Zakopanė - vaikų pažintis su kalnais

Nutariau aprašyti šių metų "šeimyniškų atostogų" įspūdžius į Zakopanę.

Kodėl Zakopanė? Mintis aplankyti Tatrus iš kaimyninės Lenkijos pusės kilo dar pernai grįžtant iš pačių organizuotos kelionės į Juodkalniją. Grįždami iš Juodkalnijos pernai užsukome į Tatrus Slovakijos pusėje - visiems patiko, kainos nesikandžiojo, tik iš bendrakeleivių sužinojom, jog pamatyti Tatrus iš Lenkijos pusės yra žymiai pigiau, o vaizdai tokie pat kerintys. Taigi taip ir kilo mintis ateinančias atostogas praleisti Zakopanėje.

Kodėl "šeimyniškos atostogos"? Nepaslaptis, kad smagiausia džiaugsmais, naujais įspūdžiais dalintis su pačiais artimiausiais žmonėmis. O, kai vaikų akyse matai iš laimės degančias ugneles, tuomet bent akimirką gali pasijusti svarbus ir geras žmogus Taigi šiemet net nekilo klausimų, su kuo vyksime atostogauti - keliautojų "ekipažą" sudarėm mes su MB, mano tėvai, anyta, sesuo ir du sūnėnai - vienas 3,5 metų, kitas 9,5 metų. Vyresnėlis sūnėnas jau buvo ragavęs "keliautojo duonos" - dar iki šiol atsimena pirmąją kelionę lėktuvu į Vokietiją ir Ispanijoje, netoli Reus esantį vaikų pramogų parką. Mažajam taip pat norėjome parodyti šiek tiek "pasaulio" Truputį jaudinomės, kaip vaikai atlaikys kelionę per Lenkiją, bet viskas pavyko šauniai

Taigi ankstų 2012-05-31 rytą (5 val dviem mašiniukais - senesne ir šiek tiek jaunesne Opel Astromis) pajudame iš tėvų namų. Iki Lenkijos sienos nuo čia apie 80 km. Sieną kertam ties Lazdijais, išsikeičiam litus į zlotus ir lekiam tolyn pro žinomas vietas - Augustovą, Bialystoką, toliau 8 keliu, Varšuvą apvažiuojam 50 keliu, taip išvengdami spūsčių. Toliau maršrutas tęsiasi pro Radomą, Kielcus, aplinkeliu apvažiuojam Krokuvą, o nuo čia Zakopanė jau ranka pasiekiama. Su trumpais sustojimais tikslą pasiekiam per beveik 16 valandų. Zakopanėje nakvynę randam gana greitai - mums aktualu turėti atskirą virtuvę, tai randam trečiame aplankytame name. Mūsų namas vakare atrodė taip

2012-06-01 pailsėję po ilgokos kelionės rytą pasitinkam su tokiais vaizdais pro balkoną -
Tačiau greitai kalnų viršūnės pasislepia po lietaus debesimis. Po vakarykščio ilgo važiavimo visi šiandien norime pramankštinti kojas, todėl praslinkus debesiui ir apstojus lyti traukiam į miestelio centrą. Beeidami nutariam, kad šiandien būtinai norim pamatyti kalnus iš arčiau, todėl traukiam link keltuvų į Kasprowy Wierch.
Pasikėlimas į beveik 2 km. aukštį suaugusiam kainuoja 49 zlotus (pernai Slovakijoje už keltuvą mokėjom tiek pat eurų, tik viršūnė buvo dar žemesnė). Kylant keltuvu atsiveria nuostabūs vaizdai - iš kalnų teka kriokliai, kai kur dar matyti sniego. Tačiau kuo aukščiau keliamės, tuo dangus labiau niaukiasi ir pradeda smarkiai lyti. Pačioje viršūnėje toks rūkas, kad daugiausia gali matyti už 2 metrų esančius daiktus. Šiek tiek nusimenam, kad negalėsim pasidžiaugti kalnų grožiu, šiek tiek pasivaikštom, nusiperkam suvenyrų ir keliamės žemyn.


Nors ir sušlapę, grįžtam geros nuotaikos, prisigaudę "kalnų oro" ir tikimės, kad kitos dienos leis pasidžiaugti kalnų vaizdais
Papildyta:
Dar šiek tiek vaizdų grįžtant į laikinus namus

Kitą dieną skiriam vaikų džiaugsmui - važiuojam į Dinozaurų parką, nuo Zakopanės nutolusį apie 100 km. http://www.dinozator...ona-glowna.html. Kelias geras, akis džiugina gražūs slėniai, kalnai. Bilietas į parką suaugusiam kainuoja 19 zlotų, vaikams - 15 zlotų. Tokiam parke buvom pirmą kartą, visiems labai patiko riaumojantys ir judantys dinozaurai


Tiesa, mažasis keliautojas šiek tiek prisibijojo didžiulių dinozaurų, bet paskui pats ėmė juos "gasdinti" riaumodamas

Pusę dienos praleidę parke, pasistiprinam, vaikai pasisupa karuselėse ir važiuojam link kito šiandienos tikslo - miniatiūrų muziejaus http://www.parkminiatur.com/ Nuo dinozaurų parko jis yra už 19 km. Bilietas suaugusiam kainuoja 19 zlotų, vaikams 15 zlotų, mažąjį įleidžia nemokamai (vaikams iki 4 metų įėjimas nemokamas).
Šiame parke yra garsiausių pasaulio ir Lenkijos pastatų sumažintos kopijos. Čia galima pamatyti JAV nepriklausomybės statulą
Triumfo arką:
Big Beną:
Pizos bokštą:
Vatikano rūmus:
Galima pabuvoti Venecijoje:
Sumažinta Tatrų versija:
Žodžiu, parke galima "pakeliauti nuo Didžiosios kinų sienos, Australijos operos teatro rūmų, Egipto piramidžių, Eifelio bokšto iki Brazilijos Kristaus Atpirkėjo statulos." Atskira parko dalis yra skirta vien Lenkijos garsiems pastatams - bažnyčioms, rūmams, net gi futbolo stadionas yra

Mažyliui labiausiai patiko traukinių stotis, su trasa, kurioje vienas priešais kitą važiuoja du traukinukai, bėgiai tęsiasi per sumažintus kalnus, olas
Dar šiek tiek miniatūrų:




Parke taip pat yra atrakcionai, kuriais mažylius iki 4 metų supa nemokamai neribojamą skaičių, o visi didesnieji parko lankytojai su bilietu gali nemokamai išbandyti po du atrakcionus, taip pat "Žaliąjį labirintą". Parkas paliko labai gerą įspūdį tiek mažiems, tiek dideliems. Taigi ši diena prabėgo labai greitai ir įdomiai

Kita diena išaušta labai graži ir saulėta. Šiandien nusprendžiam keltis į kitoje Zakopanės pusėje esančią Gubalowkos viršūnę. Pakilimas ir nusileidimas su keltuvu suaugusiam kainuoja 17 zlotų. Vaizdai nuo Gubalowkos:


Apačioje - Zakopanė:

Pasivaikščioję ir pasigrožėję vaizdais, keltuvu leidžiamės žemyn.
Nuo keltuvo einame pro Zakopanės turgų - čia nusiperkame skaniųjų sūrių, kuriais garsėja Zakopanė, odos gaminių. Beje dėl kainų - jos labai džiugina kišenę - kalninius batus galima nusipirkti už 200 - 300 zlotų, odinės šlepetės kainuoja 10 - 15 zlotų, verstos odos moteriški kailiniai su natūraliu kailiu kainuoja 650 - 850 zlotų, bet dar galima derėtis.
Prisipirkę lauktuvių keliaujam pietauti ir šiandien mūsų dar laukia žygis į nuostabųjį Morske oko.

Smagu, ačiū, kad dalinatės informacija apie pigesnę galimybę pamatyti tą patį Tatrų grožį

Iš namo šeimininkės gauname kalnų ir Zakopanės žemėlapį, sužinome, kad teks apie 2 km. pėdinti iki Zakopanės autobusų stoties, iš ten sėsti į "mikriuką", kuris nuveš mus iki Tatrų regioninio parko pradžios ir tada dar apie 9 km. teks pėdinti pėsčiomis iki Morske oko.Išgirdę tokį maršrutą, tėvai atsisako eiti į žygį, nes su jų skaudančiomis kojomis ir tempu tie kilometrai tampa "misija neįmanoma", net jei 7 km. važiuotumėm arklių tempiama karieta, vis tiek kelias pėsčiomis nemažas. Kadangi ir mažylis šiek tiek apsiligoja, į žygį išsiruošiame keturiese - aš, MB, sesuo ir vyresnėlis sūnėnas. Į kuprines įsimetam "užkandos", vandens ir patraukiam link stoties. Čia įsėdam į "mikriuką" ir linksmais kalnų keliukais lekiam link Morske oko. Mikriukas, berods, kainuoja vienam 10 zlotų. Prie regioninio parko susimokam po kelis zlotus už įėjimą ir ryžtingai nusiteikę pradedam savo žygį
Įveikti tuos 9 km. į kalnus mums padeda saulė, gera nuotaika, vienas už kitą gražesni vaizdai:







Papildyta:
Pakeliui sutinkame ir "vietinių" porelę :
Pats lipimas nebuvo labai sunkus, išskyrus kelias vietas, kur trumpinant kelią reikia eiti didžiuliais akmenimis nuklotu "takeliu". Mūsų jauniausias žygeivis jau netoli tikslo pradėjo skūstis kojų skausmu, bet reikėjo tik šiek tiek atsipūsti, užtraukti "turistų" dainą ir visi sėkmingai pasiekėm tikslą:


Gražuolis Morske oko buvo tikra atgaiva pavargusiems žygūnams

Ramiai pasėdėję, pajutę kalnų didybę, užkandam iš namų įsidėto maisto ir toliau grožimės ežeru, kol pradeda plaukti tamsūs debesys ir pasislepia visą dieną mus lydėjusi saulė. Dar šiek tiek "pasilabinę" su mus pasitikusiu draugišku ir visai nebailiu strazdu, nutariame keliauti namo. Besileidžiant nuo kalnų tempas greitėja, debesys tamsėja, užklumpa lietus. Gerai, kad buvome pasiruošę lietpalčius, tad visai smagiai ridenamės nuo kalnų Vos pasiekę parko apačioje laukiantį "mikriuką" griūnam į jį ir sprendžiam klausimą - kaip reikės dar pareiti 2 km. nuo autobusų stoties iki namų. Pasižiūrėję į mažiausiąjį žygeivį nutariam, kad tie 2 km. iki namų taps neįveikiami mūsų miestietiškoms ir vaikščioti nepratusioms kojoms, tad skambinam tėčiui, kuris prižada atvažiuoti pasiimti iš stoties
"Mikriuko" vairuotojas pasitaiko linksmuolis, leidžia linksmas kompaktines plokšteles, skaldo pokštus ir net nepastebim, kaip linksmais serpantinais skriejam į miestelį vos ne su šokiais ant ratų Iš stoties tėtis parsiveža mus namo, kur laukia šilta vakarienė, iš anytos kiekvienas gaunam po kojų masažą ir palaimingai griūnam ilsėtis

Kitas rytas mus pasitinka debesuotas, tačiau nelyja. Po vakarykščio žygio į Morske oko šiandien nesinori daug ropinėti pėsčiomis, o ir mažiausias keliauninkas šiandien jaučiasi geriau, tad nusprendžiam dieną skirti vaikų pramogoms - važiuojam į atrakcionų parką http://www.rabkoland...main/index.html. Nuo Zakopanės jis yra maždaug už 42 km., įėjimas į parką nemokamas, atrakcionai kainuoja 1 žetoną, kurį galima įsigyti už 5 zlotus arba už 40 zlotų pirkti 10 žetonų kortelę. Vaikams imam po tokią kortelę ir traukiam į parką.


Kadangi ir patys išbandėm kelis atrakcionus, nuotraukų daug nepadarėm Trumpai apie šį parką - jis labiau skirtas mažesniems vaikams, mūsiškiui mažyliui labai patiko, išbandė visus parke esančius traukinukus, mašinytes, laivus ir pan., o didžiajam atrakcijų šiek tiek mažiau, bet irgi pakako. Didysis šiek tiek nusivylė šitu atrakcionų parku, nes tikėjosi kažko panašaus į Ispanijos PortAventūros pramogų parką. Bet šiaip dieną praleidom smagiai, lankytojų buvo vos keli - be mūsų gal dar kelios šeimos, tad jokių eilių, jokių spūsčių nebuvo

Ačiū už reportažą
Labai smagu sugrįžti į lankytas vietas ir pamatyti tai ko nematę-kadangi į Zakopanę vis norisi sugrįžti, matau, kad dar keletą objektų negalėsiu praleisti dabar jau keliaujant su mūsų mažyle

Kitos dienos planus - aplankyti Veličkų druskų kasyklas ir Krokuvos senamiestį dėl siaubingai pliaupiančio lietaus teko koreguoti - važiavom tik į druskų kasyklas, o Krokuvą pasilikom kitam kartui. Taigi papusryčiavę šokam į mašiniukus ir lekiam į Veličkas - nuo Zakopanės apie 102 km. Jau iš anksto žinojom, kad jungsimės prie lenkų grupės, nes lenkiškai suprantančių tarp mūsų buvo 3 suaugę, t.y. tiek pat, kiek suprantančių angliškai. Tad įvertinę kainų skirtumą su lenkų ir anglakalbiu gidu - perkam bilietus po 49 zlotus suaugusiam, 35 zlotus vaikui, o mažylis įleidžiamas nemokamai, jungiamės prie lenkų grupės ir pirmyn į požemius. Šios kasyklos veikė nuo XIII a. Bendras tunelių ilgis siekia per 300 km., o gylis siekia iki 327 m. Gidas juokavo, kad nusileidę į kasyklas šalia Krokuvos išlįsime jau prie Varšuvos (tarp šių miestų atstumas yra apie 300 km.). Maršrutas turistams yra apie 3,5 km. ilgio ir siekia apie 135 m. gylio. Viduje viskas yra iš druskos - didžiuliai sietynai, skulptūros, salės, bažnyčia ir t.t..
Sienas net galima laižyti
Pagrindinėje salėje kaip tik vyko koncertas - akustika nereali
Sietynai pagaminti iš druskos kristalų