QUOTE(Ž.J. @ 2012 08 02, 13:52)
taip... bet kur taip rast......
Neisivaizduoju net... Sako, reik pradet keistis paciam... Bet pvz man labai sunku keistis - bandau, bet labai sunku...
Siaip is kitos puses pasiziurejus, jei tu pabandytum pasikeist ir pasidaryt visiskai nuolanki ir atsidavusi, ismoktum nematyt aplinkui nieko TIK JĮ (kaip ta undinėlė iš Anderseno pasakos), gal va ir būtų gerai?..
Nors kai pamastau, savo laiku tikrai nieko nemaciau TIK JĮ, bet vis tiek praregėjimas vieną dieną atėjo. O kur surast tokį žmogų, kuris gerbtų, mylėtų ir pasitikėtų manimi tokia, kokia aš esu - nežinau. Supratau vieną - kokia bebūtų didelė meilė, jeigu ji nuolat gniuždoma, ji pasibaigia anksčiau ar vėliau. Apskritai meilė pasibaigia, ji bent jau pasikeičia, tampa kitokia laikui bėgant. Ir jeigu neišsivysto pagarba bei pasitikėjimas, tada viskas baigta. O kaip gali išsivystyti pastarieji du, jeigu dar karštosios pradinės meilės stadijoj to visiškai nėra? Neįsivaizduoju