Tėvų karšinimas

#349
QUOTE(Simense @ 2008 01 22, 00:10)
Nelabai supratau.  g.gif Kieno susierzinimo? Ar tai man reikia užsakyt visoms? Ir už kiekvieną po dienos uždarbį?  doh.gif Dėl mamos tai aš susitarčiau, bet kai jų yra daugiau...  ax.gif Esu Kaune.  4u.gif

Na, jei žmogus nenori kungo, o tas ateina, kartais ligonis pyksta (kaip žinai, kartais ir labai aršiai smile.gif ). O ta auka ne už "štuką", o už patarnavimą. Na, Kaune tikrai rasi, kas padės. Sėkmės. Paskui pati jausi didelę palaimą, nes toks patarnavimas žmogui labai svarbus wub.gif .
Atsakyti
#350
QUOTE(Una Li @ 2008 01 22, 00:18)
Na, jei žmogus nenori kungo, o tas ateina, kartais ligonis pyksta (kaip žinai, kartais ir labai aršiai smile.gif ). O ta auka ne už "štuką", o už patarnavimą. Na, Kaune tikrai rasi, kas padės. Sėkmės. Paskui pati jausi didelę palaimą, nes toks patarnavimas žmogui labai svarbus wub.gif .

Atsimenu, kaip kadaise pati savo močiutei vežiau kunigą. Ji gyveno su tetomis, todėl jos labai džiaugėsi. Ir aš jaučiuosi geriau, nes žinau, kad nors kuo savo močiutei padėjau. 4u.gif Juk jauniems labai sunku lankyt sergančius senolius, norėtųsi, kad jie visą laiką būtų tik sveiki. wub.gif Todėl ir dabar man kilo mintis apie suaugusius anūkus. smile.gif Bet kaip suprantu, šią mano mintį įgyvendinti gali būti nelengva (bet pasiūlyt galima). Nes neaišku, kaip tuo metu sureaguos mama, kokios ji bus būsenos, kol visa tai prisirengsim įvykdyti.. g.gif
Atsakyti
#351
Labas rytelis 4u.gif
Na, Simense , spręsti teks tau pačiai. Aišku, susisiek su tais suaugusiais anūkais, galimas daiktas, į tavo žodžius bus sureaguota kuo geranoriškiausiai.
Jei ne - teks ieškoti kitų būdų. O savo pačios sielos ramybės dėlei siūlyčiau pačiai kokį vakarą užsukt į bažnytėlę - į kurią nori, kuri tau mieliausia. Gal ir dvasininką kokį pakalbink, pasidalink savo nerimais ir abejonėmis.
Kunigą savo mamai - prieš beveik dešimtį metų - atsivežiau iš Petrašiūnų bažnytėlės. Tuomet tai buvo tėvų parapijinė bažnyčia. Nežinau, ar tas pats kunigas tebėra ten, bet anuomet jis mums buvo tikras išganymas. Ne klebonas, o kunigėlis - kapucinų vienuolis. Tamsiu abitu, susijuosęs virvele, plaukai suimti į uodegą... Jis mamą net slaugos ligoninėj lankydavo, stiprino kaip įmanydamas. Šventas žmogus, ir tiek. Tokiam būtų vis vien, kiek moteriškių jo pagalbos šaukiasi, neatstumtų nė vienos ir tikrai ne dėl piniginio atlygio. Regis, už mišias Petrašiūnuos aukojom 100 litų, už vizitą į namus... nebepamenu, tėtis mokėjo, na, maksimum 50, ligoninėj neįbrukom nieko.
Pati mąstau, kad gal reikėtų vėl į Petrašiūnus nuvažiuoti, paieškoti to žmogaus, juk reikės ir man, nors tėtis nebuvo labai religingas.
Apie tą bažnytėlę aš tik šiaip, prisiminimai plūstelėjo, jūsų postus paskaičius, manau, kad visos turim panašių. Taip šilta širdy, tą brolį kapuciną prisiminus... wub.gif
Atsakyti
#352
Mes tokią jautrią temą palietėm, kad, jaučiu, reikėtų persikelti į skyrelį „Religija ir ezoterika“. Tik gaila, kiek pažiūrėjau, ten viskas labai suplakta. Bet turint kantrybės galima ir atsirinkti. Apskritai, jaučiu, kad sunki tėvų senatvė šiek tiek susijusi su dvasiniu nedrausmingumu. Juk visokie priepuoliai (ir pykčio) dažniausiai būna dėl to, kad žmogus labai dažnai sako: „aš, aš, aš...“ ir labai retai „mes“. sad.gif Ir dar – labai stiprus prisirišimas prie (net ir nebūtino) turto. 4u.gif


Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Simense: 22 sausio 2008 - 09:57
#353
QUOTE(Alan @ 2008 01 22, 08:37)
Labas rytelis  4u.gif
ligoninėj neįbrukom nieko.

Esu kvietusi mamai kunigą, kai buvo susilaužiusi koją ir gulėjo ligoninėje. Kunigas neėmė pinigų, nes tai atrodė lyg atlygis už jo darbą. Kai aš pasakiau, kad tai bažnyčiai, tai paėmė iškart. Manau, kad jie gali paimti bet kiek (net ir labai daug arba visai mažai), bet kad piniginė auka būtų nuoširdi. 4u.gif Aišku, kartais būna, kad pasako, koks yra „įkainis“. Juk pagal Bažnyčios įsakymus yra punktas (5) – „išlaikyti bažnyčios tarnus“.





Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Simense: 22 sausio 2008 - 11:01
#354
as savo jauna mama seniai palaidojau. labai jos truksta iki siol. matyt, nepriklausomai nuo amziaus, mama reikalinga ir viskas. tikiu, kad visas mano gyvenimas butu susiklostes kitaip, jei butu buvusi mama. kai paskaitau apie karsinimo problemas, jauciuosi ju isvengusi. kiekvienam savas kryzius - kam tevus ankstyvoje jaunysteje laidoti, o kam veliau karsinti.
Atsakyti
#355
QUOTE(Hacone @ 2008 01 22, 15:20)
as savo jauna mama seniai palaidojau. labai jos truksta iki siol. matyt, nepriklausomai nuo amziaus, mama reikalinga ir viskas. tikiu, kad visas mano gyvenimas butu susiklostes kitaip, jei butu buvusi mama. kai paskaitau apie karsinimo problemas, jauciuosi ju isvengusi. kiekvienam savas kryzius - kam tevus ankstyvoje jaunysteje laidoti, o kam veliau karsinti.

Matosi, kad užėjai čia ne šiaip sau. O tėvelį turi? Gal kokią tetą, močiutę? Uošvius? Juk žmogus nebūna vienas kaip pirštas, anksčiau ar vėliau atsitinka kažkas. Jei ne su kitų sveikata, tai su savo paties... g.gif Dievulis šiaip sau tokiems žmonės tinginiauti neleidžia. smile.gif
Žinai, mano gyvenimas irgi būtų gal susiklostęs kitaip, jei būtų reikėję mamos karšinti. g.gif O šįmet per Naujuosius girdėjau žinomą dainą „Kaip norėčiau pabusti rytą pas mamą“. wub.gif Keista, mano mama gyva, o aš žinau, kad niekada pas ją jau nebepabusiu. Gal tik ji pas mane. Jau nebėra tos apsaugos, kuri buvo anksčiau. Jinai man kaip vaikas. Nors ir sunku buvo perlipti tą barjerą, labai tada išgyvenau, kad jau viskas. sad.gif O, beje, taip gali dainuoti ir tie, kurių mamytės išėjusios. Nes jie norėtų. Aš jau nebe. Nežinau kodėl. Išaugau? g.gif
Atsakyti
#356
QUOTE(Simense @ 2008 01 22, 19:29)
O, beje, taip gali dainuoti ir tie, kurių mamytės išėjusios. Nes jie norėtų. Aš jau nebe. Nežinau kodėl. Išaugau?  g.gif


Pavargai, Simense , tiesiog pavargai... Nežinau, ar įmanoma išaugti iš amžiaus, kai tau reikalinga mama. Seniai jos nebeturiu, labai ilgiuosi. Ir ilgi ligos metai jau pasimiršo, liko tik šviesūs prisiminimai ir žinojimas, kad niekad niekas manęs taip nemylėjo... wub.gif
Atsakyti
#357
QUOTE(Alan @ 2008 01 22, 18:53)
Pavargai, Simense , tiesiog pavargai... Nežinau, ar įmanoma išaugti iš amžiaus, kai tau reikalinga mama. Seniai jos nebeturiu, labai ilgiuosi. Ir ilgi ligos metai jau pasimiršo, liko tik šviesūs prisiminimai ir žinojimas, kad niekad niekas manęs taip nemylėjo...  wub.gif

Nemanau, kad čia dėl nuovargio. Tiesiog buvo atėjęs laikas, kai pajutau, kad mamo mama jau man ne mama, o dar vienas(naujas) mano vaikas. verysad.gif Kai nebegali nieko pasiklausti, tik tavęs klausinėja ir ieško paguodos, yra visiškai sutrikusi savo gyvenime. Aišku, dar kai kurių mąstymo elementų yra, jaučiau ir teisimą, ar smerkimą, kai buvo paguldyta į šituos slaugos namus (iš pasakymo: „nemeiliai pabučiavai“, iš protesto, nors jis yra dažnai, ir pan.), bet tai galima pritaikyti ir vaikui. Manau, kad mamos tokios jau niekada nebeturėsiu (nors gyva), bet gal kada nors pajusiu kitokį manęs saugojimą (gal energetiškai, ar kitaip?). 4u.gif
Atsakyti
#358
QUOTE(Alan @ 2008 01 22, 18:53)
Ir ilgi ligos metai jau pasimiršo, liko tik šviesūs prisiminimai ir žinojimas, kad niekad niekas manęs taip nemylėjo...  wub.gif

Tau kitaip. Tu ir gyvai esant gal jauteisi mylima. 4u.gif O aš ne. Jei ir mylėjo, tai ne tiek, kad jausčiau. Paskutiniuosius metus iš vis galvojau, kad esu tik tarnaitė ar net vergė. Tie vaikai, kurie ne namie, jie ir anksčiau buvo mylimi, ir dabar. Net tiek, kai nesutapus nuomonėms būdavau varoma iš mamos kambario (vos ne iš savo namų). Jie vaikai paklydėliai (palaidūnai?), o aš šalia, esu trukdis ir tik pareigų atlikinėtoja. Gal kartais dėl to man ir širdį ne taip momentais skauda, nes žinau, kad tie, kuriuos mylėjo, tie ir turi atiduoti. Aš daugiau jau nebeturiu ką. Gal ir meilės? wub.gif
Nors aišku, prižiūrėdama kartais jausdavau, kad mama tik į vieną mane įsikabinus (kiti jos žodžiais tariant „negali“). Bet ji niekada nėra sakiusi, kad ją turiu prižiūrėti aš. Tiktai: „mane prižiūrėti reikia“). Aš už vieną mamai dėkinga, kad ji man davė gyvybę. Tėveliui jau vaikų buvo per daug (buvo vyresnis), bet mama negalėjo manęs atsikratyti. Tai ir atlaikė. Ir kam? Sau senatvei? Bet aš jau nebegaliu. Oi, kaip nebegaliu... 4u.gif
Tai tiek. Nežinau, ar kam tai reikalinga. Gal man pačiai. 4u.gif Kažkokia liūdesio minutė... 4u.gif
Atsakyti
#359
QUOTE(Simense @ 2008 01 22, 21:28)
Jei ir mylėjo, tai ne tiek, kad jausčiau. Paskutiniuosius metus iš vis galvojau, kad esu tik tarnaitė ar net vergė.

Mano mama jautėsi lygiai taip pat, kai slaugėme močiutę. Vien tas kreipinys „jūs, mama“, kiek pasako apie atstumą... Kai nėra buvę labai artimų santykių, manau, dar sunkiau visiškai aukotis, apiplovinėt, nemiegot ištisom naktim doh.gif Paskui jau pradedi iš beviltiškumo rėkti ant kitų artimųjų unsure.gif Turbūt ir dėl to dabar taip baugina senelio reikalai - jis dar tolimesnis verysad.gif
Atsakyti
#360
QUOTE(Simense @ 2008 01 22, 17:29)
Matosi, kad užėjai čia ne šiaip sau. O tėvelį turi? Gal kokią tetą, močiutę? Uošvius? Juk žmogus nebūna vienas kaip pirštas, anksčiau ar vėliau atsitinka kažkas. Jei ne su kitų sveikata, tai su savo paties...  g.gif  Dievulis šiaip sau tokiems žmonės tinginiauti neleidžia.  smile.gif
Žinai, mano gyvenimas irgi būtų gal susiklostęs kitaip, jei būtų reikėję mamos karšinti.  g.gif O šįmet per Naujuosius girdėjau žinomą dainą „Kaip norėčiau pabusti rytą pas mamą“.  wub.gif Keista, mano mama gyva, o aš žinau, kad niekada pas ją jau nebepabusiu. Gal tik ji pas mane. Jau nebėra tos apsaugos, kuri buvo anksčiau. Jinai man kaip vaikas. Nors ir sunku buvo perlipti tą barjerą, labai tada išgyvenau, kad jau viskas. sad.gif O, beje, taip gali dainuoti ir tie, kurių mamytės išėjusios. Nes jie norėtų. Aš jau nebe. Nežinau kodėl. Išaugau?  g.gif

"o kaip noreciau as vel sutikti ryta pas mama" negaliu klausytis sitos dainos, iskart apsiverkiu. ir dar negaliu klausytis "mamos sukneles". bet kadangi gyvenu uzsienyje dabar, tai beveik nera progu isgirsti. teta yra kas pasirupina. teveliu jo drauge rupinasi, aciu dievui. na o mano sveikata, jei kas bus, tai i slaugos namus mane sekant vakarietiska tradicija issius. mano mama mano amtinty isliks amzinai jauna, be rauksleliu, be senatviniu visu niuansu. o del tos apsaugos, tai ir man teko patirti. is tetes puses. zinau, kad nuo nieko jau nebeapsaugos, pati reikia saugoti. gimsta vaikai - mamos nera. nei pasitart su kuo, nei pasimokyti is ko. nei pasikalbeti. mokykloje devedavome uniformas. kiekviena sekmadieni reikedavo issiskalbti, issikrakmolyti ir prisisiuti balta apykakle. o tokia pavargus jausdavausi vakarais. karta ziuriu, o mama jau prisiuvus. dabar zinau, kad eisiu dirbsiu alpdama viska pati. niekas nematys. geriausiu atveju pasakys, nedirbk, pailsek. bet taip, kaip mama, tyliai subtiliai uz mane nepadarys nieko.
Atsakyti