai ir juridiskai atiteks jiems nuosavyben. Savaime suprantama skyrybu atveju, situacija kinta ir neretai del to nukencia silpniausia grandis, zmogus kuris atejo i seima. Va del sio zmogaus ir turi buti pasirasoma sutartis, kad jis butu apgintas ir zinotu savo galimybes.

Mano galva, tai vartotojiska islaikytinio pozicija, naudotis tevu trurtu, ir nekurti savo. Nes manau, jog zmogus turi dirbti ir kurti. Darbas nera lazas, o malonumas, kuris skatina vystytis kaip asmenybe, plecia jo akirati ir t.t.. Turint skatinamasias salygas, zmogus gali greiciau sukurti savo seimos namus. Va tame as matau padejima.

Padeti pinigais, ar dovanojant turta, mano galva, tai zmoniu tvirkinimas, ju evoliucionavimo, formavimosi kaip asmenybe stabdymas. Nes zmogus, kol jaunas turi ismokti, igauti igudzius dirbti ir uzdirbti, rupintis savo seima. Gal del siu priezasciu musu aplinkoje yra daug infantiliu zmoniu, linkusiu atsakomybe uz savo veiksmus permesti kitam, tam kuris veza...

As jusu atsiprasymo neprasiau, neprasiau pripazinti savo kalidas, nes kaip virsuje minejau, kad kiekvienas situacija matuoja ant saves, vadovaujantis savo patirtimi galimybemis.

racijos yraaaa... tik man bais įdomu kai kurie sutarties aspektai, tie kurie kalba apie atėjusiojo į šeimą asmens galimybes.

gali nevargt

Kaip patogu viską suvesti į kažkokią indaplovę, kai tuo tarpu autorė rašė apie paskolą, plikas sienas, kaip abu su vyru pamažu kūrė gerbuvį, tai nebuvo vieno daikto istorija.

net jei ji ir buvo neteisi (kartu su vyru), prašydama įkeisti namą, bet nei gviešėsi jo, nei atiminėjo. taip išeina, kad jei uošvė įsižeidė, tai ji turi moralinę teisę kurstyti sūnų, kad jis išvarytų žmoną su vaiku iš namų?

vadinasi, prašyti įkeisti namą - nedovanotina, o varyti marčią su anūku iš namų - teisinga? tai tegul ir sūnų varo, juk jis taip pat prašė.

Tikriausiai teisinga, nes anytos ir apskritai vyro pusės gynėjos tokios "smulkmenos" net neima domėn.

Bet autore yra jauna, zmogus galejo net nepagalvot, kur lenda eidama gyvent pas juos. Sutare graziai per balius, galvojo viskas taip ir eisis. O apsigyvenus, lenda anyta, kada nori, tvarko jos namus (nu ok bliudus plauna), jei autore pasako, kad brangusis, sita turesi pasidaryt pats, tai motinele sako, oi, mazyli mano, nevark, as uz tave viska sutvarkysiu, se saldaini. Ir jei jau autores uosviai butu tokie padorus zmones, kaip bandoma juos nupiest ne kai kuriu, tai butu pasake, vaikai reikia pasikalbet. Taip, nemalonu, drasos reikia, bet jau geriau taip, nei uz akiu pletkint ir kurstyt sunu mest ja lauk, su vaiku. Cia man dar slyksciau, nes tai daro subrende (?) zmones. Arba ko negalejo anyta pasikviest autores ir tiesiai sviesiai prie akiu su marcia pasneket? Marti tai bent jau atskleide savo sumanyma, informavo uosvius, kaip ji galvoja. Gal ir durnas planas, jauna ji, maksimaliste, visko cia ir dabar. Bet tai suprantama. Tai ir uosviams reikejo tyliai ramiai nugesint, o ne slaptus seimos susirinkimus daryt jai uz akiu ir tokias slykstynes kalbet, kad mesk tu ja. O kaip anukas??? irgi "tos" vaikas. Cia isvis man jie tokie zmones atrodo, kad pasieme ta sunu po amzina prieziura. Neitiks sita, bus kita, neitiks ta, tai suras tokia, kuri tevam patiks.
Papildyta:
Ir is vis, visos tokios grazios ir protingos, kad net nesitiki.
Papildyta:



Bet tai tik "jusu galva". Ne vienas atvejis, kai turtai perleidziami is kartos i karta, ta prasme tevai perleidzia kazkoki nama, soda, buta ar kazka savo vaikams, tie gave pradzia, pagrinda, toliau kabinasi, kuria kazkoki geri savo vaikams. Ir nei istvirksta ir zuvi labai sekmingai gaudo. Nes zinot tada yra lygiai taip pat tokiu pavyzdziu, kai tevai neduoda nieko, pasiek pats, ir tas vaikelis taip kabinasi nagais ir ragais, kad is vis pamirsta, kad yra tevai. Nes nturi tam nei laiko, nei jegu, nes jauciasi zmogus vienas ismestas i jura ir atsiranda savotiskos nuoskaudos. Ne viena tokia istorija zinau. Po to dalampecki, kas tam senam tevui ar motinai, nes santykio jokio. Zinau net kai tevai sukrove lagamina 18 metu ir pasake, viskas, uzaugai, eik. Kaip Jums atrodo tokie santykiai toliau rutuliojosi.
Papildyta:
Ir is vis, apie kokius turtus mes kalbam. Mano anglu kalbos mokytoja buvo geriausia specialiste savo mieste, auksciausias lygis, mokesi maskvoj, bet, deja, neturejo vyro. Ir ka, turejo moteriske nusiurusi butuka, nu jau labai viskas minimaliai. O spece gera, tik atlyginimai tuo metu matyt ne superinei buvo. Bet ji jaute aistra savo darbui. Nu ir ka, butu jai tevai nama nupirke. Jau istvirkine butu dukra. Beje, jai buvo virs 40 tuo metu, kai as moksleive buvau. Tai nemanau kad ir siom dienom gyvena rumuose.